Garso
Potteris Dievas
Prisiminkite, kai Dievas atkreipė Jeremijo dėmesį į puodžiaus diską (Jer. Lapkričio 1 d.8,2-6)? Dievas panaudojo puodžiaus ir molio paveikslą, kad išmokytų mus galingą pamoką. Panašių pranešimų, kuriuose naudojamas puodžiaus ir molio atvaizdas, galima rasti Izaijo 4 skyriuje5,9 ir 64,7 taip pat romėnams 9,20-21.
Vienas mano mėgstamiausių puodelių, kurį dažnai geriu arbatai biure, yra mano šeimos paveikslas. Žvelgdama į ją, ji man primena kalbėjimo arbatos istoriją. Pasakojimą pirmąjį asmenį pasakoja arbatinukas ir paaiškina, kaip tai tapo tuo, kas buvo jo kūrėjui.
Aš ne visada buvau maloni arbatos puodelis. Iš pradžių buvau tik beformis molio gumulas. Bet kažkas mane įdėjo į diską ir pradėjo taip greitai sukti diską, kad man svaigo galva. Kai sukau ratu, jis mane suspaudė, suspaudė ir suplėšė. Aš sušukau: "Stop!" Bet gavau atsakymą: „Dar ne!“.
Galiausiai jis sustabdė langą ir padėjo mane į orkaitę. Darėsi vis karščiau, kol sušuko: "Stop!" Vėl gavau atsakymą „Dar ne!“ Galiausiai jis išėmė mane iš orkaitės ir pradėjo man tepti dažus. Dėl dūmų mane pykino, ir aš vėl šaukiau: „Stop!“. Ir vėl atsakymas buvo: „Dar ne!“.
Tada jis išėmė mane iš krosnies ir, man atvėsus, padėjo mane ant stalo priešais veidrodį. Buvau nustebęs! Puodžius iš beverčio molio gabalėlio padarė ką nors gražaus. Mes visi esame molio gabaliukai, ar ne? Padėjęs mus ant šios žemės puodžiaus rato, mūsų pagrindinis puodžius padaro mus naujais kūriniais, kuriais turėtume būti pagal jo valią!
Kalbėdamas apie šio gyvenimo sunkumus, kurie, regis, mus taip dažnai sutinka, Paulius rašė: „Todėl mes nepavargstame; bet nors mūsų išorinis žmogus irsta, vidinis žmogus kasdien atsinaujina. Nes mūsų vargas, kuri yra laikina ir lengva, sukuria amžiną ir nepaprastą šlovę mums, kurie žiūri ne į regimą, o į neregimą. Nes tai, kas matoma, yra laikina; bet kas nematoma, tas amžina“ (2. korintiečiai 4,16-vienas).
Mūsų viltis slypi tame, kas yra už šio pasaulio ribų ir už jo ribų. Mes pasitikime Dievo Žodžiu, manome, kad mūsų dabartiniai sunkumai yra lengvi ir savalaikiai, palyginti su tuo, ką Dievas mums yra numatęs. Tačiau šie išbandymai yra krikščioniško gyvenimo būdo dalis. Romėnuose 8,17-18 skaitome: „Bet jei esame vaikai, tai ir paveldėtojai, būtent Dievo paveldėtojai ir Kristaus paveldėtojai, jei kenčiame su juo, kad ir mes būtume išaukštinti į šlovę“. Nes esu įsitikinęs, kad šių laikų kančios nevertos lyginti su šlove, kuri mums bus apreikšta.
Mes įvairiais būdais dalijamės Kristaus kančiomis. Kai kurie, žinoma, yra kankiniai dėl savo įsitikinimų. Tačiau dauguma iš mūsų Kristaus kančiose dalyvauja kitais būdais. Draugai gali mus išduoti. Žmonės dažnai mus klaidingai supranta, nevertina, nemyli ar net skriaudžia. Vis dėlto, sekdami Kristumi, atleidžiame taip, kaip jis mums atleido. Jis paaukojo save, kai buvome jo priešai (Rom. 5,10). Štai kodėl Jis ragina dėti papildomas pastangas, kad tarnautume žmonėms, kurie mus skriaudžia, mūsų nevertina, nesupranta ar mūsų nemėgsta.
Tik „dėl Dievo gailestingumo“ esame pašaukti būti „gyvomis aukomis“ (Rom. 1 Kor.2,1). Dievas veikia mumyse per Šventąją Dvasią, kad pakeistų mus į Kristaus atvaizdą (2. korintiečiai 3,18), kažkas nepamatuojamai geresnio už įmirkusio molio luitą!
Dievas yra aktyvus kiekviename iš mūsų, visuose įvykiuose ir iššūkiuose, kurie ateina su mūsų gyvenimu. Be sunkumų ir išbandymų, su kuriais susiduriame, nesvarbu, ar jie susiję su sveikata, ar finansai, ar mylimo žmogaus netektis, Dievas yra su mumis. Tai mus tobulina, keičia, formuoja ir formuoja. Dievas niekada mūsų nepaliks ir nepraleis. Jis yra su mumis visose kovose.
autorius Josephas Tkachas
