Dievo malonė

Malonė yra pirmasis žodis mūsų vardu, nes jis geriausiai apibūdina mūsų individualią ir kolektyvinę kelionę pas Dievą Jėzuje Kristuje per Šventąją Dvasią. „Verčiau tikime, kad Viešpaties Jėzaus malone esame išgelbėti, kaip ir jie“ (Apd 15, 11). Mes esame „be nuopelnų išteisinti jo malone per atpirkimą, kuris yra Kristuje Jėzuje“ (Romiečiams 3:24). Vien malonės dėka Dievas (per Kristų) leidžia mums dalytis jo teisumu. Biblija nuolat mus moko, kad tikėjimo žinia yra Dievo malonės žinia (Apd 1 Kor.4,3;20,24;20,32).

Dievo santykio su žmonėmis pagrindas visada buvo malonė ir tiesa. Nors įstatymas buvo šių vertybių išraiška, pati Dievo malonė visapusiškai reiškėsi per Jėzų Kristų. Dievo malonės dėka mes esame išgelbėti tik per Jėzų Kristų, o ne laikydamiesi įstatymų. Įstatymas, kuriuo visi pasmerkti, nėra paskutinis Dievo žodis mums. Paskutinis jo žodis mums yra Jėzus. Tai yra tobulas ir asmeniškas Dievo malonės ir tiesos apreiškimas, kurį Jis laisvai suteikė žmonijai.

Mūsų pasmerkimas pagal įstatymą yra teisingas ir teisingas. Mes nepasiekiame teisingo elgesio savo noru, nes Dievas nėra savo įstatymų ir įstatymų kalinys. Dievas mumyse veikia dieviškoje laisvėje pagal savo valią. Jo valią apibrėžia malonė ir atpirkimas. Apaštalas Paulius rašo: „Aš neatmetu Dievo malonės; nes jei teisumas yra pagal įstatymą, Kristus mirė veltui“ (Galatams 2:21). Paulius Dievo malonę apibūdina kaip vienintelę alternatyvą, kurios nenori išmesti. Malonė nėra dalykas, kurį reikia pasverti, matuoti ir keistis. Malonė yra gyvasis Dievo gerumas, per kurį Jis seka ir perkeičia žmogaus širdį ir protą. Savo laiške Romos bažnyčiai Paulius rašo, kad vienintelis dalykas, kurį mes stengiamės pasiekti savo pastangomis, yra atlyginimas už nuodėmę, kuri yra pati mirtis. Tačiau yra ir ypatingai gera, nes „Dievo dovana yra amžinasis gyvenimas Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje“ (Romiečiams 6:24). Jėzus yra Dievo malonė. Jis yra Dievo išgelbėjimas, dovanotas visiems žmonėms.