Tai neteisinga

Tai neteisinga!" – Jei mokėtume mokestį kiekvieną kartą, kai išgirstume ką nors tai sakant ar patys, turbūt turėtume. Teisingumas nuo pat žmonijos istorijos pradžios buvo reta prekė.

Dar darželyje dauguma patyrėme skaudžios patirties, kad gyvenimas ne visada teisingas. Taigi, kad ir kaip tuo piktinuosimės, ruošiamės būti apgaudinėjami, meluojami, apgaudinėjami ar kitaip pasinaudotų savanaudiškais bendraamžiais.

Jėzus taip pat turėjo jausti, kad su juo buvo elgiamasi nesąžiningai. Kai jis įžengė į Jeruzalę likus savaitei iki nukryžiavimo, minia jį nudžiugino ir mojavo palmių lapeliais tradicinėje pateptojo karaliaus pagarboje: „Kitą dieną didžiulė minia, atėjusi į šventę, išgirdo, kad Jėzus ateina į Jeruzalę, Jie paėmė palmių šakeles ir išėjo jo pasitikti, šaukdami: Osana! Palaimintas, kuris ateina Viešpaties, Izraelio karaliaus, vardu! Bet Jėzus rado jauną asilą ir atsisėdo ant jo, kaip parašyta: Nebijok, Siono dukra. Štai ateina tavo karalius, jojantis ant asilaičio“ (Jn 12,12-vienas).

Tai buvo didelė diena. Tačiau vos po savaitės minia šaukė: „Nukryžiuok jį! Nukryžiuok jį!" Tai jokiu būdu nebuvo sąžininga. Jis niekada niekam neskriaudė, priešingai – mylėjo juos visus. Jis niekada nenusidėjo ir todėl nenusipelnė būti nužudytas. Tačiau melagingi liudijimai ir korumpuoti valdžios atstovai pavertė žmones prieš jį.

Daugelis iš mūsų turi nuoširdžiai pripažinti, kad kartais elgėmės nesąžiningai kitų žmonių atžvilgiu. Tačiau visi giliai tikimės, kad nusipelnėme, kad su mumis būtų elgiamasi teisingai, net jei ne visada elgiamės atitinkamai. Kaip bebūtų keista, evangelija, kuri reiškia „geroji naujiena“, taip pat ne visada yra teisinga. Faktas yra tas, kad mes visi esame nusidėjėliai ir nusipelnėme bausmės. Bet Dievas mums duoda ne tai, ko absoliučiai nusipelnėme – mirtį, o duoda būtent tai, ko nesame verti – malonę, atleidimą ir gyvenimą.

Paulius rašo: „Kadangi mes dar buvome silpni, Kristus mirė už mus bedieviškas. Dabar vargu ar kas miršta dėl teisingo žmogaus; jis gali rizikuoti savo gyvybe vardan gero. Tačiau Dievas parodo savo meilę mums tuo, kad Kristus mirė už mus, kai dar buvome nusidėjėliai. Juo labiau mes dabar būsime jo išgelbėti nuo rūstybės, kai esame išteisinti jo krauju. Nes jei dar tebebūdami priešai buvome sutaikinti su Dievu per jo Sūnaus mirtį, tai juo labiau būsime išgelbėti jo gyvybe dabar, kai esame sutaikyti“ (romiečiams). 5,6-vienas).

Malonė nėra pateisinama. Su juo mums suteikiama tai, ko mes visai nenusipelnėme. Dievas mums tai duoda, nes, nepaisant mūsų nuodėmingumo, jis mus labai myli ir vertina. Jo dėkingumas siekia tiek toli, kad jis prisiėmė ant savęs mūsų nuodėmes, atleido mums, netgi suteikė mums bendrystę su savimi ir vieniems su kitais. Ši perspektyva iš esmės skiriasi nuo tos, kurios paprastai laikomės. Būdami vaikai, galbūt dažnai jautėme, kad gyvenimas buvo neteisingas.

Kai tu, mielas skaitytojau, vis geriau pažinsi Jėzų, sužinosi ir apie neteisybę, slypinčią gerojoje naujienoje: Jėzus tau duoda būtent tai, ko tu visai nenusipelnei. Jis atleidžia visas tavo nuodėmes ir suteikia tau amžinąjį gyvenimą. Tai nesąžininga, bet tai yra geriausia žinia, kurią galite išgirsti ir kuria galite patikėti.

autorius Josephas Tkachas