Išgelbėjimas visiems žmonėms

Prieš daugelį metų pirmą kartą išgirdau pranešimą, kuris nuo to laiko mane daug kartų paguodė. Aš vis dar laikau tai labai svarbia žinia iš Biblijos. Žinia, Dievas išgelbės visą žmoniją. Dievas paruošė būdą, kuriuo visi žmonės gali pasiekti išgelbėjimą. Dabar jis įgyvendina savo planą. Pirmiausia pažvelkime į išganymo kelią Dievo žodyje. Paulius aprašo situaciją, kurioje žmonės atsiduria Laiške romėnams:

„Visi nusidėjo ir neturi šlovės, kurią turėtų turėti prieš Dievą“ (Rom 3,23 Schlachteris 2000).

Dievas numatė šlovę žmonėms. Tai mes, žmonės, vadiname laime, visų mūsų norų išsipildymu. Bet mes, žmonės, praradome ar praleidome šią šlovę per nuodėmę. Nuodėmė yra didžioji kliūtis, atskyrusi mus nuo šlovės, kliūtis, kurios negalime įveikti. Tačiau Dievas pašalino šią kliūtį per savo sūnų Jėzų.

„Ir išteisinami be nuopelnų jo malone per atpirkimą Kristuje Jėzuje“ (24 eilutė).

Taigi išganymas yra kelias, kurį Dievas paskyrė žmonėms, kad vėl suteiktų jiems prieigą prie Dievo šlovės. Dievas suteikė tik vieną prieigą, vieną kelią, bet žmonės stengiasi pasiūlyti ir pasirinkti aplinkkelius ir kitus būdus pasiekti išganymą. Tai viena iš priežasčių, kodėl žinome tiek daug religijų. Jėzus pasakė apie save Jono 1 skyriuje4,6 sakė: "Aš esu kelias“. Jis nesakė, kad yra vienas iš daugelio būdų, o būdas. Petras tai patvirtino Sinedrione:

"Ir niekur kitur nėra išganymo (Atpirkimas) taip pat yra jokio kito vardo duota žmonėms po dangumi, per kurį turime būti išgelbėti (išganyti)“ (Apaštalų darbai 4,12).

Efeso bažnyčioje Paulius parašė:

„Tu taip pat buvai miręs dėl savo nusikaltimų ir nuodėmių. Todėl atminkite, kad jūs kažkada buvote gimę pagonys ir buvote neapipjaustyti tų, kurie išoriškai apipjaustyti, kad tuo metu jūs buvote be Kristaus, atimti iš Izraelio pilietybės ir ateiviai, nepriklausantys pažado sandorai; todėl turėjai jokios vilties ir gyvenkite be Dievo pasaulyje“ (Efeziečiams 2,1 ir 11-12).

Mes ieškome išeities ir alternatyvų sudėtingose ​​situacijose. Tai teisinga. Tačiau kai kalbame apie nuodėmę, turime tik vieną variantą: išsigelbėjimą per Jėzų. Nėra kito kelio, jokios alternatyvos, jokios kitos vilties ir kitos galimybės, išskyrus tą, kuriam Dievas ketino nuo pat pradžių: Išganymas per Jo Sūnų Jėzų Kristų.

Jei aiškiai atsižvelgsime į šį faktą, kyla klausimų. Klausimai, kuriuos patys krikščionys uždavė sau:
O kaip mano brangūs mirusiojo artimieji, kurie neperstojo?
O kaip su daugybe milijonų, kurie niekada gyvenime nėra girdėję Jėzaus vardo?
O kaip su daugybe nekaltų mažų vaikų, kurie mirė nežinodami Jėzaus?
Ar šie žmonės turi patirti kančią vien dėl to, kad niekada negirdėjo Jėzaus vardo?

Į šiuos klausimus buvo duota daug atsakymų. Kai kurie mano, kad Dievas nori išgelbėti tik kelis, kuriuos pasirinko ir ketino skirti iki pasaulio įkūrimo. Kiti mano, kad Dievas galų gale išgelbės visus, nesvarbu, ar jie patinka, ar ne, kad Dievas nėra žiaurus. Tarp šių dviejų nuomonių yra daug atspalvių, kurių dabar neketinu aptarti. Pasiaukojame Dievo žodžio teiginiams. Dievas nori atpirkimo visiems žmonėms. Tai yra jo išreikšta valia, kurią jis aiškiai surašė.

„Dievo akyse tai gera ir priimtina, mūsų Gelbėtojas, kuris nori, Dass Allen Žmonėms padedama ir jie sužino tiesą. Nes tai yra Dievas ir tarpininkas tarp Dievo ir žmogaus, būtent žmogaus Kristaus Jėzaus, kuris atidavė save užviskas išganymui"(1. Timotiejus 2,3- 6).

Dievas aiškiai parodo, kad nori visiems išgelbėti. Žodžiu jis taip pat atskleidė savo valią, kad niekas neprarastų.

„Viešpats neatidėlioja pažado, kaip kai kurie mano, kad vėluoja; bet jis turi kantrybės su tavimi ir nenori, kad kažkas pasiklystų, bet kad kiekvienas rastų atgailą“ (1. Petras 3,9).

Kaip Dievas dabar įgyvendins savo valią? Dievas savo žodyje neakcentuoja laikinojo aspekto, bet tai, kaip sūnaus auka padeda išgelbėti visą žmoniją. Mes atsidavę šiam aspektui. Jėzaus krikšto metu Jonas Krikštytojas nurodė svarbų faktą:

„Kitą dieną Jonas pamatė Jėzų ateinantį pas jį ir sako: „Štai Dievo Avinėlis pasaulis neša nuodėmę“ (Jn 1,29).

Jėzus prisiėmė visą pasaulio nuodėmę, o ne tik dalį šios nuodėmės. Jis prisiėmė visą neteisybę, visus piktybes, visas blogybes, visas apgaules ir visus melagingumus. Jis nešė šią didžiulę nuodėmių naštą visame pasaulyje ir kentė visus žmones, bausmę už nuodėmę.

„Ir jis yra mūsų nuodėmių permaldavimas ne tik už mūsų, bet ir už jų visame pasaulyje"(1. Jonas 2,2).

Savo dideliu poelgiu Jėzus atvėrė duris jų išgelbėjimui visam pasauliui, visiems žmonėms. Nepaisant to, kokia sunki našta buvo Jėzui, ir kančios bei kančios, kurias jam teko iškęsti, Jėzus priėmė viską iš gilios meilės mums, iš meilės visiems žmonėms. Gerai žinomas Raštas mums sako:

„Taip padarė Dievas mylėjo pasaulįkad atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“ (Jonas). 3,16).

Jis tai padarė už mus iš „malonumo“. Ne tam, kad atsiduotų sadistiniams jausmams, o iš gilios meilės visiems žmonėms. 

"Nes tai Dievui patikokad jame (Jėzuje) gyventų visa gausa ir jis per jį viskas buvo suderintažemėje ar danguje, sudarydamas taiką savo krauju ant kryžiaus“ (kolosiečiams 1,19- 20).

Ar mes suprantame, kas yra šis Jėzus? Jis nėra „tik“ visos žmonijos atpirkėjas, jis yra ir jos kūrėjas bei palaikytojas. Jis yra asmenybė, kuri atvedė mus ir pasaulį per Savo Žodį. Jis taip pat palaiko mus gyvus, aprūpina mus maistu ir drabužiais, palaiko visas kosmose ir žemėje veikiančias sistemas, kad iš viso galėtume egzistuoti. Paulius atkreipia dėmesį į šį faktą:

"Nes viskas jame sukurtakas yra danguje ir žemėje, kas matoma ir nematoma, ar tai būtų sostai ar valdovai, ar galios, ar galios; visa tai yra jo sukurta. Ir svarbiausia, ir visa tai jame“ (kolosiečiai 1,16- 17).

Jėzus Atpirkėjas, kūrėjas ir saugotojas prieš pat mirtį padarė specialų pareiškimą.

„Ir aš, jei būsiu išaukštintas iš žemės, taip ir būsiu visi patrauk prie manęs. Bet jis tai pasakė norėdamas parodyti, kokia mirtimi jis mirs“ (Jn 12,32).

Sakydamas „buvimas išaukštintas“ Jėzus turėjo omenyje savo nukryžiavimą, dėl kurio jis mirė. Jis prognozavo, kad jis visus įtrauks į šią mirtį. Kai Jėzus sako, kad visi, jis turi omenyje visus, visus. Paulius ėmėsi šios minties:

„Nes Kristaus meilė mus verčia, juolab kad esame įsitikinę, kad jei vienas mirė už visus, mirė visi“2. korintiečiai 5,14).

Kristui mirus ant kryžiaus, jis visais atžvilgiais atnešė mirtį, nes visus juos patraukė ant kryžiaus. Visi mirė nuo savo Gelbėtojo mirties. Taigi visi žmonės gali sutikti su šia tariamąja mirtimi. Tačiau Jėzus neliko miręs, bet buvo prikeltas iš savo tėvo. Į prisikėlimą jis taip pat įtraukė visus. Visi žmonės bus prikelti. Tai yra pagrindinis Biblijos teiginys.

„Nesistebėk. Nes ateina valanda, kai visi, esantys kapuose, išgirs jo balsą, ir išeis tie, kurie darė gera, vesdami į gyvenimo prisikėlimą, o tie, kurie darė bloga, veda į teismo prisikėlimą“ (Jonas). 5,28- 9).

Jėzus nenurodė laiko šiam pareiškimui. Jėzus nemini, ar šie du prisikėlimai vyksta tuo pačiu metu, ar skirtingu metu. Perskaitysime keletą Biblijos ištraukų apie teismo sprendimą. Čia parodoma, kas bus teisėjas.

„Nes Tėvas nieko neteisia, bet viską sprendžia perdavė sūnuikad jie visi pagerbtų sūnų. Kas negerbia sūnaus, negarbina jį siuntusio tėvo. Ir jis davė jam įgaliojimus surengti teismą nes jis yra žmogaus sūnus(Jono 5:22-23 ir 27).

Teisėjas, už kurį atsakingi visi, bus pats Jėzus Kristus, kiekvieno žmogaus kūrėjas, palaikytojas ir atpirkėjas. Teisėjas yra ta pati asmenybė, kuri mirė už visus žmones, ta pati, kuri atneša susitaikymą su pasauliu, tas pats asmuo, kuris visiems suteikia fizinį gyvenimą ir palaiko jį gyvą. Ar galėtume paprašyti geresnio teisėjo? Dievas priėmė sprendimą savo sūnui, nes jis yra Žmogaus Sūnus. Jis žino, ką reiškia būti žmogumi. Jis labai gerai pažįsta mus, žmones, yra vienas iš mūsų. Iš pradžių jis žino nuodėmės jėgą ir šėtono bei jo pasaulio suviliojimą. Jis žino žmogaus jausmus ir vairuoja. Jis žino, kaip stipriai jie dirba, nes sukūrė žmones ir tapo tokiu žmogumi kaip mes, bet be nuodėmės.

Kas nenori pasitikėti šiuo teisėju? Kas nenori reaguoti į šį teisėjo žodžius, pasiduoti sau ir prisipažinti dėl savo kaltės?

„Iš tiesų, tikrai sakau jums: Kas girdi ir tiki mano žodžiu tam, kuris mane atsiuntė jis turi amžinąjį gyvenimą ir nepatenka į teismą, bet perėjo iš mirties į gyvenimą“ (24 eilutė).

Jėzaus vykdomas teismo sprendimas bus visiškai teisingas. Jam būdingas nešališkumas, meilė, atleidimas, užuojauta ir gailestingumas.

Nors Dievas ir jo sūnus Jėzus Kristus sudarė geriausias sąlygas kiekvienam žmogui pasiekti amžinąjį gyvenimą, kai kurie žmonės nepriims Jo išganymo. Dievas neprivers jų būti laimingais. Jie gaus tai, ką pasėjo. Kai teismo sprendimas pasibaigia, yra tik dvi žmonių grupės, kaip CS Lewis įdėjo į vieną iš savo knygų:

Viena grupė sakys Dievui: tavo valia bus padaryta.
Dievas pasakys kitai grupei: tavo valia bus padaryta.

Kai Jėzus buvo žemėje, jis kalbėjo apie pragarą, apie amžinąją ugnį, rėkaujančius ir plakančius dantis. Jis kalbėjo apie pasmerkimą ir amžiną bausmę. Tai yra perspėjimas mums, kad nesielgtume neatsargiai vykdydami Dievo išgelbėjimo pažadą. Dievo žodyje, pasmerkimas ir pragaras nėra svarbūs, priešakyje yra Dievo meilė ir užuojauta visiems žmonėms. Dievas nori atpirkimo visiems žmonėms. Kas nenori priimti šios Dievo meilės ir atleidimo, turi Dievo valią. Niekas nepatirs amžinos bausmės, jei pats to aiškiai nenori. Dievas nesmerkia to, kas niekada neturėjo galimybės sužinoti apie Jėzų ir Jo išganomąjį darbą.

Biblijoje randame dvi užrašytas pasaulio teismo scenas. Vieną randame Mato 25 skyriuje, kitą - Apreiškimo 20 skyriuje. Rekomenduoju jums perskaityti. Jie parodo mums perspektyvą, kaip Jėzus teis. Teismas vaizduojamas kaip įvykis, vykstantis tam tikru metu. Norime kreiptis į Raštą, kuriame pabrėžiama, kad teismas taip pat gali reikšti ilgesnį laiko tarpą.

„Nes atėjo laikas teismui prasidėti Dievo namuose. Bet jei pirmiausia mums, tai kuo baigsis tie, kurie netiki Dievo Evangelija?1. Petras 4,17).

Dievo namai čia naudojami kaip bažnyčios ar bendruomenės vardas. Šiandien ji yra teisiama. Krikščionys jų dienomis išgirdo ir atsiliepė į Dievo kvietimą. Jūs susipažinote su Jėzumi kaip Kūrėju, Saugotoju ir Atpirkėju. Dabar jiems vyksta teismas. Dievo namai niekada nėra vertinami skirtingai. Jėzus Kristus visiems žmonėms taiko tą patį standartą. Tai apibūdinama meile ir gailestingumu.

Dievo namams jo Viešpats suteikė užduotį padėti išgelbėti visą žmoniją. Esame pašaukti skelbti gerąsias naujienas apie Dievo Karalystę savo artimiesiems. Ne visi žmonės pastebi šią žinią. Daugelis ją niekina, nes dėl jos ji yra kvaila, neįdomi ar beprasmė. Mes neturime pamiršti, kad Dievo užduotis yra išgelbėti žmones. Mes esame jo darbuotojai, kurie dažnai daro klaidų. Nebūkime nusivylę, jei mūsų darbo sėkmė neatrodo sėkminga. Dievas visada yra darbe ir kviečia bei lydi žmones pas save. Jėzus mato, kad pašauktieji pasieks savo tikslą.

„Niekas negali ateiti pas mane, jei mane siuntęs Tėvas jo nepatrauks, ir aš jį prikelsiu paskutinę dieną. Viskas, ką man duoda tėvas, ateina pas mane; ir kas ateina pas mane, aš neišvarysiu. Nes aš nužengiau iš dangaus ne vykdyti savo valios, bet valios to, kuris mane siuntė. Bet tokia yra to, kuris mane siuntė, valia, kad ką jis man davė, nieko neprarasčiau, bet pakelčiau tai paskutinę dieną“ (Jonas). 6,44 ir 37-39).

Sudėkime visą savo viltį į Dievą. Jis yra visų žmonių, ypač tikinčiųjų, Gelbėtojas, Gelbėtojas ir Atpirkėjas. (1. Timotiejus 4,10) Tvirtai laikykimės šio Dievo pažado!

pateikė Hannesas Zauggas

Išgelbėjimas visiems žmonėms