Kvėpuoti orą

Prieš kelerius metus improvizacinis komikas, garsėjęs savo šmaikštiomis pastabomis, atšventė 91-ąjį gimtadienį. Ši proga subūrė visus jo draugus ir giminaičius, taip pat gausiai dalyvavo žinių reporteriai. Vakarėlio metu duoto interviu jam buvo užduotas nuspėjamas ir svarbiausias klausimas: „Kam ar kam priskiriate savo ilgą gyvenimą?“ Nedvejodamas komikas atsakė: „Kvėpavimui!“ Kas galėtų su tuo ginčytis?

Tą patį galėtume pasakyti ir dvasine prasme. Kaip ir fizinis gyvenimas priklauso nuo oro kvėpavimo, taip ir visas dvasinis gyvenimas priklauso nuo Šventosios Dvasios ar „šventojo kvėpavimo“. Graikiškas dvasios žodis yra „pneuma“, kuris gali būti išverstas kaip vėjas ar kvėpavimas.
Apaštalas Paulius apibūdina gyvenimą Šventojoje Dvasioje šiais žodžiais: „Kurie gyvena pagal kūną, tie turi kūnišką mąstymą, o kurie gyvena pagal Dvasią – dvasišką. Kūniškas mąstymas – tai mirtis, o dvasiškas – gyvenimas ir ramybė.“ (Röm 8,5-6).

Šventoji Dvasia gyvena tuose, kurie tiki Evangelija, Gerąja Naujiena. Ši Dvasia duoda vaisių tikinčiojo gyvenime: „Bet Dvasios vaisius yra meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, gerumas, gerumas, ištikimybė, romumas ir susivaldymas. Prieš tokius dalykus nėra įstatymo.“ (Gal 5,22-23).
Šis vaisius ne tik apibūdina, kaip mes gyvename, kai mumyse gyvena Šventoji Dvasia, bet ir apibūdina, koks yra Dievas ir kaip jis elgiasi su mumis.

„Mes pažinome ir įtikėjome meile, kuria Dievas mus myli: Dievas yra meilė; Ir kas pasilieka meilėje, tas pasilieka Dieve, ir Dievas jame. (1. Joh 4,16)Esame čia tam, kad neštume šį vaisių, kad būtume palaiminimu aplinkiniams.

Kam mes priskiriame savo dvasinį ilgaamžiškumą? Įkvėpdamas Dievo kvėpavimą. Gyvenimas dvasioje - gyvenimas, kurį praleido tikėdamas Dievo Sūnumi.

Gyvenimas, kuris mums teikia didžiausią pasitenkinimą ir malonumą, yra tada, kai mumyse gyvena Šventoji Dvasia, kuri yra mūsų dvasinis kvėpavimas. Taigi galime jaustis gyvi ir sustiprėję.

autorius Josephas Tkachas