Kas yra Dievas?

Ten, kur Biblijoje minimas „Dievas“, tai nereiškia vienos būtybės „seno žmogaus smailia barzda ir kepure“ prasme, kuris vadinamas Dievu. Biblijoje Dievas, kuris mus sukūrė, atpažįstamas kaip trijų skirtingų arba „skirtingų“ asmenų – Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios – vienybė. Tėvas nėra sūnus, o sūnus nėra tėvas. Šventoji Dvasia nėra Tėvas ar Sūnus. Jie turi skirtingas asmenybes, bet tuos pačius motyvus, ketinimus ir tą pačią meilę, turi tą pačią esmę ir tą pačią esybę (1. Mozė 1:26; Mato 28:19, Lukas 3,21-vienas).

Trejybė

Trys Dievo Asmenys yra tokie artimi ir taip pažįstami vienas kitam, kad jei pažįstame vieną Dievo asmenį, pažįstame ir kitus asmenis. Štai kodėl Jėzus atskleidžia, kad Dievas yra vienas, ir tai turėtume turėti omenyje sakydami, kad yra tik vienas Dievas (Morkaus 12,29). Manyti, kad trys Dievo Asmenys yra mažiau nei vienas, reikštų išduoti Dievo vienybę ir intymumą! Dievas yra meilė, o tai reiškia, kad Dievas yra artimų santykių būtybė (1. Jonas 4,16). Dėl šios tiesos apie Dievą Dievas kartais vadinamas „Trejybe“ arba „Trejybe Dievu“. Trejybė ir trejybė reiškia „trys viename“. Tardami žodį „Dievas“, mes visada kalbame apie tris skirtingus vienybėje esančius asmenis – Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią (Mt. 3,16-17; 2 8,19). Tai panašu į tai, kaip mes suprantame terminus „šeima“ ir „komanda“. „Komanda“ arba „šeima“ su skirtingais, bet lygiaverčiais žmonėmis. Tai nereiškia, kad yra trys dievai, nes Dievas yra tik vienas Dievas, bet tai, kad vienoje Dievo būtybėje yra trys skirtingi asmenys (1. Korintiečiams 12,4-6-as; 2. Korintiečiams 13:14).

Priėmimas

Trejybės Dievas turi tokius tobulus santykius vienas su kitu, kad jie nusprendė nepasilikti sau. Ji tiesiog per gera tam! Triasmenis Dievas norėjo priimti kitus į savo meilės santykius, kad kiti mėgautųsi šiuo gyvenimu amžinai, kaip nemokamą dovaną. Trejybės Dievo tikslas dalytis savo džiaugsmingu gyvenimu su kitais buvo visos kūrinijos, o ypač žmonijos sukūrimo priežastis (8 psalmė, Hebrajams 2,5-8). Štai ką Naujasis Testamentas reiškia žodžiais „įvaikinti“ arba „įvaikinti“ (Galatams 4,4-7; Efeziečiams 1,3-6; romėnai 8,15-17.23). Triasmenis Dievas ketino įtraukti visą kūriniją į kiekvieną Dievo gyvenimo aspektą! Įvaikinimas yra pirmoji ir vienintelė Dievo priežastis, dėl kurios viskas sukurta! Tiesiog pagalvokite apie gerąją Dievo naujieną kaip planą „A“, kur „A“ reiškia „įvaikinimas“!

įsikūnijimas

Kadangi Dievas Trejybė egzistavo prieš tai, ką vadiname kūrinija, ji pirmiausia turėjo sukurti kūrybą, kad ją priimtų. Tačiau iškilo klausimas: kaip kūrinija ir žmonija pateko į Trejybės Dievo ryšį, jei Trejybės Dievas pats neįtraukė kūrinijos į šį santykį? Juk jei nesate Dievas, jokiu būdu negalite tapti Dievu! Kažkas sukurta negali tapti kažkuo nesukurtu. Tam tikru būdu Triasmenis Dievas taptų kūriniu ir turėtų išlikti kūriniu (nors ir likti Dievu), jei Dievas nuolat atvestų ir išlaikytų mus savo bendruose santykiuose. Čia pasirodo Jėzaus, Dievo-Žmogaus, įsikūnijimas. Dievas Sūnus tapo žmogumi – tai reiškia, kad visai ne mūsų pačių pastangos užmegzti ryšį su Dievu. Triasmenis Dievas savo malone įtraukė visą kūriniją į Jėzų, Dievo Sūnų, į savo santykius. Vienintelis būdas kūrybą įtraukti į Trejybės Dievo santykį buvo, kad Dievas nusižemintų Jėzuje ir savo noru ir valia priimtų kūriniją į save. Šis triasmenio Dievo veiksmas, siekiant įtraukti mus į jų santykius per laisvo pasirinkimo Jėzų, vadinamas „malone“ (Efeziečiams). 1,2; 2,4-7-as; 2. Petras 3,18).

Trejybės Dievo planas tapti žmogumi mūsų priėmimui reiškė, kad net jei niekada nebūtume nusidėję, Jėzus būtų atėjęs už mus! Trigubas Dievas sukūrė mus įvaikinti! Dievas nesukūrė mus išvaduoti nuo nuodėmės, nors Dievas iš tikrųjų mus išgelbėjo nuo nuodėmės. Jėzus Kristus NĖRA planas «B» arba pasekmes iš Dievo. Tai ne tik tinkas, kuriuo galima tinkuoti savo nuodėmės problemą. Kvapą gniaužianti tiesa yra ta, kad Jėzus buvo pirmoji ir VIENINTELĖ Dievo mintis, atvedusi mus į ryšį su Dievu. Jėzus yra plano „A“, kuris buvo pradėtas įgyvendinti dar prieš pasaulio sukūrimą, išsipildymas (Efeziečiams 1,5-6; Apreiškimas 13,8). Jėzus atėjo, kad įtrauktų mus į Trejybės Dievo santykius, kaip Dievas planavo nuo pat pradžių, ir niekas, net mūsų nuodėmė, negalėjo užkirsti kelio šiam planui! Mes visi esame išgelbėti Jėzuje (1. Timotiejus 4,9-10), nes Dievas ketino įvykdyti savo įvaikinimo planą! Triasmenis Dievas nustatė šį mūsų įvaikinimo planą Jėzuje dar prieš mus sukūrę, ir mes šiuo metu esame Dievo įvaikinti vaikai! (Galatai 4,4-7; Efeziečiams 1,3-6; romėnai 8,15-vienas).

Paslaptis ir nurodymas

Šis triasmenis Dievo planas priimti visą kūriniją į santykį su savimi per Jėzų kažkada buvo paslaptis, kurios niekas nežinojo (kolosiečiams 1,24-29). Bet po to, kai Jėzus pakilo į dangų, jis atsiuntė Šventąją tiesos Dvasią, kad atskleistų mums šį priėmimą ir įtraukimą į Dievo gyvenimą (Jono 16:5-15). Šventosios Dvasios mokymu, kuri dabar buvo išlieta ant visos žmonijos (Apaštalų darbai 2,17) ir per tikinčiuosius, kurie tiki ir sveikina šią tiesą (Efeziečiams 1,11-14), ši paslaptis yra žinoma visame pasaulyje (kolosiečiams 1,3-6)! Jei ši tiesa laikoma paslaptyje, negalime jos priimti ir patirti jos laisvės. Vietoj to mes tikime melu ir patiriame visokių neigiamų santykių problemų (Romiečiams 3:9-20, Romiečiams). 5,12-19!). Tik sužinoję tiesą apie save Jėzuje, pradedame suprasti, kaip nuodėminga buvo neteisingai matyti Jėzų jo sąjungoje su visais žmonėmis visame pasaulyje.4,20;1. korintiečiai 5,14-16; Efeziečiams 4,6!). Dievas nori, kad visi žinotų, kas jis iš tikrųjų yra ir kas mes esame jame (1. Timotiejus 2,1-8). Tai gera žinia apie jo malonę Jėzuje (Apd 20:24).

Santrauka

Šios teologijos, kurios centre yra Jėzaus asmuo, akivaizdoje ne mūsų darbas yra „išgelbėti“ žmones. Mes norime padėti jiems pamatyti, kas yra Jėzus ir kas jie jau yra jame - Dievo įvaikinti vaikai! Iš esmės norime, kad jie žinotų, jog Jėzuje jie jau priklauso Dievui (ir tai paskatins juos tikėti, elgtis teisingai ir būti išgelbėti!)

Tim Brassell


PDFKas yra Dievas?