palaiminimai iš dangaus

palaiminimai iš dangausNors pažįstu daug žmonių, kurie myli paukščius savo sode, taip pat žinau, kad retai kada jie grąžina savo meilę paukščiams. Pirmųjų karalių knygoje Dievas pažadėjo pranašui Elijui, kad badas ateis į Izraelį, ir įsakė jam palikti miestą ir eiti į dykumą. Jam būnant ten, Dievas jam pažadėjo kai ką ypatingo: „Aš įsakiau varnams, kad ten tave maitintų, o tu gerk iš upelio“ (1. Karaliai 17,4 Tikiuosi visiems). Kol Elijas buvo prie Krito upelio, kuris iš rytų įteka į Jordaną, Šventasis Raštas mums sako: „Rytą ir vakarą varnai nešė jam duonos ir mėsos, o jis malšino troškulį prie upelio“ (1. Karaliai 17,6 Tikiuosi visiems).

Sustokite ir trumpam įsivaizduokite tai. Bado metu Elijas buvo Dievo nuvestas į dykumos vidurį, kur niekas neauga ir kur jis buvo toli nuo visų maisto šaltinių – ir jam buvo pasakyta, kad maisto atsargos bus iš varnos. Esu tikras, kad net Elijas manė, kad tai mažai tikėtina! Bet tada tai atsitiko kaip laikrodis, kiekvieną rytą ir kiekvieną vakarą varnų pulkas atnešdavo jam maisto. Nenuostabu, kad Dievas – juk jis mūsų tėvas – lėmė šį likimą. Šventajame Rašte gausu pasakojimų apie nuostatas, kaip ir apie Eliją ir varnus. Karalius Dovydas pastebėjo: „Buvau jaunas ir pasenau ir niekada nemačiau teisiojo apleisto ir jo vaikų, elgetaujančių duonos“ (3 psalmė).7,25).

Tad noriu paskatinti tave, mielas skaitytojau, susimąstyti, kaip netikėtai tave palaimino Dievas. Kur tavo gyvenime yra nepaprasta ir nepaprasta Jo malonė? Ar tu pastebėjai? Kur radote Dievo pilnatvę, kai mažiausiai to tikėjotės? Kas, kaip varnas, davė tau dangaus duonos ir gyvojo vandens? Sužinoję būsite nustebinti!

autorius Josephas Tkachas


Daugiau straipsnių apie palaiminimus:

Jėzaus palaiminimas

Būk palaimingas kitiems