Kada Jėzus vėl ateis?

Ar norėtum, kad Jėzus greitai sugrįžtų? Tikėkimės, kad pasibaigs vargas ir nedorybė, kurią matome aplinkui, ir kad Dievas pradės laiką, kaip pranašavo Izaijas: „Visame mano šventame kalne nebus nedorybės ar žalos; nes kraštas pilnas Viešpaties pažinimo, kaip vanduo dengia jūrą? (Izaijas 11,9).

Naujojo Testamento rašytojai gyveno laukdami antrojo Jėzaus atėjimo, kad jis išvaduotų juos iš dabartinio blogio laiko: „Jėzus Kristus, kuris paaukojo save už mūsų nuodėmes, kad išgelbėtų mus iš šio dabartinio blogio pasaulio, Dievo, mūsų tėvo, valia“ (Galatams 1,4). Jie ragino krikščionis pasiruošti dvasiškai ir būti morališkai budriems, žinant, kad Viešpaties diena ateina netikėtai ir be įspėjimo: „Tu pats gerai žinai, kad Viešpaties diena ateina kaip vagis naktį“ (1. Tesą 5,2).

Jėzaus gyvenime, kaip ir šiandien, žmonės jaudinosi, kada ateis pabaiga, kad galėtų jai pasiruošti: „Pasakyk mums, kada tai įvyks? O koks bus tavo atėjimo ir pasaulio pabaigos ženklas? (Mato 24,3). Nuo tada tikintiesiems kyla tas pats klausimas, kaip mes žinosime, kada mūsų Mokytojas grįš? Ar Jėzus pasakė, kad turėtume ieškoti laiko ženklų? Jėzus atkreipia dėmesį į kitą poreikį būti pasiruošusiems ir budriems, nepaisant istorijos laikų.

Kaip Jėzus atsako?

Jėzaus atsakymas į mokinių klausimą primena keturių Apokalipsės raitelių atvaizdus (žr. 6,1-8), kurie šimtmečius kursto pranašiškų rašytojų vaizduotę. Klaidinga religija, karas, badas, mirtina liga ar žemės drebėjimas: „Daugelis ateis mano vardu ir sakys: Aš esu Kristus, ir jie daugelį suklaidins. Išgirsite apie karus ir karo šauksmus; žiūrėk ir neišsigąsk. Nes tai turi būti padaryta. Bet tai dar ne pabaiga. Nes viena tauta sukils prieš kitą ir viena karalystė prieš kitą. ir čia, ir ten bus badas ir žemės drebėjimai“ (Mato 24,5-vienas).

Kai kurie sako, kad kai matome karą, alkį, ligas ir žemės drebėjimus, galas artėja. Įkvėpti idėjos, kad prieš Kristaus sugrįžimą viskas bus labai blogai, fundamentalistai savo uolumu dėl tiesos bandė pagrįsti Apreiškimo knygos paskutinių laikų teiginius.

Bet ką pasakė Jėzus? Veikiau kalbama apie pastovią žmonijos būklę per pastaruosius 2000 metų. Sukčių buvo ir bus daug, kol jis grįš. Įvairiose vietose įvyko karai, badas, stichinės nelaimės ir žemės drebėjimai. Ar nuo Jėzaus laikų buvo karta, kuri išvengė šių įvykių? Šie pranašiški Jėzaus žodžiai išsipildo kiekviename istorijos amžiuje.

Tačiau žmonės į pasaulio įvykius žiūri taip pat, kaip ir praeityje. Kai kurie teigia, kad pranašystė išsiskleidžia ir pabaiga arti. Jėzus pasakė: „Jūs girdėsite apie karus ir karo šauksmus; žiūrėk ir neišsigąsk. Nes tai turi būti padaryta. Bet pabaiga dar ne“ (Mato 24,6).

Nebijoti

Deja, televizijoje, radijuje, internete ir žurnaluose skelbiamas sensacingas pabaigos laiko scenarijus. Jis dažnai naudojamas evangelizuojant, kad žmonės tikėtų Jėzumi Kristumi. Pats Jėzus atnešė gerąją naujieną pirmiausia per meilę, gerumą, gailestingumą ir kantrybę. Pažvelkite į Evangelijų pavyzdžius ir įsitikinkite patys.

Paulius paaiškina: „O gal jūs niekinate jo gerumo, kantrybės ir kantrybės turtus? Argi nežinai, kad Dievo gerumas veda tave į atgailą? (romėnai 2,4). Tai Dievo gerumas, kuris per mus išreiškiamas kitiems, o ne baimė, atvedanti žmones pas Jėzų.

Jėzus atkreipė dėmesį į būtinybę įsitikinti, kad esame dvasiškai pasirengę jo sugrįžti, kai tik tai bus. Jėzus pasakė: „Bet jūs turite žinoti, kad jei namų šeimininkas žinotų, kada ateis vagis, jis neleistų įsilaužti į savo namus. Ar jūs taip pat pasiruošę! Nes Žmogaus Sūnus ateis tą valandą, kai tu taip negalvoji“ (Lk 12,39-vienas).

Tai buvo jo dėmesys. Tai yra svarbiau nei bandymas nustatyti kažką, kas nėra žmogaus žinios. „Bet niekas nežino apie tą dieną ir valandą, nei angelai danguje, nei Sūnus, o tik Tėvas“ (Mato 2).4,36).

Būk pasiruošęs

Kai kurie žmonės nori būti geriau informuoti nei angelai, o ne tinkamai pasiruošti Jėzaus atėjimui. Esame pasiruošę, jei leisime Jėzui gyventi per mus ir mumyse, kaip per jį ir jame gyvena jo Tėvas: „Tą dieną jūs žinosite, kad aš esu savo Tėve ir jūs manyje, ir aš jumyse“( Jonas 14,20).

Norėdamas sustiprinti šį teiginį savo mokiniams, Jėzus panaudojo įvairias iliustracijas ir analogijas. Pavyzdžiui: „Kaip buvo Nojaus dienomis, taip bus ir Žmogaus Sūnui atėjus“ (Mato 2).4,37). Nojaus laikais nebuvo jokių artėjančios katastrofos ženklų. Jokių gandų apie karus, badą ir ligas. Horizonte nėra grėsmingų debesų, tik staigus stiprus lietus. Atrodė, kad santykinai taiki gerovė ir moralinis suirimas ėjo koja kojon. „Jie nekreipė dėmesio į tai, kol atėjo tvanas ir visus nusinešė, taip bus ir atėjus Žmogaus Sūnui“ (Mato 2 Kor.4,39).

Ko turėtume pasimokyti iš Nojaus pavyzdžio? Žvelgiate į orų tendencijas ir ieškote ženklų, kurie galėtų mums pranešti apie datą, kurios angelai nežino? Ne, tai veikiau primena būti atsargiems ir susirūpinusiems, kad mūsų gyvenime nesleistų baimės: „Bet būkite atsargūs, kad jūsų širdžių neapsunkintų apsvaigimas ir gėrimas bei kasdieniai rūpesčiai ir kad ši diena netikėtai neužkluptų. ateik pas tave kaip spąstai“ (Luko 21,34).

Tegul Šventoji Dvasia jus veda. Būkite dosnūs, priimkite nepažįstamus žmones, lankykite ligonius, tegul Jėzus veikia per jus, kad jūsų artimai atpažintų jo meilę! „Kas yra tas ištikimas ir išmintingas tarnas, kurį Viešpats paskyrė savo tarnams duoti jiems valgyti tinkamu metu? Palaimintas tarnas, kurį atėjęs šeimininkas mato“ (Mato 25,45-vienas).

Mes žinome, kad Kristus gyvena mumyse (Galatams 2,20), kad jo karalystė prasidėjo mumyse ir jo bažnyčioje, kad dabar turi būti skelbiama geroji naujiena, kad ir kur begyventume. „Nes esame išgelbėti viltimi. Bet viltis, kuri matoma, nėra viltis; nes kaip tu gali tikėtis to, ką matai? Bet jei tikimės to, ko nematome, laukiame to kantriai“ (Rom 8,24-25). Mes kantriai laukiame, tikėdamiesi mūsų Viešpaties sugrįžimo.

„Tačiau nėra taip, kad Viešpats vilkina savo pažadėtą ​​sugrįžimą, kaip kai kurie mano. Ne, jis laukia, nes yra kantrus su mumis. Nes jis nenori, kad pasimestų nors vienas žmogus, o kad visi atgailautų (atgailėtų, pakeistų savo gyvenimo būdą) ir atsigręžtų į jį »(2. Petras 3,9).

Apaštalas Petras nurodo, kaip mums tuo tarpu elgtis: „Todėl, mylimieji, laukdami, stenkitės, kad prieš jį būtumėte rasti nepriekaištingi ir nepriekaištingi ramybėje“ (2. Petras 3,14).

Kada Jėzus vėl ateis? Jis jau gyvena jumyse per Šventąją Dvasią, jei priėmėte Jėzų kaip savo Gelbėtoją ir Atpirkėją. Kada jis su jėga ir šlove grįš į šį pasaulį, nežino net angelai, ir mes nežinome. Verčiau susitelkime ties tuo, kaip galime padaryti Dievo meilę, gyvenančią mumyse per Jėzų Kristų, matomą mūsų artimiesiems ir kantriai laukti, kol Jėzus vėl ateis!

autorius Jamesas Hendersonas