Hölle

Pragaras yra atsiskyrimas ir susvetimėjimas nuo Dievo, kurį pasirinko nepataisomi nusidėjėliai. Naujajame Testamente apie pragarą vaizdžiai kalbama kaip apie „ugnies ežerą“, „tamsą“ ir apie Geheną (po Hinomo slėnio netoli Jeruzalės, nešvarumų degimo vieta). Pragaras apibūdinamas kaip bausmė, kančia, kankinimas, amžinas žlugimas, verksmas ir dantų griežimas. Scheol ir Hades, du terminai iš originalių Biblijos kalbų, dažnai verčiami kaip „pragaras“ ir „kapas“, paprastai nurodo mirusiųjų karalystę. Biblija moko, kad neatgailaujantys nusidėjėliai patirs antrąją mirtį ugnies ežere, tačiau joje nėra visiškai aišku, ar tai reiškia susinaikinimą, ar sąmoningą dvasinį atitolimą nuo Dievo. (2. tesalonikiečiams 1,8-9; Motiejus 10,28; 25,41.46; Apreiškimas 20,14:15-2; 1,8; Motiejus 13,42; 4 psalmė9,14-15)

Hölle

„Jei tavo dešinė verčia tave nukristi, nukirsk ją ir mesk nuo savęs. Geriau tau, kad vienas tavo narys žūtų, o visas tavo kūnas nepatektų į pragarą“ (Mt. 5,30). Pragaras yra kažkas labai rimto. Turime rimtai žiūrėti į Jėzaus įspėjimą.

Mūsų požiūris

Mūsų tikėjimo išpažinimas pragarą apibūdina kaip „atsiskyrimą ir susvetimėjimą nuo Dievo, kurį pasirinko nepataisomi nusidėjėliai“. Mes nenurodome, ar šis atsiskyrimas ir susvetimėjimas reiškia amžiną kančią, ar visišką sąmonės nutrūkimą. Iš tiesų, mes sakome, kad Biblija to nepaaiškina.

Kalbant apie pragarą, kaip ir daugeliu kitų klausimų, turime išklausyti Jėzų. Jei rimtai žiūrime į Jėzų, kai jis moko apie malonę ir gailestingumą, turėtume į jį žiūrėti rimtai, kai jis kalba apie bausmę. Galų gale, gailestingumas nereiškia daug, nebent mums kažko gaila.

Įspėjimai prieš gaisrą

Palyginimu Jėzus perspėjo, kad nedorėliai bus įmesti į ugnies krosnį3,50). Šiame palyginime jis kalbėjo ne apie kremavimą, o apie „raudojimą ir dantų griežimą“. Kitame palyginime Jėzus bausmę tarno, kuriam buvo atleista, neatleido savo bendratarnui, apibūdina kaip „bausmę“ (Mato 1).8,34). Kitas palyginimas aprašo, kaip nedorėlis buvo surištas ir išmestas „į tamsą“ (Mato 2).2,13). Ši tamsa apibūdinama kaip verksmingų ir kalkančių dantų vieta.

Jėzus nepaaiškina, ar tamsoje gyvenantys žmonės kenčia nuo skausmo, ar dėl sielvarto, ir nepaaiškina, ar jie griežia dantis iš atgailos ar pykčio. Tai nėra tikslas. Tiesą sakant, jis niekada išsamiai neaprašo nedorėlių likimo.

Tačiau Jėzus aiškiai perspėja žmones neprisirišti prie nieko, dėl ko jie bus įmesti į amžinąją ugnį. „Bet jei tavo ranka ar koja tave nukrenta, nukirsk ją ir mesk nuo savęs“, – perspėjo Jėzus. „Geriau tau įeiti į gyvenimą luošai ar luošai, nei turėti dvi rankas ar dvi kojas ir būti įmestam į amžinąją ugnį“ (Mt 1).8,7-8). Geriau išsižadėti savęs šiame gyvenime, nei būti „įmestam į pragaro ugnį“ (9 eilutė).

Ar nedorėlių bausmė trunka amžinai? Bibliją šiuo klausimu galima aiškinti keliais būdais. Kai kurios eilutės siūlo amžiną bausmę, o kitos - ribotą trukmę. Bet kokiu atveju, pragaro bet kokiu atveju reikėtų vengti.

Tai man primena „InterVarsity Press“ knygą šia tema „Du požiūriai į pragarą“. Edwardas Fudge'as pasisako už sunaikinimą; Robertas Petersonas pasisako už amžinas kančias. Ant šios knygos viršelio pavaizduoti du vyrai, abu rankos priešais save
galva baimės ar siaubo išraiška. Grafikos tikslas yra tai išreikšti,
nors yra du pragaro vaizdai, kad ir kaip matytų pragarą, tai yra baisu. Dievas yra gailestingas, tačiau priešintis Dievui atmeta jo gailestingumą ir todėl kenčia.

Naujojo Testamento laiškai

Jėzus naudojo įvairius vaizdus, ​​norėdamas nubausti tuos, kurie atmeta Dievo gailestingumą: ugnį, tamsą, kančią ir sunaikinimą.

Apaštalai taip pat kalbėjo apie teismą ir bausmę, tačiau apibūdino tai įvairiai. Paulius rašė: „Bet tiems, kurie ginčijasi ir nepaklūsta tiesai, nemalonė ir pyktis paklūsta neteisumui; Vargas ir vargas visoms žmonių sieloms, kurios daro pikta, pirmiausia žydams, o taip pat graikams“ (romiečiams). 2,8-vienas).

Kalbėdamas apie tuos, kurie persekiojo bažnyčią Tesalonikoje, Paulius rašė: „Jie patirs bausmę, amžiną sunaikinimą nuo Viešpaties akivaizdos ir nuo Jo šlovingos jėgos“ (2. tesalonikiečiams 1,9). Todėl savo įsitikinimuose pragarą apibrėžiame kaip „atsiskyrimą ir susvetimėjimą nuo Dievo“.

Senojo Testamento bausmė už Mozės įstatymo atmetimą buvo mirtis, bet kiekvienas, kuris sąmoningai atmeta Jėzų, nusipelno didesnės bausmės, sako Hebrajams. 10,28-29: „Baisu pakliūti į gyvojo Dievo rankas“ (31 eil.). Dievas yra gailestingas ir neįsivaizduojamas, bet kai žmogus atsisako jo gailestingumo, lieka tik nuosprendis. Dievas nenori, kad kas nors patirtų pragaro siaubą – Jis nori, kad visi ateitų į atgailą ir išganymą (2. Petras 2,9). Bet tie, kurie atsisako tokios nuostabios malonės, kentės. Tai jų pasirinkimas, o ne Dievo. Todėl mūsų tikėjimas sako, kad pragarą „pasirinko nepataisomi nusidėjėliai“. Tai svarbi paveikslo dalis.

Galutinė Dievo pergalė taip pat yra svarbi paveikslo dalis. Viskas bus pavaldi Kristui, nes jis atpirko visą kūriniją (1. Korintiečiams 15,20-24; Kolosiečiai 1,20). Viskas bus sutvarkyta. Net mirtis ir mirusiųjų karalystė galiausiai bus sunaikinta (Apreiškimo 20,14). Biblija mums nepasako, kaip pragaras dera šiame paveikslėlyje, ir mes nesame žinantys. Tikimės, kad Dievas, kupinas teisumo ir gailestingumo, visa tai kuo puikiausiai užbaigs.

Dievo teisingumas ir gailestingumas

Meilės Dievas nekankins žmonių amžinai, sako kai kurie. Biblija atskleidžia gailestingą Dievą. Veikiau jis išvaduotų žmones nuo jų kančių, užuot privertęs juos amžinai kentėti. Tradicinė amžinai baudžianti pragarą doktrina, daugelio manymu, neteisingai nurodo Dievą kaip kerštingą sadistą, kuris rodo baisų pavyzdį. Be to, nebūtų teisinga amžinai bausti žmones už gyvenimą, kuris truko tik kelerius metus ar dešimtmečius.

Tačiau maištas prieš Dievą yra be galo baisus, sako kai kurie teologai. Mes negalime išmatuoti blogio pagal laiką, kurio reikia jam įvykdyti, aiškina jie. Nužudymas gali užtrukti tik kelias minutes, tačiau pasekmės gali tęstis dešimtmečius ar šimtmečius. Maištai prieš Dievą yra blogiausia visatos nuodėmė, jų teigimu, todėl ji nusipelno blogiausios bausmės.

Problema ta, kad žmonės blogai supranta teisingumą ar gailestingumą. Žmonės nėra kvalifikuoti teisti, bet Jėzus Kristus yra. Jis teis pasaulį teisiai (Psalmė 9,8; Jonas 5,22; romėnai 2,6-11). Galime pasitikėti jo sprendimu, žinodami, kad jis bus ir teisus, ir gailestingas.

Kai iškeliama pragaro tema, kai kurios Biblijos dalys, atrodo, pabrėžia kankinimus ir bausmes, o kitos naudoja sunaikinimo ir pabaigos vaizdus. Užuot bandę suderinti vieną apibūdinimą su kitu, mes leidome abiem kalbėti. Kalbant apie pragarą, turime pasitikėti Dievu, o ne savo vaizduote.

Iš visko, ką Jėzus pasakė apie pragarą, svarbiausia yra tai, kad Jėzus yra problemos sprendimas. Jame nėra pasmerkimo (Rom 8,1). Jis yra kelias, tiesa ir amžinasis gyvenimas.

autorius Josephas Tkachas

Hölle