Potteris Dievas

193 dievas puodžius Prisiminkite, kai Dievas atkreipė Jeremijo dėmesį į puodžiaus diską (Jer. 18,2, 6–45,9)? Dievas panaudojo puodžiaus atvaizdą ir molį, kad išmokytų mus. Panašius pranešimus, kuriuose naudojamas puodžiaus ir molio atvaizdas, galima rasti Izaijo 64,7 ir 9,20 punktuose bei Romiečiams 21–XNUMX.

Vienas mano mėgstamiausių puodelių, kurį dažnai geriu arbatai biure, yra mano šeimos paveikslas. Žvelgdama į ją, ji man primena kalbėjimo arbatos istoriją. Pasakojimą pirmąjį asmenį pasakoja arbatinukas ir paaiškina, kaip tai tapo tuo, kas buvo jo kūrėjui.

Man ne visada buvo gražus arbatinukas. Aš iš pradžių buvau tik neformalus išmirkyto molio vienkartinis sluoksnis. Bet kažkas padėjo mane ant disko ir pradėjo taip greitai sukti diską, kad apsvaigiau. Kai aš pasukau, susispaudė, suspaudė ir suplėšė mane. Aš šaukiau: "Stop!" Bet gavau atsakymą: „Dar ne!“.

Galiausiai jis sustabdė langą ir padėjo mane į orkaitę. Darėsi vis karščiau, kol šaukiau: „Stop!“. Vėl gavau atsakymą „Dar ne!“ Galiausiai jis išėmė mane iš krosnies ir pradėjo man tepti dažus. Dūmai mane pykino ir vėl šaukiau: „Stop!“ Ir vėl buvo atsakymas: „Dar ne!“.

Tada jis išėmė mane iš krosnies ir, man atvėsus, padėjo mane ant stalo priešais veidrodį. Buvau nustebęs! Puodžius iš beverčio molio gabalėlio padarė ką nors gražaus. Mes visi esame molio gabaliukai, ar ne? Padėjęs mus ant šios žemės puodžiaus rato, mūsų pagrindinis puodžius padaro mus naujais kūriniais, kuriais turėtume būti pagal jo valią!

Kalbėdamas apie šio gyvenimo sunkumus, su kuriais, atrodo, susiduriame taip dažnai, Paulius rašė: «Štai kodėl mes nenuvargstame; bet jei mūsų išorinis žmogus taip pat suyra, vidinis atnaujinamas kiekvieną dieną. Kadangi mūsų negandos, kurios yra laikinos ir lengvos, sukuria amžiną ir per visą masinę šlovę, mus, kurių nematome ne matomame, o nematomajame. Nes tai, kas matoma, yra laikina; bet kas nematoma, yra amžina » (2 Korintiečiams 4,16: 17).

Mūsų viltis slypi tame, kas yra už šio dabartinio pasaulio ribų. Mes pasitikime Dievo Žodžiu, mes manome, kad dabartiniai mūsų vargai yra lengvi ir savalaikiai, palyginti su tuo, ką Dievas saugo mums. Bet šie išbandymai yra krikščioniško gyvenimo būdo dalis. Romiečiams 8,17: 18 mes skaitome: „Bet jei mes esame vaikai, mes taip pat esame paveldėtojai, būtent Dievo įpėdiniai ir bendrieji Kristaus įpėdiniai, jei kenčiame su juo, kad būtume išaukštinti šlove. Nes esu įsitikinęs, kad šį kartą kančia nepriskiriama šlovei, kuri mums turi būti atskleista. »

Kristaus kančios dalijamės įvairiais būdais. Kai kurie, be abejo, yra kankinami dėl savo įsitikinimų. Tačiau dauguma iš mūsų Kristaus kančiose gyvena kitaip. Draugai gali mus išduoti. Žmonės dažnai mus klaidingai supranta, nevertina mūsų, nemyli ir net nepiktnaudžiauja. Vis dėlto, sekdami Kristumi, mes atleidžiame, kaip Jis mums atleido. Jis aukojo save, kai mes buvome jo priešai (Rom 5,10). Štai kodėl jis ragina mus ypač stengtis tarnauti žmonėms, kurie mus piktnaudžiauja, neįvertina, mūsų nesupranta ar nemėgsta.

Tik „dėl Dievo gailestingumo“ esame pašaukti būti „gyvomis aukomis“ (Rom 12,1). Dievas mumyse veikia per Šventąją Dvasią, kad galėtų paversti mus Kristaus atvaizdu (2 Korintiečiams 3,18), kažkas neišmatuojamai geresnio už išmirkytą molį.

Dievas yra aktyvus kiekviename iš mūsų, visuose įvykiuose ir iššūkiuose, kurie ateina su mūsų gyvenimu. Be sunkumų ir išbandymų, su kuriais susiduriame, nesvarbu, ar jie susiję su sveikata, ar finansai, ar mylimo žmogaus netektis, Dievas yra su mumis. Tai mus tobulina, keičia, formuoja ir formuoja. Dievas niekada mūsų nepaliks ir nepraleis. Jis yra su mumis visose kovose.

autorius Josephas Tkachas


PDFPotteris Dievas