Svarbiausias dalykas gyvenime

Dievo gyvenimo visataKas yra svarbiausia tavo gyvenime? Tai, kas ateina į galvą, kai galvojame apie Dievą, yra svarbiausias dalykas mūsų gyvenime. Labiausiai atskleidžiantis dalykas apie bažnyčią visada yra jos Dievo idėja. Tai, ką mes galvojame ir tikime apie Dievą, turi įtakos mūsų gyvenimui, santykių palaikymui, verslui ir tai, ką darome su savo pinigais ir ištekliais. Tai daro įtaką vyriausybėms ir bažnyčioms. Deja, daugelis šiandieninių institucijų sprendimų ir veiksmų nepaiso Dievo. Kas ateina į galvą, kai galvojate apie Dievą? Ar jis yra nuošali būtybė, ar piktas teisėjas, prisiekusysis, kuris tik nori, kad bausmė būtų įvykdyta? Geras, bejėgis Dievas, kurio rankos surištos ir kuris tik nori, kad mes visi gerai sutartume? Arba mylintis, įsitraukęs tėvas, aktyvus tikinčiųjų gyvenime. Arba brolis, kuris atidavė savo gyvybę už kiekvieną žmogų, kad visi galėtų ramiai džiaugtis amžinybe? Arba dieviškasis guodėjas, kuris švelniai ir su meile veda, moko ir palaiko visus, kuriems reikia pagalbos. Tolesniuose trijuose glaustuose skyriuose nagrinėjame, kas yra Dievas visoje savo trivienėje šlovėje.

Dievas Tėvas

Kai išgirsti žodį „tėvas“, į galvą ateina daug dalykų. Patirtis, kurią patyrėme su savo tėvu ar kitais tėvais, gali turėti didelės įtakos tam, kaip vertiname Dievą. Žmonių tėvai gali būti bet kurioje skalėje – nuo ​​baisaus iki nuostabaus, visiškai įsitraukusių iki visiško nebuvimo ir visko, kas yra tarp jų. Deja, mes dažnai projektuojame jų savybes į Dievą.
Jėzus pažinojo savo Tėvą geriau nei bet kas kitas. Savo klausytojams, tarp kurių buvo mokesčių rinkėjai ir fariziejai, jis papasakojo istoriją, iliustruojančią, kaip buvo būti Dievo karalystėje ir kaip jo tėvas elgėsi su žmonėmis. Jūs žinote istoriją, pavadintą palyginimu apie sūnų palaidūną, bet galbūt ją geriau pavadinti „Parabolė apie tėvo meilę“. Šiame palyginime iš Luko 15 skyriaus esame linkę ypač piktintis blogu jaunesniojo sūnaus elgesiu. Taip pat vyresniojo brolio reakcija gali mus sugąsdinti. Ar dažnai savo dviejų sūnų elgesyje neatpažįstame savęs? Kita vertus, jei pažiūrėtume į tėvo veiksmus, gautume gerą Dievo paveikslą, kuris parodo, koks turi būti tėvas.

Pirma, matome, kaip tėvas pasiduoda jauniausio sūnaus reikalavimams, kai jis praktiškai numato jo mirtį ir reikalauja greito palikimo grąžinimo. Atrodo, kad tėvas sutinka neprieštaraudamas ir jo neatstumdamas. Sūnus iššvaisto užsienyje gautą palikimą ir patenka į siaubingą nelaimę. Jis susimąsto ir grįžta namo. Jo būklė tikrai apgailėtina. Tėvas, pamatęs jį iš tolo ateinantį, negali susitvardyti, su visišku gailesčiu bėga link jo ir paima į išskėstus rankas. Jis vos leidžia sūnui pasakyti repetuotą atsiprašymą. Jis tuoj pat liepia savo tarnams aprengti sūnų naujais drabužiais ir net pasipuošti papuošalais bei paruošti vaišes. Vyresnysis sūnus, atėjęs iš lauko prie namų, paprašė jo dalyvauti šventėje, kad kartu pasidžiaugtų, kad atgijo miręs brolis, pasiklydęs ir vėl surastas.

Gražesnio tėviškos meilės paveikslo dar niekada nebuvo nutapytas. Mes iš tiesų esame kaip broliai šiame palyginime, kartais vienas ar kitas, arba abu vienu metu, bet svarbiausia, kad Dievas, mūsų Tėvas, yra kupinas meilės ir mums labiausiai užjaučia net tada, kai visiškai nuklystame. Būti jo apkabintam, atleistam ir net švenčiamam skamba per daug gerai, kad būtų tiesa. Nesvarbu, ką sugadinome šiame gyvenime, galime būti tikri, kad Dievas yra Tėvas, kaip niekas kitas, ir visada mus priims. Jis yra mūsų namai, mūsų prieglobstis, jis apipila ir dovanoja mus besąlygiška meile, neribota malone, gilia užuojauta ir neįsivaizduojamu gailestingumu.

Dievas Sūnus

Aš tikėjau į Dievą daug metų, kol sutikau Jėzų. Turėjau miglotą supratimą, kas jis toks, bet beveik viskas, ką tuo metu maniau žinojau, buvo neteisinga. Dabar daug geriau suprantu, bet vis dar mokausi. Vienas iš svarbiausių dalykų, kuriuos sužinojau apie jį, yra tai, kad jis ne tik yra Dievo Sūnus, bet ir Dievas. Jis yra Žodis, Kūrėjas, Liūtas, Avinėlis ir visatos Viešpats. Jis yra daug daugiau nei tai.

Sužinojau apie jį kitą dalyką, kuris mane giliai paliečia kiekvieną kartą, kai apie tai pagalvoju – jo nuolankumą. Kai per Paskutinę vakarienę jis atsiklaupė nusiplauti savo mokiniams kojas, jis ne tik davė mums pavyzdį, kaip turėtume elgtis su kitais. Jis mums parodė, kaip apie mus galvoja ir kaip su mumis elgiasi. Tai galioja ir mums šiandien. Žmogaus pavidalo Jėzus buvo pasirengęs, klūpėdamas ant žemės, nuplauti dulkėtas savo draugų kojas: „Tas, kuris viskuo buvo lygus Dievui ir buvo lygus su juo, nepanaudojo savo galios savo naudai. Priešingai: jis atsisakė visų savo privilegijų ir atsidūrė tarno lygyje. Jis tapo vienu iš mūsų – žmogumi kaip ir kiti žmonės. Bet jis dar labiau nusižemino: paklusdamas Dievui net sutiko mirtį; jis mirė ant kryžiaus kaip nusikaltėlis“ (Filipiečiai 2,6-vienas).
Po kurio laiko jis mirė ant kryžiaus, kad apvalytų mūsų gyvenimus nuo puolusios žmogaus prigimties nešvarumų. Mes vis dar vaikštome per šio gyvenimo purvą ir purvą ir purviname.

Iš pradžių noriu įnirtingai protestuoti kaip Petras, bet paskui apsipyliau ašaromis, kai įsivaizduoju jį klūpant ant grindų priešais mane su vandens dubenėliu ir rankšluosčiu ir žiūrintį man į akis, kaip jis mane valo, man atleidžia. ir myli mane – vėl ir vėl. Tai Jėzus, Dievas Sūnus, kuris nužengė iš dangaus, kad ateitų pas mus, kai mums labiausiai reikia – kad priimtų mus, atleistų, apvalytų, pamiltų ir įvestų į gyvenimo ratą su juo, Tėvu ir Tėvu. priimti Šventąją Dvasią.

Dievas Šventoji Dvasia

Šventoji Dvasia tikriausiai yra labiausiai nesuprasta Trejybės narė. Anksčiau tikėjau, kad jis ne Dievas, o Dievo galios pratęsimas, dėl kurio jis tapo „tu“. Kai pradėjau daugiau sužinoti apie Dievo, kaip Trejybės, prigimtį, mano akys atsivėrė šiam paslaptingam trečiajam Dievo skirtumui. Jis vis dar yra paslaptis, tačiau Naujajame Testamente mums duota daug įkalčių apie jo prigimtį ir tapatybę, kurias verta ištirti.

Susimąsčiau, kas jis yra man asmeniškai mano gyvenime. Mūsų santykis su Dievu reiškia, kad mes taip pat turime ryšį su Šventąja Dvasia. Dažniausiai jis nurodo mums tiesą, Jėzų, ir tai yra gerai, nes jis yra mūsų Viešpats ir Gelbėtojas. Šventoji Dvasia yra ta, kuri mane sutelkia į Jėzų – užima pirmąją vietą mano širdyje. Jis saugo mano sąžinę ir nurodo, kai darau ar sakau ką nors neteisingo. Jis yra šviesa mano gyvenimo kelyje. Taip pat pradėjau galvoti apie jį kaip apie savo „vaiduoklių rašytoją“ (žmogų, kuris rašo tekstus kažkam kitam, bet nėra priskiriamas autoriui), mano įkvėpėju ir mūza. Jam nereikia ypatingo dėmesio. Kai meldžiamasi vienam Trejybės nariui, meldžiamasi visiems trims vienodai, nes jie yra viena. Šventoji Dvasia tik kreiptųsi į Tėvą, kad suteiktų Jam visą garbę ir dėmesį, kurį Jam skiriame.

Iš efeziečiams sužinome, kad Šventąją Dvasią gauname kaip dovaną: „Jame [Jėzuje] ir jūs, išgirdę tiesos žodį, savo išgelbėjimo Evangeliją ir įtikėję, buvote užantspauduoti pažado Šventąja Dvasia, yra mūsų paveldėjimo atlygis, jo nuosavybės atpirkimui, jo šlovės pagyrimui“ (Efeziečiams). 1,13-vienas).
Jis yra trečiasis Trejybės asmuo, dalyvavęs kuriant. Jis užbaigia dieviškąją bendruomenę ir yra mums palaima. Dauguma dovanų praranda savo blizgesį arba greitai atsisakoma dėl kažko geresnio, tai dovana, kuri nenustoja būti palaima. Jis yra tas, kurį Jėzus atsiuntė po mirties mūsų paguosti, mokyti ir vadovauti: „Bet Guodėjas, Šventoji Dvasia, kurią Tėvas atsiųs mano vardu, ji išmokys jus visko ir išmokys jus visko, atsiminkite, ką aš tau pasakė“ (Jono 14,26). Kaip nuostabu gauti tokią dovaną. Niekada nepraraskime nuostabos ir pagarbos, kad esame palaiminti per Jį.

Galiausiai vėl klausimas: kas ateina į galvą, kai galvojate apie Dievą? Ar supratote, kad Dievas yra jūsų mylintis, įsitraukęs Tėvas, kuris taip pat yra aktyvus jūsų gyvenime? Ar Jėzus yra tavo brolis, kuris atidavė savo gyvybę už tave ir už visus tavo bendražmogius, kad tu ir visi kiti galėtume džiaugtis amžinybe taikoje su juo? Ar Šventoji Dvasia yra jūsų dieviškoji Guodėja, švelniai ir su meile jus vedanti, mokanti ir palaikanti? Dievas tave myli – mylėk ir jį. Jis yra svarbiausias dalykas tavo gyvenime!

pateikė Tammy Tkach


 Daugiau straipsnių apie gyvenimą:

Gyvenimas Kristuje

Jėzus: Gyvenimo duona