Turto gundymas

Vienas žurnalas pranešė, kad vis daugiau žmonių randa savo gyvenimo prasmę ir tikslą mantroje „Aš perku, todėl ir esu“. Šį humoristinį posūkį atpažinsite gerai žinomoje filosofinėje frazėje: „Manau, kad todėl ir esu“. Tačiau mūsų į vartotoją orientuotai kultūrai nereikia daugiau įsigyti turto. Mūsų kultūrai reikia Evangelijos tiesos, kuri yra Dievo savęs apreiškimas: aš esu toks, koks esu; todėl tu čia! Kaip ir tiek daug žmonių šiandien, turtingas jaunuolis Marko evangelijoje tapatino save su savo turtais ir turtais. Jis buvo suviliotas mąstant ir manė, kad jo gerovę čia ir dabar užtikrina jo fiziniai turtai, o amžinąjį gyvenimą garantuoja geri darbai.

Turtuolis paklausė Jėzaus, ką jis turi daryti, kad paveldėtų amžinąjį gyvenimą. „Tau trūksta vieno dalyko. Eik, parduok viską, ką turi, ir atiduok vargšams, ir turėsi lobį danguje, ir ateik, sek paskui mane! (Ženklas 10,21). Jėzus atsakė į jo klausimą liepdamas nustoti mylėti savo turtą ir užpildyti savo širdį teisumo alkiu. Jėzaus atsakymas buvo ne apie tai, ką turtuolis gali padaryti dėl Jėzaus, bet apie tai, ką Jėzus gali padaryti dėl jo. Jėzus prašė žmogaus atsisakyti pasitikėjimo materialiais dalykais, iliuzijos, kad jis gali valdyti savo gyvenimą, atsiduoti Dievui ir pasitikėti Dievo saugumu. Jėzus paragino žmogų priimti amžinuosius Dievo malonės turtus ir absoliutų amžinojo gyvenimo užtikrinimą dėl paties Jėzaus teisumo. Jėzus pasiūlė turtuoliui tapti vienu iš jo mokinių. Čia buvo Mesijo pasiūlymas keliauti su juo, gyventi ir vaikščioti su juo kasdien, intymiai. Turtuolis Jėzaus pasiūlymo nepaniekino ir skubotai jo atmetė. Viename vertime pažymima, kad turtuolis buvo sukrėstas ir nuliūdęs, akivaizdžiai kenčiantis, pasitraukė. Jis jautė Jėzaus diagnozės tiesą, bet negalėjo priimti pasiūlytos priemonės.

Prisiminkite, kad jaunas turtingas valdovas iš pradžių džiaugėsi Jėzaus žodžiais. Jis pasitikėjo savimi, nes buvo klusnus Dievui, laikydamasis Jo įsakymų „nuo jaunystės“ (20 eilutė). Jėzus jam atsakė ne su nekantrumu ar pašaipomis, o su meile: „Jėzus pažvelgė į jį ir pamilo jį“ (21 eilutė). Iš tikros užuojautos Jėzus greitai nustatė kliūtį, trukdančią šio žmogaus santykiams su Dievu – meilę jo fiziniam turtui ir tikėjimą, kad jo paties paklusnumas gali nusipelnyti amžinojo gyvenimo.

Panašu, kad šio vyro turtai jį užvaldė. Turtingas žmogus savo dvasiniame gyvenime turėjo panašią iliuziją. Jis dirbo pagal klaidingą prielaidą, kad jo geri darbai įpareigos Dievą suteikti jam amžinąjį gyvenimą. Todėl turėtumėte savęs paklausti: „Kas ar kas valdo mano gyvenimą?“

Gyvename į vartotoją orientuotoje kultūroje, kuri, viena vertus, menkai vertina laisvę ir nepriklausomybę. Tačiau tuo pačiu tai daro mus malonius be paliovos prisiimti vergišką prievolę pirkti, pasisavinti ir turėti daiktus bei kopti socialinėmis ir ekonominėmis sėkmės laipteliais. Mes taip pat susiduriame su religine kultūra, kurioje geri darbai akcentuojami kaip išganymo raktas, arba bent jau tvirtinama, kad geri darbai vaidina svarbų vaidmenį nustatant, ar mes turime teisę į išganymą.
Tai tragedija, kad kai kurie krikščionys pamiršta, kur Kristus mus veda ir kaip mes galiausiai ten pateksime. Jėzus išdėstė mūsų saugią ateitį sakydamas savo mokiniams: „Tikėk Dievą ir tikėk manimi. Mano tėvo namuose yra daug dvarų. Jei taip nebūtų, ar būčiau tau sakęs: 'Einu paruošti tau vietos?' O kai eisiu paruošti tau vietos, aš vėl ateisiu ir pasiimsiu tave su savimi, kad būtum ten, kur ir aš. Ir kur aš einu, jūs žinote kelią“ (Jn 14,1-4). Mokiniai žinojo kelią.

Primink sau, kad Dievas yra toks, koks yra, ir dėl to Dievas tave myli ir atleidžia. Jėzus savo malonėje siūlo jums visus savo karalystės turtus. Jis yra viso to, kuo tiki, pamatas, jis yra tavo išgelbėjimo šaltinis. Atsakykite jam su dėkingumu ir meile, visa širdimi, visa siela, visu protu ir iš visų jėgų.

autorius Josephas Tkachas