Jėzus sako apie Šventąją Dvasią

Retkarčiais kalbuosi su tikinčiaisiais, kuriems sunku suprasti, kodėl Šventoji Dvasia, kaip ir Tėvas ir Sūnus, yra Dievas - vienas iš trijų Trejybės Asmenų. Aš paprastai naudoju šventraščius, kad parodyčiau savybes ir veiksmus, kurie identifikuoja Tėvą ir Sūnų kaip asmenis ir kad Šventoji Dvasia vienodai apibūdinama kaip asmuo. Tada aš pamenu daugybę pavadinimų, kuriais Biblijoje minima Šventoji Dvasia. Ir galiausiai pereisiu į tai, ko Jėzus mokė apie Šventąją Dvasią. Šiame laiške aš sutelksiu dėmesį į jo mokymą.

Evangelijoje pagal Joną Jėzus kalba apie Šventąją Dvasią trimis būdais: Šventoji Dvasia, Tiesos Dvasia ir Paraklētos (graikiškas žodis įvairiose Biblijos versijose verčiamas kaip užtarėjas, patarėjas, pagalbininkas ir guodėjas). Šventasis Raštas rodo, kad Jėzus nežiūrėjo į Šventąją Dvasią tik kaip į jėgos šaltinį. Žodis paraklētos reiškia „tas, kuris stovi šalia“ ir graikų literatūroje paprastai vadinamas asmeniu, kuris atstovauja ir gina ką nors dalyke. Jono raštuose Jėzus save vadina paraklētais ir tą patį terminą vartoja kalbėdamas apie Šventąją Dvasią.

Naktį prieš egzekuciją Jėzus pasakė savo mokiniams, kad ketina juos palikti (Jn 13,33), bet pažadėjo nepalikti jų „našlaičiais“ (Jn 14,18). Jis pažadėjo vietoj jo prašyti Tėvo, kad atsiųstų „dar vieną Guodėją [Paraklētą]“, kad būtų su jais (Jn 1).4,16). Sakydamas „kitas“, Jėzus nurodė, kad yra pirmasis (pats) ir tas, kuris ateis, kaip ir jis pats, bus dieviškasis Trejybės Asmuo, o ne tik jėga. Jėzus jiems tarnavo kaip Paraklėtas – jo akivaizdoje (net ir siaučiant stiprioms audroms) mokiniai rado drąsos ir jėgų išeiti iš savo „paguodos zonų“ ir prisijungti prie jo tarnybos visos žmonijos labui. Jėzaus atsisveikinimas buvo neišvengiamas ir, suprantama, jie buvo labai sunerimę. Iki tol Jėzus buvo mokinių paraklėtas (plg 1. Jonas 2,1, kur Jėzus vadinamas „Užtarėju“ [Paraklētos]). Po to (ypač po Sekminių) Šventoji Dvasia bus jų Užtarėja – jų nuolatinis Patarėjas, Guodėjas, Pagalbininkas ir Mokytojas. Tai, ką Jėzus pažadėjo savo mokiniams ir ką atsiuntė Tėvas, buvo ne tik Jėga, bet Asmuo – Trejybės trečiasis asmuo, kurio tarnystė yra lydėti ir vesti mokinius krikščionišku keliu.

Asmeninį Šventosios Dvasios darbą matome visoje Biblijoje: in 1. Pradžios knyga 1: jis plūduriuoja ant vandens; Luko evangelijoje: jis nustelbė Mariją. Jis minimas 56 kartus keturiose evangelijose, 57 kartus Apaštalų darbuose ir 112 kartų apaštalo Pauliaus laiškuose. Šiuose Raštuose Šventosios Dvasios, kaip asmens, veikimą matome įvairiais būdais: paguodžia, moko, veda, perspėja; renkantis ir dovanojant dovanas, padedant bejėgiškoje maldoje; patvirtina mus kaip įvaikius, išlaisvina mus šauktis Dievo kaip mūsų Abba (Tėvo), kaip tai padarė Jėzus. Klausykite Jėzaus nurodymo: Bet kai ateis ta, Tiesos Dvasia, ji nuves jus į visą tiesą. Nes jis nekalbės apie save; bet ką išgirs, jis kalbės, o kas bus, jis jums paskelbs. Jis šlovins mane; nes jis paims tai, kas mano, ir paskelbs jums. Viskas, ką turi tėvas, yra mano. Štai kodėl aš sakiau: Jis paims tai, kas mano, ir paskelbs jums (Jn 16,13-vienas).
Bendraudama su Tėvu ir Sūnumi, Šventoji Dvasia turi ypatingą užduotį. Užuot kalbėjęs iš savęs, jis nukreipia žmones į Jėzų, kuris tada atveda juos pas Tėvą. Užuot vykdžiusi Jo valią, Šventoji Dvasia priima Tėvo valią pagal tai, ką Sūnus skelbia. Vieningo, vieningo, trivienio Dievo dieviškoji valia kyla iš Tėvo per Žodį (Jėzų) ir vykdoma per Šventąją Dvasią. Dabar galime džiaugtis ir gauti pagalbą iš asmeninio Dievo buvimo Šventosios Dvasios darbe, mūsų Paraklētos. Mūsų tarnystė ir garbinimas priklauso Trejybei Dievui, trims dieviškiems asmenims, esantiems vieniems, veikiantiems, norintiems ir siekiantiems. Ačiū už Šventąją Dvasią ir jo darbą.

Josifas Tkachas

Präsident
TARPTAUTINĖ GRACIJŲ BENDRIJA

Šventosios Dvasios pavadinimas Biblijoje

Šventoji Dvasia (5 psalmė1,13; Efeziečiams 1,13)

Patarimo ir stiprybės dvasia (Izaijas 11,2)

Teismo Dvasia (Izaijas 4,4)

Viešpaties pažinimo ir baimės dvasia (Izaijas 11,2)

Malonės ir maldos dvasia [maldymas] (Zacharijo 1 Kor2,10)

aukščiausiojo galia (Lk 1,35)

Dievo Dvasia (1. korintiečiai 3,16)

Kristaus Dvasia (Rom 8,9)

Amžinoji Dievo Dvasia (Hebrajams 9,14)

Tiesos Dvasia (Jono 16,13)

Malonės Dvasia (Hebrajams 10,29)

šlovės dvasia (1. Petras 4,14)

Gyvybės Dvasia (romiečiams 8,2)

Išminties ir apreiškimo dvasia (Efeziečiams 1,17)

Guodėjas (Jono 14,26)

Pažado dvasia (Apd 1,4-5)

Įvaikinimo dvasia (romiečiams 8,15)

Šventoji Dvasia (romiečiams 1,4)

tikėjimo dvasia (2. korintiečiai 4,13)