Garso
Erškėčių vainiko žinia
Karalių karalius atėjo pas savo žmones, izraelitus, savo nuosavybėn, bet jo žmonės nepriėmė. Jis palieka savo karališkąją karūną savo Tėvui, kad pasiimtų ant savęs žmonių erškėčių vainiką: „Kareiviai nupynė erškėčių vainiką, uždėjo jį ant galvos, apsivilko purpuriniu drabužiu ir priėjo prie jo ir pasakė. , Sveikas, žydų karaliau! Ir jie smogė jam į veidą“ (Jn 19,2-3). Jėzus leidžiasi iš savęs tyčiojamasi, vainikuojamas erškėčiais ir prikaltas prie kryžiaus.
Ar prisimename Edeno sodą? Adomas ir Ieva rojuje prarado tikrosios žmonijos karūną. Į ką jie jas iškeitė? Dėl erškėčių! Dievas tarė Adomui: „Žemė bus prakeikta! Visą gyvenimą stengsitės maitintis jos produkcija. Jūs priklausote nuo jo maisto, bet jis visada bus apaugęs erškėčiais ir erškėčiais. (Pradžios knyga 3,17-18 Vilties visiems).
„Erškėčiai yra ne nuodėmės simbolis, o nuodėmės pasekmių simbolis. Erškėčiai žemėje yra mūsų širdyse esančios nuodėmės padarinys“, – knygoje rašė Maxas Lucado: „Nes tu jam to vertas“. Ši tiesa yra aiški Dievo žodžiuose Mozei. Jis paragino izraelitus išvaduoti žemę nuo nedorėlių: „Bet jei neišvarysi krašto gyventojų iš savo akies, tie, kuriuos paliksi, taps spygliais tavo akyse, o spygliai tavo šonuose prislėgs tave. žemė, kurioje gyveni“ (4. Mozė 33,55).
Perkeltine prasme tai reiškia: išvaryti tuo metu bedieviškus pažadėtosios žemės gyventojus yra tarsi išnaikinti nuodėmę iš jų gyvenimo. Iš šių žodžių matome, kad jei savo gyvenime eisime į kompromisą su nuodėme, jie mus svers kaip spygliai akyse ir spygliai šonuose. Palyginime apie sėjėją spygliai tapatinami su šio pasaulio rūpesčiais ir turto apgaule: „Kiti dalykai krito tarp erškėčių; o erškėčiai užaugo ir jį uždusino“ (Mato 13,7.22).
Nedorų žmonių gyvenimus Jėzus palygino su erškėčiais; kalbėdamas apie netikrus pranašus, jis pasakė: „Iš jų vaisių pažinsi juos. Ar galima skinti vynuoges nuo erškėčių arba figas nuo erškėčių? (Matas 7,16). Nuodėmės vaisius yra dygliuoti, smailūs ar aštrūs spygliai.
Įeidamas į spygliuotą nuodėmingos žmonijos tankmę ir dalyvaudamas jame, pajunti spyglius: puikybę, maištą, melą, šmeižtą, godumą, pyktį, neapykantą, nesutarimus, baimę, gėdą – ir tai anaiptol ne visi spygliai ir spygliai. yra našta ir griauna gyvenimą. Nuodėmė yra nuodingas įgėlimas. Atlygis už nuodėmę yra mirtis (Rom 6,23 Naujojo gyvenimo Biblija). Kaip tik dėl šio giliai įsišaknijusio spygliuko nekaltas Jėzus turėjo mirti už mus. Kiekvienas, kuris asmeniškai priims Dievo meilę ir atleidimą, vėl bus karūnuotas: „Tas, kuris atperka tavo gyvybę iš pražūties, kuris vainikuoja tave malone ir gailestingumu“ (10 psalmė).3,4).
Apaštalas Paulius rašo apie kitą karūną, kurią gausime: „Išlaikiau tikėjimą; Nuo šiol man padėtas teisumo vainikas, kurį Viešpats, teisusis Teisėjas, tą dieną man duos ne tik man, bet ir visiems, kurie myli Jo pasirodymą“ (2. Timotiejus 4,8). Kokia nuostabi perspektyva mūsų laukia! Mes negalime užsitarnauti gyvenimo vainiko. Jis duodamas tiems, kurie priklauso Dievui ir jam paklūsta: „Palaimintas, kuris ištveria pagundą; Nes kai bus patvirtintas, jis gaus gyvenimo vainiką, kurį Dievas pažadėjo jį mylintiems“ (Jokūbas 1,12).
Kodėl Jėzus iškeitė savo dieviškąją karūną ir nešiojo erškėčių vainiką? Jėzus nešiojo erškėčių vainiką, kad galėtų tau padovanoti gyvenimo vainiką. Tavo dalis yra tikėti Jėzumi, pasitikėti juo, kovoti gerą kovą, mylėti Dievą ir žmones bei likti jam ištikimam. Jis paaukojo savo atpirkimo auką už tave, už tave asmeniškai!
pateikė Pablo Naueris
Daugiau straipsnių apie Jėzaus Kristaus mirtį: