Kvėpuoti orą

kvėpuoti oru Prieš keletą metų šmaikščiomis pastabomis išgarsėjęs improvizacijos komikas šventė savo 91-ąjį gimtadienį. Įvykis subūrė visus jo draugus ir giminaičius, taip pat buvo gerai žinomas žurnalistų. Pokalbio vakarėlyje metu labiausiai nuspėjamas ir svarbiausias klausimas jam buvo: „Kam ar kam jūs priskiriate savo ilgą gyvenimą?“ Komikas nedvejodamas atsakė: „Kvėpuok!“. Kas gali nesutikti?

Tą patį galėtume pasakyti ir dvasine prasme. Kaip ir fizinis gyvenimas priklauso nuo oro kvėpavimo, taip ir visas dvasinis gyvenimas priklauso nuo Šventosios Dvasios ar „šventojo kvėpavimo“. Graikiškas dvasios žodis yra „pneuma“, kuris gali būti išverstas kaip vėjas ar kvėpavimas.
Apaštalas Paulius apibūdina gyvenimą Šventojoje Dvasioje tokiais žodžiais: „Kūniškai mąstantys yra kūniški; bet tie, kurie yra dvasingi, yra dvasiškai mąstantys. Tačiau būti kūniška yra mirtis, o būti dvasingam - tai gyvenimas ir ramybė » (Romiečiams 8,5–6).

Šventoji Dvasia gyvena tais, kurie tiki Evangelija, gerąja žinia. Ši dvasia duoda vaisių tikinčiojo gyvenime: „Dvasios vaisius yra meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, gerumas, gerumas, ištikimybė, švelnumas, skaistumas; prieš visa tai įstatymas nėra » (Galatams 5,22: 23).
Šis vaisius ne tik apibūdina, kaip mes gyvename, kai mumyse gyvena Šventoji Dvasia, bet ir apibūdina, koks yra Dievas ir kaip jis elgiasi su mumis.

«Mes pripažinome ir tikėjome meile, kurią Dievas myli: Dievas yra meilė; o kas įsimyli, tas pasilieka Dieve ir jame yra Dievas » (1 Jono 4,16). Mes esame čia, kad išneštume šį vaisių, kad būtume palaimingi aplinkiniams.

Kam mes priskiriame savo dvasinį ilgaamžiškumą? Įkvėpdamas Dievo kvėpavimą. Gyvenimas dvasioje - gyvenimas, kurį praleido tikėdamas Dievo Sūnumi.

Gyvenimas, kuris mums teikia didžiausią pasitenkinimą ir malonumą, yra tada, kai mumyse gyvena Šventoji Dvasia, kuri yra mūsų dvasinis kvėpavimas. Taigi galime jaustis gyvi ir sustiprėję.

autorius Josephas Tkachas