Kvėpuoti orą

Prieš kelerius metus šmaikščiais pasisakymais pagarsėjusiam improvizaciniam komikui sukako 9 metai1. Gimimo data. Renginys subūrė visus jo draugus ir giminaičius ir buvo gausiai lankomas žinių žurnalistų. Pokalbio metu vakarėlyje jam iškyla nuspėjamas ir svarbiausias klausimas: „Kam ar kam priskiri savo ilgą gyvenimą? Nedvejodamas komikas atsakė: "Kvėpuoja!" Kas gali nesutikti?

Tą patį galėtume pasakyti ir dvasine prasme. Kaip ir fizinis gyvenimas priklauso nuo oro kvėpavimo, taip ir visas dvasinis gyvenimas priklauso nuo Šventosios Dvasios ar „šventojo kvėpavimo“. Graikiškas dvasios žodis yra „pneuma“, kuris gali būti išverstas kaip vėjas ar kvėpavimas.
Apaštalas Paulius gyvenimą Šventojoje Dvasioje apibūdina šiais žodžiais: „Nes kūniški yra kūniško proto; bet tie, kurie yra dvasingi, yra dvasiškai nusiteikę. Tačiau kūniškas mąstymas yra mirtis, o dvasingumas – gyvenimas ir ramybė“ (Rom 8,5-vienas).

Šventoji Dvasia gyvena tuose, kurie tiki Evangelija, gerąja naujiena. Ši Dvasia duoda vaisių tikinčiojo gyvenime: „Bet Dvasios vaisius yra meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, gerumas, gerumas, ištikimybė, švelnumas, skaistumas; Visa tai prieštarauja įstatymas“ (Galatams 5,22-vienas).
Šis vaisius ne tik apibūdina, kaip mes gyvename, kai mumyse gyvena Šventoji Dvasia, bet ir apibūdina, koks yra Dievas ir kaip jis elgiasi su mumis.

„Mes atpažinome ir įtikėjome meile, kurią Dievas turi mums: Dievas yra meilė; o kas pasilieka meilėje, tas pasilieka Dieve ir Dievas jame"1. Jonas 4,16). Esame čia, kad išneštume šį vaisių, kad būtume palaima aplinkiniams.

Kam mes priskiriame savo dvasinį ilgaamžiškumą? Įkvėpdamas Dievo kvėpavimą. Gyvenimas dvasioje - gyvenimas, kurį praleido tikėdamas Dievo Sūnumi.

Gyvenimas, kuris mums teikia didžiausią pasitenkinimą ir malonumą, yra tada, kai mumyse gyvena Šventoji Dvasia, kuri yra mūsų dvasinis kvėpavimas. Taigi galime jaustis gyvi ir sustiprėję.

autorius Josephas Tkachas