Viešpaties atėjimas

Kaip manote, koks būtų didžiausias įvykis, kuris galėtų įvykti pasaulio scenoje? Dar vienas pasaulinis karas? Vaistų nuo baisios ligos atradimas? Taika pasaulyje visiems laikams? Gal kontaktas su nežemišku intelektu? Milijonams krikščionių atsakymas į šį klausimą yra paprastas: didžiausias kada nors įvyksiantis įvykis yra antrasis Jėzaus Kristaus atėjimas.

Pagrindinė Biblijos žinia

Visa biblinė Senojo Testamento istorija sutelkta į Jėzaus Kristaus, kaip Gelbėtojo ir Karaliaus, atėjimą. Kaip aprašyta Pradžios 1 skyriuje, mūsų pirmieji tėvai nutraukė santykius su Dievu per nuodėmę. Tačiau Dievas išpranašavo Atpirkėjo atėjimą, kad išgydytų šį dvasinį pažeidimą. Gyvatei, kuri gundė Adomą ir Ievą nusidėti, Dievas pasakė: „Aš sukelsiu priešiškumą tarp tavęs ir moters, tarp tavo palikuonių ir jos palikuonių; jis sumuš tau galvą, o tu jam kulną“ (Pr 3,15). Tai yra ankstyviausia Biblijos pranašystė apie Gelbėtoją, nugalėjusį nuodėmės galią, kurią nuodėmė ir mirtis valdo žmogų. – Jis sutraiškys tau galvą. Kaip tai turėtų įvykti? Per Jėzaus Atpirkėjo mirtį: „Tu įkandsi jam į kulną“. Jis išpildė šią pranašystę savo pirmojo atėjimo metu. Jonas Krikštytojas pripažino jį „Dievo Avinėliu, kuris naikina pasaulio nuodėmę“ (Jn 1,29). Biblija atskleidžia pagrindinę Dievo įsikūnijimo svarbą per pirmąjį Kristaus atėjimą ir kad Jėzus dabar patenka į tikinčiųjų gyvenimus. Ji taip pat tvirtai sako, kad Jėzus vėl ateis, matomai ir su didele jėga. Iš tiesų, Jėzus ateina skirtingais keliais trimis būdais:

Jėzus jau atėjo

Mums, žmonėms, reikia Dievo atpirkimo – Jo išgelbėjimo – nes visi nusidėjome ir atnešėme mirtį į pasaulį. Jėzus padarė šį išganymą įmanomą mirdamas už mus. Paulius rašė: „Dievui patiko, kad visa pilnatvė gyventų jame ir kad per jį sutaikintų viską su savimi, ar žemėje, ir danguje, sudarydamas taiką savo krauju ant kryžiaus“ (kolosiečiams). 1,19-20). Jėzus išgydė lūžį, įvykusį Edeno sode. Per jo auką žmonių šeima susitaiko su Dievu.

Senojo Testamento pranašystėse buvo kalbama apie Dievo karalystę. Naujasis Testamentas prasideda tuo, kad Jėzus skelbia „Dievo gerąją naujieną“: „Atėjo laikas, ir Dievo karalystė arti“, – sakė jis (Morkus 1,14-15). Jėzus, tos karalystės karalius, vaikščiojo tarp žmonių ir aukojo „vieną ir amžiną auką už nuodėmės kaltę“ (Hebrajams). 10,12 NGÜ). Niekada neturėtume nuvertinti Jėzaus įsikūnijimo, gyvenimo ir darbo reikšmės maždaug prieš 2000 metų.

Jėzus ateina dabar

Tiems, kurie tiki Kristų, yra gera žinia: „Jūs taip pat buvote mirę savo nusikaltimais ir nuodėmėmis, kuriomis anksčiau gyvenote pagal šio pasaulio gyvenimą... Bet Dievas, būdamas turtingas gailestingumo, turi savo didžiąją meilę, su kuria Jis pamilo mus, mirusius nuodėmėse, atgaivino su Kristumi – malone esate išgelbėti“ (Efeziečiams). 2,1-2; 4-5).

„Dievas mus prikėlė kartu su mumis ir įkūrė danguje Kristuje Jėzuje, kad ateinančiais amžiais parodytų nepaprastus savo malonės turtus savo gailestingumu mums Kristuje Jėzuje“ (6-7 eilutės). Ši ištrauka apibūdina dabartinę mūsų, kaip Jėzaus Kristaus sekėjų, būklę!

Kai fariziejai paklausė, kada ateis Dievo karalystė, Jėzus atsakė: „Dievo karalystė ateina ne stebint; ir jie nesakys: štai, štai! arba: štai! Nes štai Dievo karalystė yra tarp jūsų“ (Luko 1 Kor7,20-21). Jėzus Kristus atnešė Dievo karalystę savo asmenyje. Jėzus dabar gyvena mumyse (Galatams 2,20). Per Jėzų mumyse jis plečia Dievo karalystės įtaką. Jo atėjimas ir gyvenimas mumyse numato galutinį Dievo karalystės apreiškimą žemėje Jėzaus antrojo atėjimo metu.

Kodėl Jėzus gyvena mumyse dabar? Atkreipiame dėmesį: „Jūs esate išgelbėti malone per tikėjimą ir ne iš jūsų: tai Dievo dovana, o ne darbų, kad niekas nesigirtų. Nes mes esame jo darbas, sukurti Kristuje Jėzuje geriems darbams, kuriuos Dievas iš anksto paruošė, kad jais vaikščiotume“ (Efeziečiams). 2,8-10). Dievas mus išgelbėjo malone, o ne mūsų pačių pastangomis. Nors darbais negalime užsitarnauti išganymo, Jėzus gyvena mumyse, kad dabar galėtume daryti gerus darbus ir taip šlovinti Dievą.

Jėzus vėl ateis

Po Jėzaus prisikėlimo, kai jo mokiniai pamatė jį kylantį, du angelai jų paklausė: „Kodėl jūs stovite ir žiūrite į dangų? Šis Jėzus, kuris buvo paimtas iš jūsų į dangų, sugrįš taip, kaip matėte jį įžengiant į dangų“ (Apaštalų darbai). 1,11). Taip, Jėzus vėl ateina.

Pirmą kartą atėjęs Jėzus paliko neišsipildžiusias kai kurias mesijines pranašystes. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl daugelis žydų jį atstūmė. Mesijo jie laukė kaip nacionalinio didvyrio, kuris išgelbės juos iš romėnų valdžios. Bet Mesijas turėjo ateiti pirmas, kad mirtų už visą žmoniją. Tik vėliau jis sugrįš kaip pergalingas karalius, ne tik išaukštinantis Izraelį, bet iškeldamas savo amžinąją karalystę aukščiau visų šio pasaulio karalysčių. „Pasaulio karalystės atėjo pas mūsų Viešpatį ir jo Kristų, ir jis viešpataus per amžių amžius“ (Apreiškimas) 11,15).

Jėzus pasakė: „Kai eisiu paruošti jums vietos, aš vėl sugrįšiu ir pasiimsiu jus pas save, kad būtumėte ten, kur ir aš“ (Jn 1).4,3). Vėliau apaštalas Paulius rašė bažnyčiai: „Pats Viešpats nužengs iš dangaus su įsakymo garsu, arkangelo balsu ir Dievo trimito garsu“ (1 Tes. 4,16). Antrojo Jėzaus atėjimo metu mirusieji teisieji, ty tikintieji, patikėję Jėzui savo gyvybę, bus prikelti į nemirtingumą, o tikintieji, kurie dar gyvi Jėzui sugrįžus, bus pakeisti į nemirtingumą. Visi eis jo pasitikti debesyse (16-17 eil.; 1. Korintiečiams 15,51-54).

Bet kai?

Per šimtmečius spėlionės apie antrąjį Kristaus atėjimą sukėlė daugybę ginčų ir daugybę nusivylimų, nes įvairūs prognozuotojų scenarijai pasirodė klaidingi. Per didelis sureikšminimas „kai sugrįš Jėzus“ gali atitraukti mus nuo pagrindinio Evangelijos dėmesio. Tai yra Jėzaus visų žmonių atpirkimo darbas, atliktas per Jo, kaip mūsų dangiškojo vyriausiojo kunigo, gyvenimą, mirtį, prisikėlimą ir malonės, meilės bei atleidimo išliejimą. Galime taip pasinerti į pranašiškus spėliojimus, kad neatliksime teisėto krikščionių, kaip liudytojų, vaidmens pasaulyje. Atvirkščiai, mes turime parodyti meilės, gailestingumo ir į Jėzų orientuotą gyvenimo būdą ir skelbti gerąją išganymo naujieną.

Mūsų dėmesys

Neįmanoma žinoti, kada Kristus vėl ateis, todėl tai nesvarbu, palyginti su tuo, kas sakoma Biblijoje. Į ką turėtume sutelkti dėmesį? Geriausia būti pasiruošusiems, kai Jėzus vėl ateis, kad ir kada tai įvyktų! „Todėl ir jūs būkite pasiruošę“, – sakė Jėzus, – „nes Žmogaus Sūnus ateis tokiu laiku, kurio nesitikėte“ (Mato 2).4,44 NGÜ). „Bet kas išliks tvirtas iki galo, bus išgelbėtas“ (Mato 24,13 NGÜ). Biblijos dėmesys visada sutelktas į Jėzų Kristų. Todėl mūsų, kaip Kristaus sekėjų, gyvenimas turėtų suktis apie Jį. Jėzus atėjo į žemę kaip žmogus ir Dievas. Dabar jis ateina pas mus, tikinčiuosius, per Šventosios Dvasios viduje. Jėzus Kristus grįš šlovėje, kad „perkeistų mūsų tuščią kūną, kad jis būtų panašus į jo pašlovintą kūną“ (Filippiečiams). 3,21). Tada „kūryba taip pat bus išlaisvinta iš sugedimo vergijos į šlovingą Dievo vaikų laisvę“ (romiečiams). 8,21). Taip, aš greitai ateisiu, sako mūsų Gelbėtojas. Kaip Kristaus mokiniai, mes visi vienu balsu atsakome: „Amen, taip, ateik, Viešpatie Jėzau!“ (Apr 2).2,20).

pateikė Normanas L. Shoafas

Viešpaties atėjimas