Būk tikėjimo milžinas

Ar norite būti tikinčiu žmogumi? Ar norite tikėjimo, galinčio nuversti kalnus? Ar norėtumėte pasidalyti tikėjimu, kuris gali prikelti mirusiuosius, tokiu tikėjimu kaip Dovydas, kuris gali nužudyti milžiną? Jūsų gyvenime gali būti daug milžinų, kuriuos norite sunaikinti. Taip yra su dauguma krikščionių, įskaitant mane. Ar norite tapti tikėjimo milžinu? Jūs galite, bet jūs negalite to padaryti vienas!

Krikščionys, skaitantys Laiško žydams 11 skyrių, dažnai mano, kad jiems būtų nepaprastai pasisekė, jei jie bent šiek tiek primintų vieną iš šių žmonių iš Biblijos istorijos. Jie tiki, kad tada Dievas jais būtų patenkintas. Ši mintis kyla iš to, kad dauguma krikščionių tiki, jog ši ištrauka turėtų mus nukreipti į juos ir sekti jų pavyzdžiu. Tačiau tai nėra jos tikslas, ir net Senasis Testamentas nerekomenduoja šios krypties. Išvardiję visus vyrus ir moteris, paminėtus kaip jų tikėjimo atstovus, autorius tęsia: „Todėl, apsupti tokio didelio debesies liudytojų, nusimeskime visa, kas trukdo, ir lengvai apraizgančią nuodėmę. Ir ištvermingai bėkime mums skirtose lenktynėse, nukreipdami akis į tą, kuris eina pirma mūsų ir padaro mūsų tikėjimą tobulą“ (Hebr 12,1-2 (Ciuricho Biblija). Ar pastebėjote ką nors apie šiuos žodžius? Tie tikėjimo milžinai vadinami liudytojais, bet kokie jie buvo liudytojai? Atsakymą randame Jėzaus teiginyje, kurį galime perskaityti Jono evangelijoje: „Mano Tėvas darbuojasi iki šiol, ir aš taip pat darbuojuosi.“ (Joh 5,17)Jėzus tvirtino, kad Dievas yra jo Tėvas. „Todėl žydai dar labiau ieškojo progos jį nužudyti, nes jis ne tik laužė sabatą, bet ir vadino Dievą savo Tėvu, prilygindamas save Dievui.“ (Joh 5,18)Supratęs, kad jie juo netiki, jis pasakė, kad turi keturis liudytojus, kurie įrodys, jog jis yra Dievo Sūnus.

Jėzus įvardija keturis liudytojus

Jėzus pripažįsta, kad vien jo paties liudijimas nėra patikimas: „Jei aš liudiju apie save, mano liudijimas nėra tikras.“ (Joh 5,31)Jei net Jėzus negali paliudyti apie save, tai kas gali? Iš kur žinome, kad jis sako tiesą? Iš kur žinome, kad jis yra Mesijas? Iš kur žinome, kad jis gali mus išgelbėti per savo gyvenimą, mirtį ir prisikėlimą? Na, jis mums pasako, kur šiuo atveju kreiptis. Panašiai kaip prokuroras, šaukiantis liudytojus, kad patvirtintų kaltinimą ar teiginį, Jėzus įvardija Joną Krikštytoją kaip savo pirmąjį liudytoją: „Yra kitas, kuris liudija apie mane, ir aš žinau, kad jo liudijimas apie mane yra tikras. Jūs siuntėte pagalbos, ir jis paliudijo tiesą.“ (Joh 5,32-33)Šis vyras paliudijo apie Jėzų sakydamas: „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę!“ (Joh 1,29).
Antras liudijimas yra darbai, kuriuos Jėzus atliko per savo Tėvą: „Bet aš turiu aukštesnį liudijimą nei Jono, nes tie patys darbai, kuriuos man davė nuveikti Tėvas, tie patys darbai, kuriuos aš darau, liudija apie mane, kad mane siuntė Tėvas.“ (Joh 5,36).

Tačiau kai kurie žydai netikėjo nei Jono, nei Jėzaus mokymais ir stebuklais. Todėl Jėzus pašaukė trečią liudytoją: „Tėvas, kuris mane siuntė, paliudijo apie mane.“ (Joh 5,37)Kai Jonas Krikštytojas pakrikštijo Jėzų Jordano upėje, Dievas tarė: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš labai džiaugiuosi; jo klausykite!“ (Mt 17,5).

Kai kurių jo klausytojų tą dieną prie upės nebuvo, todėl jie negirdėjo Dievo žodžių. Jei tą dieną būtumėte klausęsi Jėzaus, galbūt būtumėte skeptiškai nusiteikę Jėzaus mokymams ir stebuklams, arba nebūtumėte girdėję Dievo balso prie Jordano, bet tikrai negalėtumėte pabėgti nuo paskutinio liudijimo. Galiausiai Jėzus pateikia jiems didžiausią jiems prieinamą liudijimą. Kas buvo šis liudytojas?

Įsiklausykite į Jėzaus žodžius: „Jūs tyrinėjate Raštus, nes manote juose turį amžinąjį gyvenimą; ir jie liudija apie mane“ (Jn 1, 2).Joh 5,39 (Ciuricho Biblija). Taip, Raštai liudija, kas yra Jėzus. Kokie Raštai čia minimi? Tuo metu, kai Jėzus ištarė šiuos žodžius, tai buvo Senojo Testamento Raštai. Kaip jie liudijo apie jį? Jėzus ten niekur nėra tiesiogiai įvardytas. Kaip jau paaiškinta pradžioje, Jono evangelijoje minimi įvykiai ir veikėjai liudija apie jį. Jie yra jo liudytojai. Visi Senojo Testamento žmonės, kurie vaikščiojo tikėjimu, buvo būsimųjų dalykų šešėlis: „Jie yra būsimųjų dalykų šešėlis, bet pats kūnas priklauso Kristui.“ (Kol 2,17).

Dovydas ir Galijotas

Ką visa tai turi bendro su jumis kaip būsimu tikėjimo milžinu? Na, viskas! Panagrinėkime Dovydo ir Galijoto istoriją, kurioje piemuo berniukas sukaupia tokią stiprybę tikėjimo, kad sugeba parblokšti milžiną vienu akmeniu (1 Samuelio 17). Daugelis iš mūsų skaito šią istoriją ir stebisi, kodėl neturime Dovydo tikėjimo. Manome, kad ji buvo užrašyta tam, kad išmokytų mus tapti panašiais į Dovydą, kad ir mes galėtume tikėti Dievu ir nugalėti milžinus savo gyvenime.

Tačiau šioje istorijoje Dovydas neatstovauja mums asmeniškai. Neturėtume savęs laikyti jo vietoje. Kaip ateities pranašas, jis liudijo apie Jėzų, kaip ir kiti liudytojai, minimi Laiške žydams. Mus reprezentuoja Izraelio armijos, kurios baimingai traukėsi nuo Galijoto. Leiskite man paaiškinti, kaip aš tai matau. Dovydas buvo piemuo, bet... Psalm 23 Jis paskelbė: „Viešpats – mano ganytojas.“ Jėzus apie save pasakė: „Aš esu gerasis ganytojas.“ (Joh 10,11)Dovydas buvo kilęs iš Betliejaus, kur taip pat gimė Jėzus. (1. Sam 17,12)Dovydas turėjo eiti į mūšio lauką savo tėvo Jesės įsakymu (20 eilutė), o Jėzus pasakė, kad jį siuntė Tėvas.
Karalius Saulius buvo pažadėjęs atiduoti savo dukterį į žmonas tam vyrui, kuris galėtų nužudyti Galijotą. (1. Sam 17,25)Jėzus susituoks su savo bažnyčia per savo antrąjį atėjimą. 40 dienų Galijotas tyčiojosi iš Izraelio armijų (16 eilutė), o 40 dienų Jėzus pasninkavo ir buvo gundomas velnio dykumoje. (Mt 4,1-11)Dovydas atsisuko į Galijotą ir tarė: „Šiandien Viešpats atiduos tave į mano rankas, aš tave užmušiu ir nukirsiu tau galvą“ (46 eilutė, Ciuricho Biblija).

Savo ruožtu pirmojoje Mozės knygoje buvo išpranašauta, kad Jėzus sutraiškys gyvatės, velnio, galvą. (1. Mose 3,15)Kai tik Galijotas mirė, Izraelio armijos sutriuškino filistinus ir daugelį jų nužudė. Tačiau mūšis jau buvo laimėtas Galijoto mirtimi.

Ar turi tikėjimą?

Jėzus pasakė: „Šiame pasaulyje jūs turėsite priespaudos. Bet būkite drąsūs! Aš nugalėjau pasaulį.“ (Joh 16,33)Tiesa ta, kad ne mes turime tikėjimą pasipriešinti mus engiančiam milžinui, o Jėzaus tikėjimą. Jis tiki už mus. Jis jau nugalėjo milžinus už mus. Mums tereikia atbaidyti tai, kas liko iš priešo. Mes neturime savo tikėjimo. Tai Jėzus: „Žvelkime į tą, kuris eina pirma mūsų ir padaro mūsų tikėjimą tobulą“ (Hebr 12,2Ciuricho Biblija).

Paulius tai išreiškia taip: „Per įstatymą aš numiriau įstatymui, kad gyvenčiau Dievui. Esu nukryžiuotas su Kristumi. Aš nebegyvenu, o Kristus gyvena manyje. Ir dabar, gyvendamas kūne, gyvenu tikėjimu į Dievo Sūnų, kuris pamilo mane ir paaukojo save už mane.“ (Gal 2,19 – 20).
Taigi, kaip tapti tikėjimo milžinu? Gyvenant Kristuje ir jam jumyse: „Tą dieną jūs suprasite, kad aš esu savo Tėve, ir jūs manyje, ir aš jumyse.“ (Joh 14,20).

Laiške žydams minimi tikėjimo milžinai buvo Jėzaus Kristaus, kuris yra ankstesnis už mūsų tikėjimą ir jį užbaigia, liudytojai ir pirmtakai. Be Kristaus mes nieko negalime padaryti! Ne Dovydas nužudė Galijotą. Tai buvo pats Jėzus Kristus! Mes, žmonės, neturime net garstyčios grūdelio tikėjimo, kuris galėtų kalnus kilnoti. Kai Jėzus pasakė: „Jei turėtumėte tikėjimą kaip garstyčios grūdelį, galėtumėte sakyti šiam šilkmedžiui: ‘Išsirauk ir pasisodink jūroje’, ir jis jūsų paklausytų“... (Lk 17,6)Jis tai pasakė ironiškai: jūs visiškai neturite tikėjimo!

Mielas skaitytojau, savo veiksmais ir pasiekimais netapsite tikėjimo milžinu. Taip pat netampa vienu, intensyviai prašydamas Dievo sustiprinti tavo tikėjimą. Tai neduos tau jokios naudos, nes tu jau esi tikėjimo į Kristų milžinas ir jo tikėjimu tu viską įveiksi per jį ir jame! Jis jau aplenkė ir užbaigė jūsų tikėjimą. Persiųsti! Žemyn su Galijotu!

pateikė Takalani Musekwa