Trejybė
Teologija mums svarbi, nes ji suteikia mums tikėjimo pagrindą. Tačiau yra labai daug teologinių srovių, net ir krikščionių komunijoje.Vienas bruožas, būdingas WCG/CCI kaip tikėjimo įstaigai, yra mūsų įsipareigojimas tai, ką galima apibūdinti kaip „Trinitarinę teologiją“. Nors Trejybės doktrina buvo plačiai priimta per visą bažnyčios istoriją, kai kurie ją vadino „pamiršta doktrina“, nes taip dažnai galima nepastebėti. Tačiau mes, WCG/CCI, tikime, kad tikrovė, reiškianti Trejybės tikrovę ir prasmę, viską keičia.
Biblija moko, kad mūsų išgelbėjimas priklauso nuo Trejybės. Doktrina mums parodo, kaip kiekvienas Dievo asmuo atlieka esminį vaidmenį mūsų, krikščionių, gyvenime. Dievas Tėvas priėmė mus kaip savo „mylimiausius vaikus“ (Efeziečiams 5,1). Štai kodėl Dievas Sūnus Jėzus Kristus atliko darbą, būtiną mūsų išganymui. Mes ilsimės Jo malonėje (Efeziečiams 1,3-7), pasitikėkite mūsų išgelbėjimu, nes Dievas Šventoji Dvasia gyvena mumyse kaip mūsų paveldėjimo antspaudas (Ef.1,13-14). Kiekvienas Trejybės asmuo atlieka unikalų vaidmenį priimdamas mus į Dievo šeimą. Nors mes garbiname Dievą trijuose dieviškuose Asmenyse, Trejybės doktriną kartais gali atrodyti labai sunku įgyvendinti. Tačiau kai mūsų supratimas ir praktika sutampa dėl pagrindinių mokymų, tai turi didelį potencialą pakeisti mūsų kasdienį gyvenimą. Kaip aš matau, Trejybės doktrina mums primena, kad nieko negalime padaryti, kad užsitarnautume savo vietą prie Viešpaties stalo – Dievas mus jau pakvietė ir atliko reikalingą darbą, kad rastume vietą prie stalo. Jėzaus išganymo ir Šventosios Dvasios apsigyvenimo dėka galime ateiti prieš Tėvą, sukaustyti Triasmens Dievo meilės. Ši meilė yra laisvai prieinama visiems, kurie tiki dėl amžino, nekintančio Trejybės ryšio.
Tačiau tai tikrai nereiškia, kad neturime jokių šansų dalyvauti šiuose santykiuose. Gyvenimas Kristuje reiškia, kad Dievo meilė leidžia mums pasirūpinti aplink mus gyvenančiais žmonėmis. Trejybės meilė liejasi per mus, kad įtrauktų mus į ją; ir per mus tai pasiekia kitus. Dievui nereikia mūsų darbo, bet jis kviečia mus kaip savo šeimą prisijungti prie jo. Mes turime teisę mylėti, nes jo dvasia yra mumyse. Kai sužinau, kad jo dvasia gyvena manyje, mano dvasia jaučiasi palengvėjusi. Trejybinis, į santykius orientuotas Dievas nori mus išlaisvinti, kad turėtume vertingus ir prasmingus santykius su juo ir kitais žmonėmis.
Pateiksiu pavyzdį iš savo gyvenimo. Kaip pamokslininkas galiu susigaudyti „ką aš darau“ dėl Dievo. Neseniai susitikau su grupe žmonių. Buvau taip susikoncentravęs į savo dienotvarkę, kad nesupratau, kas dar yra kambaryje su manimi. Kai supratau, kaip nerimauju dėl Dievo darbo užbaigimo, pasijuokiau iš savęs ir pasidžiaugiau, kad Dievas yra su mumis ir mus veda bei vadovauja. Mums nereikia bijoti suklysti, kai žinome, kad Dievas valdo. Galime jam džiaugsmingai tarnauti. Tai keičia mūsų kasdienę patirtį, kai prisimename, kad nėra nieko, ko Dievas negalėtų ištaisyti. Mūsų krikščioniškas pašaukimas nėra sunki našta, o nuostabi dovana.Kadangi mumyse gyvena Šventoji Dvasia, esame laisvi be rūpesčių dalyvauti Jo darbe.
Galbūt žinote, kad wcg/gci šūkis sako: „Tu įtrauktas!“ Bet ar žinote, ką tai reiškia man asmeniškai? Tai reiškia, kad mes stengiamės mylėti taip, kaip myli Trejybė – rūpintis vieni kitais – taip, kad įvertintume mūsų skirtumus, net kai susiburiame. Trejybė yra puikus šventos meilės pavyzdys. Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia turi tobulą vienybę, būdami aiškiai atskiri dieviškieji asmenys. Kaip sakė Atanazas: „Vienybė Trejybėje, Trejybė vienybėje“. Trejybėje išreikšta meilė moko mus, kaip svarbu palaikyti meilės santykius Dievo karalystėje. Trejybės supratimas apibrėžia mūsų tikėjimo bendruomenės gyvenimą. Čia, WCG/GCI, ji skatina mus permąstyti, kaip galime rūpintis vieni kitais. Norime mylėti aplinkinius ne todėl, kad norėtume ką nors uždirbti, o todėl, kad mūsų Dievas yra bendruomenės ir meilės Dievas. Dievo meilės dvasia veda mus mylėti kitus net tada, kai tai nėra lengva. Žinome, kad jo Dvasia gyvena ne tik mumyse, bet ir mūsų broliuose bei seseryse. Štai kodėl mes susirenkame ne tik sekmadienio pamaldose – kartu valgome ir laukiame, ką Dievas padarys mūsų gyvenime. Štai kodėl mes siūlome pagalbą tiems, kuriems jos reikia mūsų kaimynystėje ir visame pasaulyje; todėl meldžiamės už ligonius ir ligonius. Taip yra dėl meilės ir mūsų tikėjimo Trejybe. Kai gedime ar švenčiame kartu, stengiamės mylėti vienas kitą taip, kaip myli triasmenį Dievas. Kasdien gyvendami Trejybės supratimu, su entuziazmu priimame savo pašaukimą: „Būti pilnatve To, kuris viską pripildo“ (Efeziečiams). 1,22-23). Jūsų dosnios, nesavanaudiškos maldos ir finansinė parama yra gyvybiškai svarbi šios dalijimosi bendruomenės, kurią sudaro trejybės supratimas, dalis. Esame apdovanoti Tėvo meile per Sūnaus išganymą, Šventosios Dvasios buvimą ir palaikomi rūpinantis jo kūnu.
Pradedant sergančio draugo paruoštu maistu, baigiant džiaugsmu dėl šeimos nario pasiekimų, paaukojus, kuris padeda Bažnyčiai toliau veikti; visa tai leidžia mums skelbti gerąją Evangelijos naujieną. Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios meilėje.
iš Dr. Josifas Tkachas