Išpirktas gyvenimas

Ką reiškia būti Jėzaus pasekėju? Ką reiškia dalytis atpirktu gyvenimu, kurį Dievas mums dovanoja Jėzuje per Šventąją Dvasią? Tai reiškia gyventi autentišką, tikrą krikščionišką gyvenimą, pavyzdžiu nesavanaudiškai tarnaujant kitiems. Apaštalas Paulius eina kur kas toliau: „Argi nežinote, kad jūsų kūnas yra Šventosios Dvasios, kuri yra jumyse ir kurią gavote iš Dievo, šventykla ir kad jūs nepriklausote sau? Nes buvai nupirktas už didelę kainą; todėl šlovinkite Dievą savo kūnu »(1. korintiečiai 6,19-vienas).

Jėzus atpirko mus savo atpirkimo darbu ir įgijo mus kaip savo nuosavybę. Patvirtinus šią tiesą Jėzaus Kristaus tikėjimu, Paulius ragina gyventi šia tiesa, nauju gyvenimu, išpirktu iš nuodėmės kaltės. Apaštalas Petras perspėjo, kad bus netikrų mokytojų: „Jie klastingai platins sektantiškas doktrinas, vedančias į pražūtį, taip išsižadėdami Viešpaties ir Valdovo, kuris juos nusipirko kaip savo nuosavybę“ (2. Petras 2,1). Laimei, šie netikri mokytojai neturi jokios galios panaikinti tikrovės, kas yra Jėzus ir ką Jis padarė dėl mūsų. „Jėzus Kristus atidavė save už mus, kad išpirktų mus iš visokio neteisumo ir išgrynintų sau tautą, uolią geriems darbams“ (Titas) 2,14). Šis apsivalymas, ateinantis iš Jėzaus per nuolatinę Šventosios Dvasios tarnystę, įgalina mus gyventi atpirktą gyvenimą Jėzuje Kristuje.

Petras paaiškina: „Jūs žinote, kad jūs buvote atpirkti iš savo bergždžio elgesio pagal tėvų paprotį ne gendančio sidabro ar aukso, bet brangiu Kristaus krauju, kaip nekalto ir nesutepto avinėlio“ (1. Petras 1,18-vienas).

Šios žinios leidžia mums visiškai suprasti Jėzaus Įsikūnijimo svarbą. Amžinasis Dievo Sūnus atėjo pas mus žmogaus pavidalu, priėmęs mūsų žmogiškąją prigimtį, kurią jis tada pakeitė ir dabar Dvasia dalijasi su mumis. Jis suteikia mums galimybę gyventi išpirktą gyvenimą.

Susitaikymas per Jėzų yra Dievo žmonijos plano centras. Atgimimas arba „gimti iš viršaus“ yra atperkamasis darbas, kurį padarė Jėzus ir kurį mumyse dirba Šventoji Dvasia.

„Bet kai pasirodė Dievo, mūsų Gelbėtojo, gerumas ir meilė, jis išgelbėjo mus – ne dėl darbų, kuriuos padarėme teisumui, bet pagal savo gailestingumą – atgimimo ir atnaujinimo plovimu Šventojoje Dvasioje, kurią Jis apdovanojo. gausiai išnešk už mus per Jėzų Kristų, mūsų Gelbėtoją, kad išteisinti Jo malone būtume paveldėtojai pagal amžinojo gyvenimo viltį“ (Titas 3,4-vienas).

Per įgimtą dvasią mes galime pasidalyti Jėzaus žmogiškumu. Tai reiškia, kad per Šventąją Dvasią mes dalijamės jo sūnumi, draugyste ir draugyste su Tėvu. Ankstyvieji Bažnyčios tėvai taip pasakė: „Jėzus, kuris iš prigimties buvo Dievo Sūnus, tapo Žmogaus Sūnumi, kad mes, kurie iš prigimties esame prigimties žmogaus vaikai, malonės dėka galime tapti Dievo sūnumis“.

Kai atsiduodame Jėzaus ir Šventosios Dvasios darbui ir atiduodame Jam savo gyvenimus, gimstame naujam gyvenimui, kuris mums jau buvo sukurtas Jėzaus žmogiškumu. Šis naujai gimimas ne tik teisiškai įveda mus į Dievo šeimą, bet ir dvasiniu atgimimu dalijamės paties Kristaus žmogiškumu. Mes tai darome per nuolatinę Šventosios Dvasios tarnystę. Paulius tai pasakė taip: „Taigi, jei kas yra Kristuje, tas yra naujas tvarinys; sena praėjo, štai atėjo nauja“2. korintiečiai 5,17).
Kristuje esame sukurti iš naujo ir jiems suteikiama nauja tapatybė. Kai priimame ir reaguojame į viduje gyvenančios Dvasios tarnystę, gimstame iš viršaus. Taip tampame Dievo vaikais, per Šventąją Dvasią dalyvaujančiais paties Kristaus žmogiškumu. Štai kaip Jonas rašė savo evangelijoje: „Bet tiems, kurie jį priėmė ir įtikėjo, Jis suteikė teisę tapti Dievo vaikais. Jie tokiais tapo ne todėl, kad priklausė išrinktajai tautai, net ne dėl žmogaus gimimo ir gimimo. Tik Dievas suteikė jiems šį naują gyvenimą“ (Jn 1,12-13 Vilties visiems).

Gimę iš aukštybių ir priimti kaip Dievo vaikai, galime gyventi naują, sutaikiusį santykį su Dievu, atpirktą gyvenimą Kristuje. Tai, ką Jėzus padarė dėl mūsų, būdamas Dievo Sūnus ir Žmogaus Sūnus, veikia mumyse, kad iš malonės savo būsenoje taptume Dievo vaikais. Dievas yra tas, kuris įveda tikinčiuosius į šį atnaujintą santykį su savimi – santykį, kuris paveikia mus iki mūsų būties šaknų. Taip Paulius suformulavo šią nuostabią tiesą: „Nes jūs nesate gavę vergystės dvasios, kurios vėl bijotumėte; bet tu gavai įsūnystės dvasią, kuria mes šaukiame: Abba, brangus tėve! Pati Dvasia liudija mūsų dvasiai, kad mes esame Dievo vaikai“ (Rom 8,15-vienas).

Tai yra tiesa, išpirkto gyvenimo tikrovė. Švęskime šlovingą Jo išganymo planą ir džiaugsmingai šlovinkime savo trejybės Dievą, Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią.

autorius Josephas Tkachas