Tu priklausai
Jėzus atėjo į žemę ne vien tam, kad atleistų mūsų nuodėmes; jis atėjo išgydyti mūsų nuodėmingos prigimties ir sukurti mus iš naujo. Jis neverčia mūsų priimti jo meilės; bet kadangi jis mus taip stipriai myli, tai jo didžiausias noras, kad mes atsigręžtume į jį ir rastume jame tikrą gyvenimą. Jėzus gimė, gyveno, mirė, prisikėlė iš numirusių ir pakilo kaip mūsų Viešpats, Atpirkėjas, Gelbėtojas ir Užtarėjas, sėdėti savo Tėvo dešinėje, išgelbėjęs visą žmoniją iš jų nuodėmingumo: „Kas pasmerks? Čia yra Kristus Jėzus, kuris mirė ir dar daugiau, kuris taip pat prisikėlė, kuris yra Dievo dešinėje ir užtaria mus“ (romiečiams). 8,34).
Tačiau jis nepasiliko žmogaus pavidalu, bet yra visiškai Dievas ir visiškai žmogus tuo pačiu metu. Jis yra mūsų Advokatas ir mūsų atstovas, kuris mus užtaria. Apaštalas Paulius rašė: „Jis [Jėzus] nori, kad visi būtų išgelbėti ir pažintų tiesą. Nes yra tik vienas Dievas ir tik vienas tarpininkas tarp Dievo ir žmogaus: tai Kristus Jėzus, tapęs žmogumi. Jis atidavė savo gyvybę, kad išpirktų visus žmones. Tai yra žinia, kurią Dievas davė pasauliui, kai atėjo laikas (1 Timotiejui 2,4-6 Naujojo gyvenimo Biblija).
Dievas paskelbė Kristuje, kad tu priklausai jam, kad esi įtrauktas ir kad esi jam svarbus. Išganymą esame skolingi tobulai Tėvo valiai, kuris atkakliai įsisavina mus į savo džiaugsmą ir bendrystę, kuria dalijasi su Sūnumi ir Šventąja Dvasia.
Kai gyveni gyvenimą Kristuje, esi įtraukiamas į triasmenio Dievo gyvenimo bendrystę ir džiaugsmą. Tai reiškia, kad Tėvas tave priima ir bendrauja su tavimi, kaip ir su Jėzumi. Tai reiškia, kad Dangiškojo Tėvo meilė, kartą ir visiems laikams pasireiškusi Jėzaus Kristaus įsikūnijimu, nėra antra po meilės, kurią Jis visada jautė – ir visada turės – jums. Štai kodėl krikščioniškame gyvenime viskas sukasi apie Dievo meilę: „Dievo meilė mums tapo matoma visiems, kai Jis atsiuntė į pasaulį savo vienturtį sūnų, kad mes per jį gyventume. Šios meilės išskirtinumas yra tas, kad mes nemylėjome Dievo, bet jis atidavė mums savo meilę“ (1. Jonas 4,9-10 Vilties visiems).
Gerbiamas skaitytojau, jei Dievas mus taip mylėjo, tai turėtume tiesiog perduoti tą meilę vieni kitiems. Joks žmogus niekada nematė Dievo, bet yra matomas ženklas, pagal kurį galime jį atpažinti. Mūsų bendražmonės gali atpažinti Dievą, kai patiria mūsų meilę, nes Dievas gyvena mumyse!
autorius Josephas Tkachas