Tikinčiųjų paveldas
Tikinčiųjų paveldėjimas yra išganymas ir amžinasis gyvenimas Kristuje, kaip Dievo vaikais, bendrystėje su Tėvu, Sūnumi ir Šventąja Dvasia. Net ir dabar tėvas perkelia tikinčiuosius į savo sūnaus karalystę; jų palikimas yra laikomas danguje ir bus suteiktas visapusiškai antrojo Kristaus atėjimo metu. Prisikėlę šventieji valdo kartu su Kristumi Dievo karalystėje. (1. Johannes 3,1-2; 2,25; Römer 8, 16-21; Kolosser 1,13; Daniel 7,27; 1. Petrus 1,3-5; Offenbarung 5,10)
Kristaus sekimo nauda
Petras kartą paklausė Jėzaus: „Tuomet Petras pradėjo sakyti: ‘Štai mes viską palikome ir sekame paskui tave; ką mes gausime mainais?’“ (Mt 19,27)Galėtume tai perfrazuoti taip: „Mes daug ko atsisakėme, kad būtume čia. Ar tikrai verta?“ Kai kurie iš mūsų gali užduoti tą patį klausimą. Savo kelionėje daug ko atsisakėme – karjeros, šeimos, darbo, statuso, pasididžiavimo. Ar tikrai verta? Ar mūsų laukia koks nors atlygis?
Mes ne kartą kalbėjome apie apdovanojimus Dievo karalystėje. Daugelis narių manė, kad ši spekuliacija yra labai viliojanti ir motyvuojanti. Tai išreiškė amžinąjį gyvenimą mums suprantamais terminais. Galėtume įsivaizduoti save su fizine nauda, dėl kurios mūsų aukos yra vertos.
Gera žinia ta, kad mūsų darbas ir aukos nėra veltui. Už mūsų pastangas bus atlyginta - net aukos dėl doktrinos nesusipratimų. Jėzus sako, kad kai tik mūsų motyvas yra teisingas - kai mūsų darbas ir auka yra dėl Jo vardo, mes būsime apdovanoti.
Manau, būtų naudinga aptarti, kokius atlygius Dievas mums žada. Šventajame Rašte apie tai daug kalbama. Dievas žino, kad užduodame šį klausimą. Mums reikia atsakymo. Jis įkvėpė Šventojo Rašto rašytojus kalbėti apie atlygius, ir aš esu įsitikinęs, kad jei Dievas pažada atlygį, mes jį pamatysime nepaprastai naudingą – daug daugiau, nei mes net drįstame prašyti. (Eph 3,20).
Apdovanojimai kol kas ir amžinai
Pradėkime nuo to, kaip Jėzus atsakė į Petro klausimą: „Jėzus jiems tarė: ‘Iš tiesų sakau jums: visa ko atnaujinimo metu, kai Žmogaus Sūnus sėdės savo šlovės soste, jūs, kurie sekėte manimi, irgi sėdėsite dvylikoje sostų ir teissite dvylika Izraelio giminių. Ir kas paliko namus, brolius, seseris, tėvą, motiną, vaikus, laukus dėl mano vardo, tas gaus šimteriopai ir paveldės amžinąjį gyvenimą.’“ (Mt 19,28-29).
Morkaus evangelijoje aiškiai parodoma, kad Jėzus kalba apie du skirtingus laikotarpius. „Jėzus tarė: ‘Iš tiesų sakau jums: kas dėl manęs ir dėl Evangelijos paliko namus, brolius, seseris, motiną, tėvą, vaikus ar laukus, irgi negaus šimteriopai jau dabar, šiame pasaulyje: namų, brolių, seserų, motinų, vaikų ir laukų kartu su persekiojimais, o būsimajame amžiuje – amžinojo gyvenimo.’“ (Mk 10,29-30).
Jėzus pabrėžtinai teigia, kad Dievas mus dosniai apdovanos, tačiau jis taip pat perspėja, kad šis gyvenimas nėra skirtas fizinei prabangai. Šiame gyvenime patirsime persekiojimų, išbandymų ir kančių. Tačiau palaiminimai gerokai nusveria sunkumus santykiu 100:1. Kad ir kokias aukas padarytume, būsime dosniai apdovanoti. Krikščioniškas gyvenimas tikrai „vertas to“.
Žinoma, Jėzus nežada duoti 100 arų visiems, kurie atsisako sekti fermą. Jis nežada visus praturtinti. Jis nežada duoti 100 motinų. Čia jis nekalba griežtai pažodžiui. Tai, ką jis nori pasakyti, yra tai, kad daiktai, kuriuos mes iš jo gauname šiame gyvenime, bus verti šimtą kartų daugiau nei daiktų, kurių atsisakome - matuojant tikra vertybe, amžina vertybe, o ne pagal laikinus fizinius niekus.
Net ir mūsų išbandymai turi dvasinę vertę mūsų labui. (Röm 5,3-4; Jak 1,2-4)ir tai verta daugiau nei auksas (1Pt 1,7)Dievas kartais duoda mums aukso ir kitų laikinų apdovanojimų (galbūt kaip užuominą apie būsimus geresnius dalykus), bet svarbiausi yra tie apdovanojimai, kurie išlieka ilgiausiai.
Atvirai kalbant, abejoju, ar mokiniai suprato, ką Jėzus sakė. Jie vis dar galvojo apie fizinę karalystę, kuri netrukus atneš izraelitams žemišką laisvę ir galią. (Apg 1,6)Stepono ir Jokūbo kankinystė (Apg 7,57-60; 12,2) gali būti laikomas gana
Atėjo staigmena. Kur jai buvo šimteriopas atlygis?
Parabolės apie atlygį
Įvairiose parabolėse Jėzus nurodė, kad ištikimi mokiniai gaus didžiulį atlygį. Kartais atlygis apibūdinamas kaip valdymas, tačiau Jėzus naudojo kitus būdus mūsų atlygiui apibūdinti.
Palyginime apie vynuogyno darbininkus išgelbėjimo dovana simbolizuoja dienos užmokestį. (Mt 20,9-16)Mergelių palyginime vestuvių puota yra atlygis. (Mt 25,10).
Palyginime apie talentus atlygis apibūdinamas bendrai: žmogus „išaukštinamas prieš daugelį“ ir gali „įeiti į Viešpaties džiaugsmą“ (20-23 eilutės).
Palyginime apie avis ir ožius palaimintiesiems mokiniams leidžiama paveldėti karalystę (34 eil.). Palyginime apie prievaizdus ištikimas prievaizdas apdovanojamas tuo, kad jam pavedamas visas šeimininko turtas. (Lk 12,42-44).
Palyginimuose apie svarus ištikimiems tarnams buvo suteikta valdžia miestuose. (Lk 19,16-19)Jėzus pažadėjo 12 mokinių viešpatavimą Izraelio giminėms. (Mt 19,28; Lk 22,30)Tiatyrų bendruomenės nariams suteikiama valdžia tautoms. (Offb 2,26-27).
Jėzus savo mokiniams patarė „kaupti turtus danguje!“ (Mt 6,19-21)Jis teigė, kad tai, ką darome šiame gyvenime, bus atlyginta ateityje – bet koks tai atlygis? Kam reikalingas lobis, jei nėra už ką nusipirkti? Jei keliai iš aukso, kokia bus to aukso vertė?
Kai turėsime dvasinį kūną, mums nebereikės fizinių dalykų. Aš turiu omenyje, kad šis faktas leidžia manyti, kad galvodami apie amžiną atlygį pirmiausia turėtume kalbėti apie dvasinius atlygius, o ne apie fizinius dalykus, kurie praeis. Tačiau problema ta, kad neturime žodyno apibūdinti egzistencijos detalių, kurių niekada nežinojome. Taigi, net bandydami apibūdinti, kas yra dvasinis, turime vartoti fiziniais žodžiais pagrįstus žodžius.
Amžinas mūsų atlygis bus kaip lobis. Tam tikru požiūriu tai bus panašu į karalystės paveldėjimą. Tam tikru būdu tai bus tarsi pavesta už Viešpaties gėrybes. Tai bus tarsi vynuogyno tvarkymas šeimininkui. Tai bus tarsi atsakomybė už miestus. Tai bus tarsi vestuvių puota, kai pasimėgausime Viešpaties džiaugsmu. Atlygis yra kaip šie dalykai - ir dar daugiau.
Mūsų dvasiniai palaiminimai bus kur kas geresni už fizinius dalykus, kuriuos žinome šiame gyvenime. Mūsų amžinybė Dievo akivaizdoje bus žymiai didingesnė ir džiaugsmingesnė nei fizinis atlygis. Visi fiziniai dalykai, kad ir kokie gražūs ar vertingi būtų, yra tik blankūs be galo geresnio dangiško atlygio šešėliai.
Amžinas džiaugsmas su Dievu
Dovydas tai išreiškė taip: „Tu man leidi žinoti gyvenimo kelią; tavo akivaizdoje pilnatvė džiaugsmo; tavo dešinėje yra malonumai per amžius.“ (Ps 16,11)Jonas aprašė tai kaip laiką, kai „nebebus mirties, gedulo, aimanos ir skausmo“. (Offb 20,4)Visi bus visiškai laimingi. Nebebus jokio nepasitenkinimo. Niekas negalės pagalvoti, kad viskas galėtų būti bent kiek geriau. Būsime įvykdę tikslą, kuriam Dievas mus sukūrė.
Izaijas aprašė kai kuriuos iš šių džiaugsmų, pranašaudamas, kad tauta sugrįš į savo žemę: „Viešpaties išpirktieji sugrįš ir ateis į Sioną giedodami; amžinas džiaugsmas bus ant jų galvų; džiaugsmas ir džiūgavimas juos apims, liūdesys ir atodūsis pabėgs.“ (Jes 35,10)Būsime Dievo akivaizdoje ir būsime laimingesni nei bet kada anksčiau. Būtent tai krikščionybė tradiciškai turėjo omenyje, kalbėdama apie „patekimą į dangų“.
Ar neteisinga norėti atlygio?
Kai kurie krikščionybės kritikai išjuokė dangaus sampratą kaip nerealią viltį, tačiau pajuoka nėra gera argumentų forma. Tačiau tikrasis klausimas yra: ar yra atlygis, ar ne? Jei danguje tikrai yra atlygis, tai nėra juokinga, jei mes tikimės juo džiaugtis. Jei mums iš tikrųjų atlygis, juokinga jų nenorėti.
Paprastas faktas yra tas, kad Dievas pažadėjo mums atlyginti. „Bet be tikėjimo neįmanoma patikti Dievui, nes kiekvienas, kas ateina pas Dievą, būtinai tiki, kad jis yra ir kad jis atlygina tiems, kurie uoliai jo ieško.“ (Hebr 11,6)Tikėjimas atlygiu yra krikščioniškojo tikėjimo dalis. Nepaisant to, kai kurie žmonės mano, kad krikščionims norėti atlygio už savo darbą yra kažkaip žeminanti ar negarbinga. Jie mano, kad krikščionys turėtų tarnauti vedami meilės, nesitikėdami atlygio už savo darbą. Tačiau tai nėra visa Biblijos žinia. Be nemokamos išgelbėjimo dovanos malone per tikėjimą, Biblija žada atlygį savo žmonėms, ir nėra blogai trokšti Dievo pažadų.
Tikrai turėtume tarnauti Dievui skatindami meilę, o ne kaip nuomininkai, dirbantys tik dėl atlyginimo. Vis dėlto Šventajame Rašte kalbama apie atlygį ir užtikrinama, kad būsime apdovanoti. Mums garbinga tikėti Dievo pažadais ir būti jų paskatintiems. Apdovanojimai nėra vienintelė išpirktų Dievo vaikų motyvacija, bet jie yra paketas, kurį Dievas mums davė.
Kai gyvenimas tampa sunkus, tai padeda mums prisiminti, kad yra kitas gyvenimas, kuriame būsime apdovanoti. „Jei tik šiame gyvenime turime viltį Kristuje, esame labiausiai apgailėtini iš visų žmonių.“ (1Kor 15,19)Paulius žinojo, kad būsimasis gyvenimas pateisins jo aukas. Jis atsisakė laikinų malonumų, kad ieškotų geresnių, ilgalaikių džiaugsmų. (Phil 3,8).
Paulius nebijojo vartoti „pelno“ kalbos (Phil 1,21; 1Tim 3,13; 6,6; Hebr 11,35jį naudoti. Jis žinojo, kad jo būsimas gyvenimas bus daug geresnis nei šio gyvenimo persekiojimai. Jėzus taip pat apmąstė savo aukos palaiminimus ir buvo pasirengęs ištverti kryžių, nes matė didelį džiaugsmą pomirtiniame gyvenime. (Hebr 12,2).
Kai Jėzus patarė mums kaupti turtus danguje (Mt 6,19-20)Jis nebuvo prieš investavimą – jis buvo prieš blogas investicijas. Neinvestuokite į laikiną atlygį, investuokite į dangišką atlygį, kuris tęsis amžinai. „Jūs būsite gausiai apdovanoti danguje.“ (Mt 5,12)„Dievo karalystė yra kaip lauke paslėptas lobis.“ (Mt 13,44).
Dievas paruošė mums kažką nuostabaus gero, ir mums tai atrodys nepaprastai malonu. Teisinga, kad laukiame šių palaiminimų, ir apskaičiuodami Jėzaus sekimo kainą, teisingai skaičiuojame pažadus palaiminimus ir pažadus.
„Kiekvieną gerą darbą žmogus daro, tą jis gaus iš Viešpaties.“ (Eph 6,8)„Ką tik darote, darykite iš širdies, kaip Viešpačiui, o ne žmonėms, žinodami, kad kaip atlygį gausite palikimą iš Viešpaties. Jūs tarnaujate Viešpačiui Kristui.“ (Kol 3,23-24)„Žiūrėk, kad neprarastum to, ką užsitarnavome, bet gautum visą savo atlygį.“ (2Joh 8).
Nepaprastai puikūs pažadai
Tai, ką Dievas mums yra paruošęs, iš tiesų pranoksta mūsų vaizduotę. Net ir šiame gyvenime Dievo meilė pranoksta mūsų suvokimo galimybes. (Eph 3,19)Dievo ramybė pranoksta visą supratimą. (Phil 4,7), ir jo džiaugsmas pranoksta mūsų gebėjimą jį išreikšti žodžiais. (1Pt 1,8)Tad kiek dar neįmanoma apibūdinti, kaip gera bus gyventi su Dievu amžinai?
Biblijos autoriai nepateikė mums daug detalių. Tačiau vieną dalyką mes tikrai žinome - tai bus pati nuostabiausia patirtis, kurią mes kada nors turėsime. Tai geriau nei gražiausi paveikslai, geriau nei skaniausias maistas, geriau nei įdomiausia sporto šaka, geresni už geriausius jausmus ir išgyvenimus, kuriuos kada nors patyrėme. Tai geriau už viską žemėje. Tai bus didžiulis atlygis! Dievas yra tikrai dosnus! Mes gavome labai puikių ir brangių pažadų - ir privilegiją pasidalinti šia nuostabia žinia su kitais. Koks džiaugsmas turėtų užpildyti mūsų širdis!
Žodžiu 1. Petrus 1,3-9 Išreikšti: „Garbė Dievui, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvui, kuris iš savo didžio gailestingumo atgimdė mus gyvai vilčiai per Jėzaus Kristaus prisikėlimą iš numirusių, kad paveldėtume nenykstantį, negendantį ir nevystantį palikimą, kuris jums saugomas danguje. Dievo galybe esate saugomi tikėjimu išgelbėjimui, kuris yra paruoštas apsireikšti paskutiniu metu. Todėl džiaugsitės, nors dabar trumpam ir liūdėsite įvairiuose išbandymuose. Išbandymai skirti tam, kad jūsų nuoširdus tikėjimas, daug vertingesnis už pragaištantį auksą, nors ir apvalytą ugnimi, būtų vertas pagyrimo, šlovės ir garbės, kai apsireikš Jėzus Kristus. Nors ir nesate jo matę, jūs jį mylite; nors ir dabar jo nematote, jūs tikite juo ir esate kupini neapsakomo ir šlovingos džiaugsmo dėl savo sielų išgelbėjimo.“
Mes turime daug priežasčių dėkoti jums, daug priežasčių džiaugtis ir daug švęsti!
autorius Josephas Tkachas
