Kokia yra Jėzaus Kristaus žinia?

Evangelija yra geroji naujiena apie išganymą per Dievo malonę per tikėjimą Jėzumi Kristumi. Tai žinia, kad Kristus mirė už mūsų nuodėmes, kad jis buvo palaidotas, pagal Šventąjį Raštą, buvo prikeltas trečią dieną ir tada pasirodė savo mokiniams. Evangelija yra geroji naujiena, kad per Jėzaus Kristaus išganingą darbą galime patekti į Dievo karalystę (1. Korintiečiams 15,1-5; Apaštalų darbai 5,31; Lukas 24,46-48; Jonas 3,16; Motiejus 28,19-20; ženklas 1,14-15; Apaštalų darbai 8,12; 28,30-vienas).

Kokia yra Jėzaus Kristaus žinia?

Jėzus pasakė, kad jo ištarti žodžiai yra gyvenimo žodžiai (Jn 6,63). „Jo mokymas“ atėjo iš Dievo Tėvo (Jn 3,34; 7,16; 14,10), ir jis troško, kad jo žodžiai liktų tikinčiame.

Jonas, pralenkęs kitus apaštalus, apie Jėzaus mokymą kalbėjo taip: „Kas peržengia ir nesilaiko Kristaus mokymo, tas neturi Dievo; kas laikosi šio mokymo, turi Tėvą ir Sūnų“2. Jono 9).

„Bet kodėl tu vadini mane Viešpatie, Viešpatie, ir nedarai, ką tau sakau“, – tarė Jėzus (Lk 6,46). Kaip krikščionis gali teigti, kad paklūsta Kristaus viešpatavimui, nepaisydamas Jo žodžių? Krikščioniui paklusnumas yra skirtas mūsų Viešpačiui Jėzui Kristui ir jo Evangelijai (2. korintiečiai 10,5; 2. tesalonikiečiams 1,8).

Kalno pamokslas

Kalno pamoksle (Mt 5,1 7,29; Lukas 6,20 49), Kristus pradeda paaiškindamas dvasines nuostatas, kurias jo pasekėjai turėtų lengvai perimti. Dvasios vargšai, kuriuos taip paliečia kitų poreikiai, kad jie liūdi; romieji, alkstantys ir trokštantys teisumo, gailestingieji, tyraširdžiai, taikdariai, persekiojami dėl teisumo – tokie žmonės yra dvasiškai turtingi ir palaiminti, jie yra „žemės druska“ ir jie šlovink Tėvą danguje (Mato 5,1-vienas).

Tada Jėzus palygina OT nurodymus („kas buvo pasakyta senoliams“) su tuo, ką sako juo tikintiems („bet aš jums sakau“). Atkreipkite dėmesį į lyginamąsias frazes Evangelijoje pagal Matą 5,21-22, 27-28, 31-32, 38-39 ir 43-44.

Jis įveda šį palyginimą sakydamas, kad atėjo ne panaikinti įstatymo, o jį įvykdyti (Mato evangelija ). 5,17). Kaip aptarta 3 Biblijos studijoje, Matas žodį „išpildyti“ vartoja pranašiška, o ne „laikymo“ ar „stebėjimo“ prasme. Jei Jėzus nebūtų įvykdęs kiekvienos mesijinių pažadų raidės ir pavadinimo, jis būtų apsimetėlis. Viskas, kas parašyta Įstatyme, Pranašuose ir Šventajame Rašte [Psalmės] apie Mesiją, turėjo būti pranašiškai išsipildęs Kristuje (Luko 2 Kor.4,44). 

Jėzaus teiginiai mums yra įsakymai. Jis kalba Mato kalba 5,19 „Šie įsakymai“ – „šie“ reiškė tai, ko jis ruošėsi mokyti, o ne „tuos“, kurios nurodė anksčiau išdėstytus įsakymus.

Jo rūpestis yra krikščionio tikėjimo ir paklusnumo centras. Palygindamas Jėzus įsako savo pasekėjams paklusti jo mokymams, o ne laikytis Mozės įstatymo aspektų, kurie yra arba netinkami (Mozės mokymas apie žmogžudystę, svetimavimą ar skyrybas Mato evangelijoje). 5,21-32), arba nesvarbu (Mozė moko apie prisiekimą Evangelijoje pagal Matą 5,33-37), arba prieštarauja jo moraliniam požiūriui (Mozė moko apie teisingumą ir susidorojimą su priešais Evangelijoje pagal Matą 5,38-vienas).

Mato 6 skyriuje mūsų Viešpats, „suformuojantis mūsų tikėjimo formą, esmę ir galutinį tikslą“ (Jinkins 2001:98), toliau skiria krikščionybę nuo religingumo.

Tikras gailestingumas [labdara] nesipuikuoja savo gerais darbais už pagyrimą, bet pasiaukojamai tarnauja (Mat. 6,1-4). Malda ir pasninkas nėra pavyzdiniai viešai demonstruojant pamaldumą, o nuolankiu ir dievobaimingu požiūriu (Mato evangelija) 6,5-18). Tai, ko trokštame ar įgyjame, nėra nei teisingo gyvenimo esmė, nei rūpestis. Svarbiausia yra siekti teisumo, apie kurį Kristus pradėjo apibūdinti ankstesniame skyriuje (Mato evangelija , ). 6,19-vienas).

Pamokslas baigiasi įtikinamai Evangelijoje pagal Matą 7. Krikščionys neturėtų teisti kitų teisidami juos, nes jie taip pat yra nusidėjėliai (Mt. 7,1-6). Dievas, mūsų Tėvas, nori mus palaiminti geromis dovanomis, o Jo kalbėjimas įstatymo vyresniesiems ir pranašams siekia, kad su kitais elgtumėmės taip, kaip norėtume, kad elgtųsi su mumis (Mato evangelija). 7,7-vienas).

Gyventi pagal Dievo karalystę – tai vykdyti Tėvo valią (Mato evangelija). 7,13-23), o tai reiškia, kad klausomės Kristaus žodžių ir juos vykdome (Mt 7,24; 17,5).

Tikėjimą grįsti niekuo kitu, o ne tuo, ką sakote, yra tas pats, kas statyti namą ant smėlio, kuris sugrius, kai ateis audra. Tikėjimas, pagrįstas Kristaus žodžiais, yra kaip namas, pastatytas ant uolos, ant tvirto pamato, kuris atlaikys laiko išbandymą (Mato evangelija) 7,24-vienas).

Tiems, kurie klausėsi, šis mokymas buvo šokiruojantis (Mt 7,28-29), nes Senojo Testamento įstatymas buvo laikomas pamatu ir uola, ant kurios fariziejai pastatė savo teisumą. Kristus sako, kad jo pasekėjai turėtų peržengti tai ir ugdyti savo tikėjimą vien juo (Mato , ). 5,20). Kristus, o ne įstatymas, yra uola, kurią Mozė giedojo (Įst2,4; 1 psalmė8,2; 1. korintiečiai 10,4). „Nes įstatymą davė Mozė; Malonė ir tiesa atėjo per Jėzų Kristų“ (Jn 1,17).

Jūs turite gimti iš naujo

Užuot didinęs Mozės įstatymą, kurio buvo tikimasi iš rabinų (žydų religinių mokytojų), Jėzus mokė kitaip kaip Dievo Sūnus. Jis metė iššūkį auditorijos vaizduotei ir mokytojų autoritetui.

Jis nuėjo taip toli, kad paskelbė: „Tu tyrinėji Raštą, manydamas, kad jame turi amžinąjį gyvenimą; ir ji liudija apie mane. bet jūs nenorite ateiti pas mane, kad turėtumėte gyvenimą“ (Jn 5,39-40). Teisingas Senojo ir Naujojo Testamentų aiškinimas neatneša amžinojo gyvenimo, nors jie yra įkvėpti suprasti išganymą ir išreikšti savo tikėjimą (kaip aptarta 1 studijoje). Turime ateiti pas Jėzų, kad gautume amžinąjį gyvenimą.

Kito išsigelbėjimo šaltinio nėra. Jėzus yra „kelias, tiesa ir gyvenimas“ (Jn 14,6). Nėra kito kelio pas Tėvą, kaip tik per Sūnų. Išganymas yra susijęs su mūsų atėjimu pas žmogų, žinomą kaip Jėzus Kristus.

Kaip mes pasiekiame Jėzų? Jono 3 skyriuje Nikodemas atėjo pas Jėzų naktį, kad sužinotų daugiau apie jo mokymą. Nikodemas išsigando, kai Jėzus jam pasakė: „Tu turi gimti iš naujo“ (Jn 3,7). "Kaip tai įmanoma?" paklausė Nikodemas, "ar mūsų motina vėl gali mus pagimdyti?"

Jėzus kalbėjo apie dvasinę transformaciją, antgamtinės proporcijos atgimimą, gimimą „iš viršaus“, kuris yra papildomas graikiško žodžio „vėl“ vertimas šioje ištraukoje. „Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“ (Jonas). 3,16). Jėzus tęsė: „Kas klauso mano žodžio ir tiki tą, kuris mane siuntė, turi amžinąjį gyvenimą“ (Jn 5,24).

Tai tikėjimo faktas. Jonas Krikštytojas sakė, kad tas, kuris „tiki Sūnų, turi amžinąjį gyvenimą“ (Jn 3,36). Tikėjimas Kristumi yra atspirties taškas „gimti iš naujo, ne iš gendančios sėklos, bet nemirtingo.1. Petras 1,23), išganymo pradžia.

Tikėti Kristumi reiškia priimti, kas yra Jėzus, kad jis yra „Kristus, gyvojo Dievo Sūnus“ (Mato 1).6,16; Lukas 9,18-20; Apaštalų darbai 8,37), kuris „turi amžinojo gyvenimo žodžius“ (Jn 6,68-69).

Tikėti Kristumi reiškia sutikti, kad Jėzus yra Dievas, kuris

• tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų (Jn 1,14).
• nukryžiuotas už mus, kad „Dievo malone paragautų mirties už visus“ (Hebrajams 2,9).
• „Mirė už visus, kad gyvieji nebegyventų sau, o tam, kuris už juos mirė ir prisikėlė“2. korintiečiai 5,15).
• „Vieną kartą mirė nuodėmei“ (romiečiams 6,10) ir „kuriame turime atpirkimą, kuris yra nuodėmių atleidimas“ (kolosiečiams 1,14).
• „Mirė ir vėl atgijo, kad būtų gyvųjų ir mirusiųjų Viešpats“ (Romiečiams 1)4,9).
• „Tas, kuris yra Dievo dešinėje, įžengė į dangų, jam pavaldūs angelai, galingieji ir galingieji“1. Petras 3,22).
• buvo „paimtas į dangų“ ir „grįš“, kai „įžengė į dangų“ (Apd. 1,11).
• „Teis gyvuosius ir mirusius, kai jis pasirodys ir Jo karalystė“2. Timotiejus 4,1).
• „sugrįš į žemę priimti tų, kurie tiki“ (Jn 14,1 4).

Tikėjimu priimdami Jėzų Kristų tokį, koks Jis apsireiškė, mes „gimstame iš naujo“.

Atgailauk ir būk pakrikštytas

Jonas Krikštytojas pareiškė: „Atgailaukite ir tikėkite Evangelija“ (Mk 1,15)! Jėzus mokė, kad jis, Dievo Sūnus ir Žmogaus Sūnus, „turi valdžią žemėje atleisti nuodėmes“ (Morkus 2,10; Motiejus 9,6). Tai buvo Evangelija, kurią Dievas atsiuntė savo Sūnų pasaulio išgelbėjimui.

Į šią išganymo žinią buvo įtraukta atgaila: „Aš atėjau šaukti nusidėjėlių, o ne teisiųjų“ (Mato evangelija). 9,13). Paulius išsklaido visą painiavą: „Nėra nė vieno teisaus“ (Rom 3,10). Mes visi esame nusidėjėliai, kuriuos Kristus kviečia atgailai.

Atgaila yra raginimas grįžti pas Dievą. Bibliškai tariant, žmonija yra atitolusi nuo Dievo. Kaip ir sūnus pasakojime apie sūnaus palaidūną Luko 15 skyriuje, vyrai ir moterys atsiribojo nuo Dievo. Be to, kaip parodyta šioje istorijoje, Tėvas siekia, kad mes grįžtume pas Jį. Nutolti nuo Tėvo - tai nuodėmės pradžia. Nuodėmės ir krikščioniškos atsakomybės klausimai bus nagrinėjami būsimose Biblijos studijose.

Vienintelis kelias atgal pas Tėvą yra per Sūnų. Jėzus pasakė: „Viską man pavedė mano Tėvas; ir niekas nepažįsta Sūnaus, tik Tėvas; ir niekas nepažįsta Tėvo, tik Sūnus ir kam Sūnus tai apreikš“ (Mt. 11,28). Todėl atgailos pradžia yra pasukimas iš kitų pripažintų kelių į išganymą į Jėzų.

Krikšto ceremonija liudija, kad Jėzus yra Gelbėtojas, Viešpats ir būsimasis Karalius. Kristus mums nurodo, kad Jo mokiniai būtų pakrikštyti „Vardan Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios“. Krikštas yra vidinio įsipareigojimo sekti Jėzumi išraiška.

Mato 2 skyriuje8,20 Jėzus tęsė: „...ir išmokyk juos paklusti visko, ką tau įsakiau. Ir štai aš esu su jumis visada iki pasaulio pabaigos“. Daugumoje Naujojo Testamento pavyzdžių mokymas vyko po krikšto. Atkreipkite dėmesį, kad Jėzus aiškiai pasakė, kad Jis paliko mums įsakymus, kaip paaiškinta Kalno pamoksle.

Atgaila tęsiasi tikinčiojo gyvenime, kai jis vis labiau artėja prie Kristaus. Ir kaip sako Kristus, Jis visada bus su mumis. Bet kaip? Kaip Jėzus gali būti su mumis ir kaip galima prasmingai atgailauti? Šie klausimai bus nagrinėjami kitame kurse.

išvada

Jėzus paaiškino, kad jo žodžiai yra gyvenimo žodžiai ir jie daro įtaką tikinčiajam, informuodami jį apie išganymo kelią.

autorius Jamesas Hendersonas