Matthew 9: Gydymo tikslas

430 Mato 9 gydymo tikslasMato 9 skyriuje, kaip ir daugelyje kitų Evangelijos pagal Matą skyrių, užrašomi įvairūs Kristaus gyvenimo įvykiai. Tai ne tik netvarkingas sąskaitų rinkinys – Matas kartais prideda istoriją prie istorijos, nes jos gražiai papildo viena kitą. Dvasinės tiesos demonstruojamos per fizinius pavyzdžius. 9 skyriuje Matas apibendrino daugybę istorijų, kurios taip pat yra Morkaus ir Luko evangelijose, tačiau Mato pristatymas yra daug trumpesnis ir glaustesnis.

Galia atleisti nuodėmes

Kai Jėzus grįžo į Kafarnaumą, „jie [keli vyrai] atnešė jam lovoje gulintį paralyžiuotą žmogų. Pamatęs jų tikėjimą, Jėzus tarė paralyžiuotajam: „Būk drąsus, mano sūnau, tavo nuodėmės atleistos“ (V 2). Tikėdami vyrai atvedė jį pas Jėzų, kad jis pasveiktų. Jėzus atsidavė paralyžiuotiesiems, nes jo didžiausia problema buvo ne jo paralyžius, o nuodėmės. Jėzus pirmiausia tuo pasirūpino.

„Ir štai kai kurie Rašto aiškintojai savyje kalbėjo: „Šitas piktžodžiauja Dievui“ (3 eil.). Jie manė, kad tik Dievas gali atleisti nuodėmes, o Jėzus per toli tai nuėjo.

Bet Jėzus, pamatęs jų mintis, tarė: „Kodėl jūs galvojate apie tokias piktas mintis savo širdyse? Kas lengviau pasakyti: „Tavo nuodėmės atleistos“, ar pasakyti: „Kelkis ir vaikščiok? Bet kad žinotumėte, jog Žmogaus Sūnus turi valdžią žemėje atleisti nuodėmes, jis pasakė paralyžiuotajam: Kelkis, imk savo lovą ir eik namo. Jis atsistojo ir parėjo namo“ (V 5-6). Lengva kalbėti apie dieviškąjį atleidimą, bet sunku įrodyti, kad jis tikrai suteiktas. Taigi Jėzus padarė išgydymo stebuklą, kad parodytų, jog turi galią atleisti nuodėmes. Jo misija žemėje nebuvo išgydyti visus žmones nuo jų fizinių ligų; jis net neišgydė visų Judėjos ligonių. Jo misija pirmiausia buvo paskelbti nuodėmių atleidimą – ir tai, kad jis buvo atleidimo šaltinis. Šis stebuklas nebuvo skirtas fiziniam išgijimui, o, dar svarbiau, dvasiniam išgijimui. „Tai pamatę žmonės bijojo ir šlovino Dievą“ (V 8) – bet ne visi tuo džiaugėsi.

Valgykite su nusidėjėliais

Po šio įvykio „jis [Jėzus] pamatė mokesčių inspekcijoje sėdintį vyrą, kurio vardas buvo Matas; ir jis jam tarė: Sek paskui mane! Ir jis atsikėlė ir nusekė paskui jį“ (9 eil.). Tai, kad Matthew sėdėjo muitinėje, rodo, kad jis rinko muitus iš žmonių, gabenančių prekes per teritoriją – galbūt net iš žvejų, atvežančių laimikį į miestą parduoti. Jis buvo muitininkas, rinkliavų rinkėjas ir romėnų pasamdytas „greitkelių plėšikas“. Tačiau jis paliko savo pelningą darbą, norėdamas sekti Jėzumi, ir pirmas dalykas, kurį jis padarė, buvo pakviesti Jėzų į pokylį su draugais.

„Ir jam sėdint prie stalo namuose, štai atėjo daug muitininkų ir nusidėjėlių ir atsisėdo prie stalo su Jėzumi ir jo mokiniais“ (10 eil.). Tai būtų panašu į kleboną, kuris eitų į vakarėlį prabangiame mafijos dvare.

Fariziejai stebi, kokioje visuomenėje buvo Jėzus, bet nenorėjo su juo tiesiogiai susidurti. Vietoj to jie klausė jo mokinių: „Kodėl jūsų Mokytojas valgo su muitininkais ir nusidėjėliais? (V 11b). Mokiniai galėjo stebėtis vienas į kitą ir galiausiai Jėzus atsakė: „Ne stipriesiems reikia gydytojo, o ligoniams.“ Bet eikite ir sužinokite, ką tai reiškia (Ozėjas). 6,6): „Man patinka gailestingumas, o ne auka“. „Aš atėjau šaukti nusidėjėlių, o ne teisiųjų“ (12 eil.). Jis turėjo autoritetą atleisti – čia vyko ir dvasinis gydymas.

Kaip gydytojas patarnauja ligoniams, taip Jėzus tarnauja nusidėjėliams, nes jis buvo tų, kuriems jis atėjo padėti. (Kiekvienas yra nusidėjėlis, bet Jėzus čia ne apie tai.) Jis kvietė žmones būti šventais, bet prieš pašaudamas nereikalavo, kad jie būtų tobuli. Kadangi mums malonės reikia kur kas labiau nei teismo, Dievas nori, kad mes naudotume malonę labiau nei teisitume kitus. Net jei darome viską, ką Dievas įsako (pvz., aukojamės), bet nesugebame parodyti gailestingumo kitiems, tada mums nepavyko.

Senas ir naujas

Fariziejai nebuvo vieninteliai, kurie stebėjosi Jėzaus tarnavimu. Jono Krikštytojo mokiniai paklausė Jėzaus: „Kodėl mes ir fariziejai tiek daug pasninkaujame, o tavo mokiniai nepasninkauja? (14 eilutė). Jie pasninkavo, nes kentėjo, nes tauta buvo taip nutolusi nuo Dievo.

Jėzus atsakė: „Kaip vestuvininkai gali liūdėti, kol su jais yra jaunikis? Bet ateis laikas, kai jaunikis bus iš jų atimtas; tada jie pasninkaus“ ​​(V 15). Kol aš čia, nėra jokios priežasties, – sakė jis, – bet reiškė, kad galiausiai jis bus „iš jų atimtas“ – jėga, – tada jo mokiniai kentės ir pasninkaus.

Tada Jėzus davė jiems mįslingą patarlę: „Niekas netaiso seno drabužio naujo audinio skiaute; nes skuduras vėl nuplėšia suknelę ir plyšimas pablogėja. Naujo vyno taip pat nepilsi į senus butelius; kitaip odelės suplyš, vynas išsilieja, odelės suges. Bet naujas vynas pilamas į naujus butelius, todėl abu kartu saugomi“ (V 16-17). Jėzus tikrai neatėjo „pataisyti“ fariziejų nuostatų, kaip gyventi dievobaimingai. Jis nesistengė pridėti malonės prie fariziejų nurodytų aukų; jis taip pat nebandė įdiegti naujų idėjų į esamą taisyklių rinkinį. Atvirkščiai, jis pradėjo kažką visiškai naujo. Mes tai vadiname Naująja Sandora.

Mirusiųjų prikėlimas, nešvarių gydymas

„Kai jis tai jiems kalbėjo, štai atėjo vienas iš bažnyčios vadovų, parpuolė prieš jį ir tarė: „Mano dukra ką tik mirė, bet ateik ir uždėk ant jos ranką, ir ji išliks“ v 18). Čia turime labai neįprastą religinį lyderį – tą, kuris visiškai pasitikėjo Jėzumi. Jėzus nuėjo su juo ir prikėlė mergaitę iš numirusių (V 25).

Tačiau prieš jam atvykstant į mergaitės namus, prie jo priėjo kitas žmogus, norėdamas pasveikti: „Ir štai moteris, kuriai dvylika metų tekėjo kraujas, priėjo už jo ir palietė jo chalato kraštą. Nes ji pasakė sau: „Jei tik galėčiau paliesti jo drabužį, būčiau išgydyta“. Tada Jėzus atsigręžė, pamatė ją ir tarė: „Pasiramink, mano dukra, tavo tikėjimas tave išgelbėjo. Ir moteris pasveiko tą pačią valandą“ (V 20-22). Moteris buvo nešvari, nes tekėjo kraujas. Mozės įstatymas neleido niekam jos liesti. Jėzus turėjo naują veiksmų kryptį. Užuot jos vengęs, jis ją išgydė, kai ji jį palietė. Matthew apibendrina: Faith jai padėjo.

Tikėjimas privertė vyrus atvesti pas jį savo paralyžiuotą draugą. Tikėjimas paskatino Matthew išeiti iš darbo. Tikėjimas paskatino religinį lyderį prašyti, kad jo dukra būtų užauginta, moteris – išgydyti jos kraujotaką, o aklieji – prašyti Jėzaus pamatyti (29 eilutė). Buvo visokių kančių, bet vienas gydymo šaltinis – Jėzus.

Dvasinė prasmė aiški: Jėzus atleidžia nuodėmes, suteikia naują gyvenimą ir naują gyvenimo kryptį. Jis daro mus švarius ir padeda pamatyti. Šis naujas vynas nebuvo įpiltas į seną Mozės taisyklių rinkinį – jam buvo sukurtas atskiras kūrinys. Malonės misija yra pagrindinė Jėzaus tarnystės dalis.

pateikė Michaelas Morrisonas


PDFMatthew 9: Gydymo tikslas