Įgyvendinti įstatymą

363 laikytis įstatymų «Es ist tatsächlich reine Gnade, dass ihr gerettet seid. Ihr selbst könnt nichts dazu tun, als im Vertrauen anzunehmen, was Gott euch schenkt. Ihr habt es nicht durch irgendein Tun verdient; denn Gott will nicht, dass sich jemand vor ihm auf seine eigenen Leistungen berufen kann» (Epheser 2,8-9 GN).

Paulus schrieb: «Die Liebe fügt dem Nächsten nichts Böses zu; so ist nun die Liebe des Gesetzes Erfüllung» (Römer 13,10 Zürcherbibel). Es ist interessant, dass wir von Natur aus dazu neigen diese Feststellung umzudrehen. Besonders bei Beziehungen möchten wir wissen woran wir sind. Wir möchten klar sehen können, einen Massstab anlegen, wie wir zu den anderen stehen. Die Idee das Gesetz sei der Weg, um Liebe zu erfüllen, ist wesentlich leichter zu messen, einfacher zu handhaben, als die Idee, dass Liebe der Weg zur Erfüllung des Gesetzes ist.

Šios mąstysenos problema ta, kad žmogus gali vykdyti įstatymą nemylėdamas. Bet tu negali mylėti nesilaikydamas įstatymų. Įstatymas nurodo, kaip elgsis mylintis žmogus. Skirtumas tarp įstatymo ir meilės yra tas, kad meilė veikia iš vidaus, žmogus keičiamas iš vidaus; įstatymai, kita vertus, daro įtaką tik išorės, išorės elgesiui.

Taip yra todėl, kad meilė ir įstatymai turi labai skirtingus pagrindinius principus. Žmogui, vadovaujamam meilės, nereikia mokyti, kaip elgtis mylinčiai, tačiau to reikia įstatymų vadovaujamam asmeniui. Baiminamės, kad be tvirtų pagrindinių principų, tokių kaip įstatymas, reikalaujantis iš mūsų teisingo elgesio, mes galime elgtis netinkamai. Tačiau tikrajai meilei netaikomos sąlygos, jos negalima nei priversti, nei priversti. Ji suteikiama laisvai ir gaunama laisvai, kitaip tai nėra meilė. Tai gali būti draugiškas priėmimas ar pripažinimas, bet ne meilė, nes meilei nėra sąlygų. Priėmimas ir pripažinimas paprastai yra susietas su sąlygomis ir dažnai painiojami su meile.

Tai yra priežastis, kodėl mūsų vadinamoji meilė taip lengvai užvaldo, kai žmonės, kuriuos mylime, neatitinka mūsų lūkesčių ir reikalavimų. Tokia meilė iš tikrųjų yra tik pripažinimas, kurį mes suteikiame ar netenkame priklausomai nuo elgesio. Daugelis iš mūsų tokiu būdu buvo gydomi mūsų tėvų, mokytojų ir vyresniųjų, ir mes dažnai elgiamės su vaikais prarastomis mintimis.

Galbūt todėl mes taip nemaloniai jaučiamės mintimi, kad tikėjimas Kristumi aplenkė įstatymą. Mes norime kažkuo išmatuoti kitus. Bet jei juos išgelbėja malonė tikėdami, kokie jie iš tikrųjų yra, mums nebereikia svarstyklių. Jei Dievas myli juos nepaisydamas jų nuodėmių, kaip mes galime juos vertinti tiek mažai ir sulaikyti juos nuo meilės, jei jie nesielgia pagal mūsų idėjas?

Geros žinios yra tai, kad mus visus išgelbėjo malonė per tikėjimą. Mes galime būti už tai dėkingi, nes niekas, išskyrus Jėzų, nėra išgelbėjęs. Ačiū Dievui už besąlyginę meilę, per kurią jis mus atperka ir paverčia Kristaus prigimtimi!

autorius Josephas Tkackas


PDFĮgyvendinti įstatymą