Garso
gabios moters pagyrimas
Tūkstančius metų dievobaimingos moterys tapo kilnia, dora moterimi, aprašyta Patarlių 3 skyriuje1,10-31 apibūdinamas kaip idealus. Marijai, Jėzaus Kristaus motinai, tikriausiai nuo mažens atmintyje buvo įrašytas doros moters vaidmuo. Bet kaip su šių dienų moterimi? Kokią vertę gali turėti šis senovinis eilėraštis, atsižvelgiant į įvairų ir sudėtingą šiuolaikinių moterų gyvenimo būdą? Apie ištekėjusias moteris, vienišas, jaunas, senas, ne namuose dirbančias moteris, taip pat namų šeimininkes, moteris su vaikais ir be vaikų? Jei atidžiau pažvelgtume į seną biblinį idealų moters įvaizdį, nesusidursime su klišiniu namų šeimininkės ar kietos, per daug ambicingos karjeros moters, kuri palieka šeimą, pavyzdžiu. Atvirkščiai, mes sutinkame stiprią, orią, įvairiapusę ir mylinčią moterį, kuri stovi už save. Pažvelkime į šios nuostabios moters – šiuolaikinių krikščionių moterų pavyzdžio – savybes.
Pajėgi moteris – kas ją suras?
„Kam duodama tinkama žmona, tas daug brangesnis už brangius perlus“ (10 eilutė). Toks idealaus moters įvaizdžio apibūdinimas neatitinka idėjų tų, kurie moteriškumą tapatina su silpnumu ir pasyvumu.
„Jos vyro širdis priklausys nuo jos ir jam netrūks maisto“ (11 eilutė). Jos vyras gali pasikliauti jos lojalumu, ištikimybe ir patikimumu. Jų taikomos žinios ir darbštumas didina šeimos pajamas.
„Ji jį myli ir visą gyvenimą jo neskaudina“ (12 eilutė). Ši moteris elgiasi neteisingai tik tada, kai tai patogu ir pelninga. Ji tvirto charakterio, patikima ir patikima.
„Ji rūpinasi vilna ir linu, mėgsta dirbti rankomis“ (13 eilutė). Jai taip patinka darbas, kad ji iš anksto planuoja, ko jai reikia, o paskui su meile vykdo savo pareigas.
„Ji kaip prekybinis laivas; jie atneša maistą iš toli“ (14 eilutė). Ji nesitenkina vidutinybe ir dėl kokybės nevengia jokių kelių.
„Ji atsikelia prieš dieną ir duoda maisto savo namams, o tarnaites – dalį“ (15 eilutė). Nors čia aprašyta moteris turi darbuotojų, atleidžiančių ją nuo daugelio buitinių pareigų, tačiau ji pati atitinka standartus ir atsakingai rūpinasi savo pavaldiniais.
„Ji ieško lauko, perka jį ir pasodina vynuogyną iš savo rankų derliaus“ (16 eilutė). Ji naudojasi savo intelektu ir nesielgia pagal užgaidą, o prieš priimdama sprendimą ir jį įgyvendindama analizuoja situaciją loginiu požiūriu.
„Ji sujuosia savo strėnas jėga ir sustiprina rankas“ (17 eilutė). Ši moteris savo pareigas atlieka drąsiai ir atsidavusi. Ji palaiko save sveiką ir energingą, sveikai maitinasi ir sportuoja, pakankamai ilsisi; nes daugelis žmonių nuo jų priklauso.
„Ji mato, kaip jos prekyba atneša pelno; jų šviesa neužgęsta naktį“ (18 eilutė). Ji žino apie siūlomų produktų kokybę. Anksti ar vėlai, niekam nereikia jaudintis, kad ji praleido savo įsipareigojimus.
„Ji ištiesia ranką siūlui, o pirštai sugriebia verpstę“ (19 eil.). Jos pateiktas pavyzdys rodo meistriškumą ir kruopštumą. Ji maksimaliai išnaudoja savo dovanas ir tobulina savo įgūdžius ugdydama save ir sąžiningai bei kompetentingai taikydama įgytas žinias.
„Ji ištiesia rankas vargšams ir ištiesia ranką vargšams“ (20 eilutė). Čia aprašyta moteris rodo asmeninę simpatiją. Ji lanko ligonius, guodžia vienišus ir nuskriaustus, o vargstantiesiems duoda maisto.
„Ji nebijo sniego už savo; nes visi jos namai turi vilnonius drabužius“ (21 eilutė). Jos pareigos apima aprūpinti šeimą drabužiais. Ji tai daro protingai ir planuoja į priekį.
„Ji pasidaro sau antklodes; plonas linas ir purpurinė yra jos drabužis“ (22 eilutė). Ji turi aukštus standartus ir rengiasi pagal progą.
„Tavo vyras yra žinomas vartuose, kai sėdi su krašto vyresniaisiais“ (23 eilutė). Jos vyras neprivalo pusės savo laiko skirti buitinių problemų sprendimui, o jo sėkmė visuomenėje taip pat priklauso nuo jos paramos – kaip ir jos sėkmė priklauso nuo jo paramos.
„Ji pasidaro sijoną ir parduoda, o pardavėjui dovanoja diržą“ (24 eilutė). Čia vaizduojama moteris savo verslą vykdo iš namų. Savo pastangomis ir kruopštumu ji didina šeimos pajamas.
„Jos drabužis yra stiprybė ir orumas, ir ji juoksis ateinančią dieną“ (25 eilutė). Ji ne tik gauna naudos iš savo protingų ir sąžiningų kasdienių veiksmų; tai taip pat yra tikra dėl ilgalaikės, visą gyvenimą trunkančios naudos ir atlygio.
„Ji atveria burną išmintingai, o ant jos liežuvio yra geras pamokymas“ (26 eilutė). Ji išmano ir gerai skaito. Ji žino, apie ką kalba. Ar tai būtų profesine prasme, ar tai būtų jų asmeninės vertybės, ar jų nuomonė apie pasaulio įvykius.
„Ji prižiūri savo namus ir valgo duoną netingiai“ (27 eilutė). Puikiai organizuota ir energinga, ji atsiduoda savo įsipareigojimams.
„Jos sūnūs pakyla ir giria ją, vyras giria“ (28 eilutė). Namuose ji gerbiama. Ji nėra nekritiška moteris, kuri vergiškai stengiasi įtikti savo šeimai, kad ir kokie pertekliniai būtų jos reikalavimai.
„Yra daug vertų dukterų, bet tu jas visas pralenki“ (29 eilutė). Pagarba šiai nepaprastai moteriai. Dėl to ji visada yra tinkamas moters pavyzdys.
„Būti mielai ir gražiai yra niekas; Moteris, kuri bijo Viešpaties, turi būti pagirta“ (30 eilutė). Čia slypi šios moters sėkmės raktas. Jų prioritetus lemia Dievo valia, o ne jų pačių. Jos rūpestis – veikti Dievo dvasia; Tai, ką kiti gali pagalvoti, nėra prioritetas. Fizinis grožis ir pokalbio įgūdžiai tikrai yra žavingos savybės. O kas, jei grožis ir malonė yra visas moters turtas, žinant, kad ir laiko, ir gyvenimo išbandymai daro savo?
„Duok jai jos rankų vaisių ir tebūna giriami jos darbai vartuose“. (31 eilutė). Ši moteris leidžia kalbėti ne tik žodžiams, o darbams. Ji negali pasigirti nei savo ateities planais, nei laimėjimais, kuriuos gali nurodyti.
moters santykis su Dievu
Kai kurių moterų stiprybės slypi muzikoje ar vaizduojamajame mene. Kiti gali būti kaip namuose matematikos, mokymo ar verslo srityse. Kai kurie yra geresni vadovai ir planuotojai nei kiti. Nors kai kuriems būdingas idėjų gausa, kiti gali būti labiau pajėgūs sukurti kažką, pagrįstą jau įgytomis žiniomis. Niekas vienodai nepasižymi visose srityse.
Šio vaizdavimo esmė – moters santykis su Dievu, o ne jos ypatingi gebėjimai ar šeimyninė padėtis. Vaizduojama moteris pripažįsta, kad jėgų semiasi iš Dievo, nepaisant prigimtinių dovanų ar per savo pasiekimus įgytus sugebėjimus.
Moteris, giriama Patarlių 31 skyriuje, nereiškia neįmanomo teiginio; tai reiškia dieviškąjį standartą, kurį šiandien vadiname „panašiu į Kristų“. Šios eilutės turėtų mus įkvėpti vertinti jos atsidavimą, vyro pasitikėjimą ir palaikyti jos darbo etiką, jėgą ir gerumą. Jos širdį, protą ir kūną sustiprina jos atsidavimas Dievui už šeimą ir Jo jai patikėtas pareigas. Kultūriniai kontekstai keičiasi, tačiau šios moters dvasios kupina prigimtis per šimtmečius neprarado savo blizgesio. Kai tu, mielas skaitytojau, seki jų pavyzdžiu ir iš jų tikėjimo kylančiu gyvenimu, tu lieki gausiai palaimintas ir esi palaima kitiems.
pateikė Sheila Graham
Daugiau straipsnių apie įgūdžius: