Nematoma realybė

738 nematoma tikrovėJei gimėte aklas ir niekada nematėte medžio, jums būtų sunku įsivaizduoti, kaip atrodo medis, net jei kas nors jums apibūdintų šį augalą. Nors medžiai aukšti, gražūs ir didingi, jų nematyti ir suabejote jų išraiškingu puošnumu.

Įsivaizduokite, jei kas nors jums parodytų medžio šešėlio nuotrauką. Galėjai tai pamatyti savo prastu regėjimu. Pirmą kartą galėtumėte atspėti, kaip atrodo medis. Nežinote nei lapų spalvos, nei žievės tekstūros, nei kitų detalių, bet galėtumėte įsivaizduoti medį ir susikurti žodyną apie jį kalbėti. Taip pat turėtumėte tvirtą įrodymą, kad medžiai yra tikri, net jei apie juos nežinote ir nesuprantate visko.

Šiame paveikslėlyje Dievas yra medis, o Jėzus rodo savo šešėlį žmonijai. Jėzus, kuris yra visiškai Dievas, apreiškė Tėvą, save kaip Dievo Sūnų ir Dvasią tokiu būdu, kurį galime pradėti suprasti, ir tai auga. Daug ko negalime žinoti apie Dievą, bet Jėzus mums parodė pakankamai, kad suprastume, koks jis didis, gražus ir didingas.

Kartu turime nuolankiai pripažinti, kad geriausiu atveju matome tik tikrovės šešėlį. Todėl tikėjimas yra būtinas. Tikėjimas yra Dievo dovana (Jn 6,29) Sekdami Jėzumi Kristumi, esame pasirengę tikėti tais dalykais, kurių negalime logiškai suprasti ar suvokti pojūčiais. Laiško hebrajams autorius kalba apie tikėjimą ir rašo: „Dabar tikėjimas yra tvirtas pasitikėjimas tuo, ko tikimasi, ir neabejojimas tuo, kas nematoma. Šiuo tikėjimu senovės žmonės [protėviai] gavo Dievo liudijimą. Iš tikėjimo mes žinome, kad pasaulis buvo sukurtas Dievo žodžiu, kad viskas, kas matoma, atsirado iš nieko“ (Hebrajams). 11,1-vienas).

Čia mes susiduriame su iššūkiu pakeisti savo supratimą apie tikrovę. Užuot apibrėžę tikrovę pagal tai, ką galime suvokti, esame skatinami matyti Dievą kaip visos tikrovės pamatą. „Jis [Dievas] išlaisvino mus iš tamsos valdžios ir perkėlė į savo mylimojo Sūnaus karalystę, kur turime atpirkimą, kuris yra nuodėmių atleidimas. Jis [Jėzus] yra neregimojo Dievo atvaizdas, visos kūrinijos pirmagimis“ (kolosiečiams). 1,13-vienas).

Jėzus, kuris yra Dievo atvaizdas, kviečia mus atspindėti Dievo tikrovę, padaryti ją tikresnę ir matomesnę. Negalime matyti ar paliesti besąlyginės meilės, gailestingumo, malonės ir džiaugsmo, tačiau šios savybės turi amžiną vertę. Nors Dievo prigimtis yra nematoma, Jis yra tikras kaip Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia, nes jie nepranyksta kaip materialūs dalykai, kuriuos mes suvokiame šiame pasaulyje.

Kai siekiame nematomų Dievo turtų, mus mažiau veikia tai, ką galime pamatyti, girdėti, liesti, ragauti ir užuosti. Mes esame labiau veikiami Šventosios Dvasios, nei galime pamatyti. Kadangi esame susiję su Jėzumi Kristumi intymiais santykiais, gyvename jo tikėjimu ir tampame tuo, kuo iš tikrųjų turime būti, pagal jo paveikslą. Jokie žemiški turtai negali to padaryti.

Jis leido mums suprasti, ką reiškia gyventi taip, kaip Dievas iš mūsų tikisi. Jėzus yra tikrasis žmogaus Sūnus – jis parodo mums, ką reiškia gyventi bendrystėje su Tėvu, Sūnumi ir Dvasia. Kai nukreipiame akis į Jėzų, galime būti tikri, kad amžinojo gyvenimo dovana Jo karalystėje ir visa, ką Dievas mums paruošė, yra didesnė, nei galime įsivaizduoti.

pateikė Heberis Ticas