Erškėčių vainiko žinia
Karalių Karalius atėjo pas savo tautą, izraelitus, bet jie jo nepriėmė. Jis paliko savo karališkąją karūną tėvui, kad galėtų pasiimti erškėčių vainiką, kurį nešioja vyrai: „Kareiviai nupynė erškėčių vainiką, uždėjo jį jam ant galvos, apvilko purpurine skraiste ir, priėję prie jo, tarė: „Sveikas, žydų karaliau!“ Ir jie daužė jam per veidą.“ (Joh 19,2-3)Jėzus leidžiasi išjuokiamas, vainikuojamas erškėčiais ir prikalamas prie kryžiaus.
Ar prisimename Edeno sodą? Adomas ir Ieva Rojuje prarado tikrosios žmogiškumo karūną. Į ką jie ją iškeitė? Į erškėčius! Dievas tarė Adomui: „Prakeikta žemė! Visą savo gyvenimą plušėsi, kad maitintumeisi jos derliumi. Tu priklausysi nuo jos maisto, bet ji visada bus apaugusi erškėčiais ir usnimis.“ (1.Mose 3,17-18).
„Erškėčiai nėra nuodėmės, o nuodėmės pasekmių simbolis. Erškėčiai, augantys žemėje, yra nuodėmės mūsų širdyse rezultatas“, – rašė Maxas Lucado savo knygoje „Nes tu esi to vertas“. Ši tiesa aiškiai išdėstyta Dievo žodžiuose Mozei. Jis paragino izraelitus išvaduoti žemę nuo bedievių žmonių: „Bet jei neišvarysite krašto gyventojų prieš save, tie, kuriuos paliksite, taps erškėčiais jūsų akyse ir dygliais jūsų šonuose ir engs jus krašte, kuriame gyvensite.“ (4. Mose 33,55).
Perkeltine prasme tai reiškia, kad bedievių gyventojų išvarymas iš pažadėtosios žemės tuo metu yra tarsi nuodėmės ištrynimas iš jų gyvenimo. Iš šių žodžių suprantame, kad jei savo gyvenime eisime į kompromisus su nuodėme, ji mus slėgs kaip dygliai akyse ir dygliai šonuose. Sėjėjo palyginime dygliai prilyginami šio pasaulio rūpesčiams ir turto apgaulei: „Kita nukrito tarp dyglių, ir dygliai išaugo ir juos nusmelkė“ (Mt 13,7.22).
Kalbėdamas apie netikrus pranašus, Jėzus palygino nedorėlių žmonių gyvenimus su erškėčiais: „Jūs juos pažinsite iš vaisių. Ar vynuogės skinamos nuo erškėčių, ar figos nuo usnių?“ (Mt 7,16)Nuodėmės vaisius yra dygliuoti, smailūs arba aštrūs spygliai.
Įžengę į nuodėmingos žmonijos tankmę ir jame dalyvaudami, pajusite erškėčius: puikybę, maištą, melą, šmeižtą, godumą, pyktį, neapykantą, nesantaiką, baimę, gėdą – ir tai toli gražu ne visi erškėčiai ir spygliai, kurie apsunkina ir naikina gyvenimą. Nuodėmė yra nuodingas geluonis. Nuodėmės atlygis – mirtis. (Röm 6,23)Būtent dėl šio giliai įsišaknijusio skausmo nekaltasis Jėzus turėjo mirti už mus. Kas asmeniškai priima Dievo meilę ir atleidimą, tas bus iš naujo vainikuotas: „Tas, kuris atperka tavo gyvybę nuo pražūties, kuris vainikuoja tave malone ir gailestingumu.“ (Ps 103,4).
Apaštalas Paulius rašo apie kitą vainiką, kurį gausime: „Išlaikiau tikėjimą, ir dabar man paruošta teisumo karūna, kurią aną dieną man duos Viešpats, teisingasis Teisėjas, ir ne tik man, bet ir visiems, kurie laukė jo pasirodymo.“ (2. Tim 4,8)Kokia nuostabi perspektyva mūsų laukia! Mes negalime užsitarnauti gyvenimo vainiko. Jis duodamas tiems, kurie priklauso Dievui ir jam paklūsta: „Palaimintas, kas ištveria išbandymą, nes, kai bus atlaikęs išbandymą, gaus gyvenimo vainiką, kurį Dievas pažadėjo jį mylintiems.“ (Jak 1,12).
Kodėl Jėzus iškeitė savo dieviškąją karūną ir nešiojo erškėčių vainiką? Jėzus nešiojo erškėčių vainiką, kad galėtų tau padovanoti gyvenimo vainiką. Tavo dalis yra tikėti Jėzumi, pasitikėti juo, kovoti gerą kovą, mylėti Dievą ir žmones bei likti jam ištikimam. Jis paaukojo savo atpirkimo auką už tave, už tave asmeniškai!
pateikė Pablo Naueris
Daugiau straipsnių apie Jėzaus Kristaus mirtį:
