Ištrinta amžinai

Ar kada nors praradote svarbų failą savo kompiuteryje? Nors tai gali kelti nerimą, dauguma kompiuterius išmanančių žmonių gali sėkmingai atkurti iš pažiūros prarastą failą. Tikrai gera žinoti, kad bandant atkurti informaciją, kurią netyčia ištrynėte, dar ne viskas prarasta. Tačiau bandymas ištrinti dalykus, kurie jus slegia kaltės jausmu, toli gražu nenuramina. Žinojimas, kad ši informacija vis dar gali būti kažkur prieinama, tikrai nėra geras jausmas. Todėl skaitmeninėje rinkoje yra specialių kompiuterinių programų, kurios kelis kartus perrašo nepageidaujamus failus, todėl jie tampa neįskaitomi. Ar kada nors pagalvojote apie savo nuodėmes ir tokias klaidas? Ar tvyro slegianti baimė, kad Dievas vis dėlto neišnaikino visų jūsų nuodėmių ir kad jis gali turėti pyktį prieš jus net dėl ​​didžiausių jūsų nusižengimų? „Gailestingas ir maloningas yra Viešpats, kantrus ir labai maloningas. Jis nesiginčys amžinai ir nesipyks amžinai. Jis nesielgia su mumis pagal mūsų nuodėmes ir neatlygina mums pagal mūsų kaltes. Nes kaip aukštai dangus virš žemės, jis teikia gailestingumą tiems, kurie jo bijo. Kaip rytas nuo vakaro, jis atleidžia nuo mūsų mūsų nusikaltimus“ (10 psalmė).3,8-12)

Nėra didesnio skirtumo nei diena ir naktis, tačiau, nepaisant Jo meilės ir atleidimo užtikrinimo, mums sunku iš tikrųjų tikėti ir pasitikėti, kad Dievas sukūrė tokį didelį atstumą tarp savęs ir mūsų nuodėmių.

Tik žmogiška, kad mums nėra lengva atleisti kitiems ir sau bei pamiršti klaidas ir skausmus, kuriuos sukėlė mums ir kitiems. Mes turime neaiškią prielaidą, kad mūsų ištrinti failai vis dar saugomi Dievo standžiajame diske ir netikėtai akimirksniu vėl bus atidaryti mūsų ekrane. Bet kaip ir skaitmeninės bylos, kurios buvo padarytos neįskaitomos, taip ir Dievas „perrašė“ mūsų nuodėmes ir jas ištrynė visiems laikams. Tačiau tam reikėjo ne specialios programinės įrangos, o labai konkrečios aukos.

Apaštalas Paulius, žinoma, savo laikais neturėjo kompiuterio, bet jis suprato, kad reikalavimas, kad mūsų nuodėmės būtų atleistos ir pašalintos, reikalauja kažko labai ypatingo. Jis įsivaizdavo, kad mūsų kaltė užrašyta, todėl ją reikia ištrinti arba nušluoti. Savo laiške kolosiečiams jis aiškina: „Dievas atgaivino jus kartu su juo, mirusius jūsų nuodėmėse ir jūsų kūno neapipjaustyme, ir atleido mums visas mūsų nuodėmes. Jis nubraukė suvaržymo raštelį, kuris buvo prieš mus, pakėlė jį ir prikalė prie kryžiaus“ (kolosiečiams 2,13- 14).

Savo auka Jėzus ištrynė skolų skolą ir prie mūsų kryžiaus prikišo visas mūsų nuodėmes. Mūsų klaidingi žingsniai nebėra paslėpti dangiškoje byloje, bet buvo galutinai ištrinti. Kai Dievas sako, kad mūsų nuodėmės yra toli nuo mūsų, kaip vakaras ryte, Jis tai reiškia. Jis nenori, kad mes abejotume mūsų atleidimu ir gyventume su tuo netikrumu.

Kai kompiuterių specialistai randa prarastus failus, galite atsikvėpti. Kai Dievas mus tikina, kad visi sugadinti failai mūsų gyvenime bus ištrinti visam laikui, tai atrodo per gerai, kad būtų tiesa. Bet būtent todėl Dievas atneša mums atleidimą ir amžinąjį gyvenimą per Jėzų.

autorius Josephas Tkachas