9 ir 10 psalmės: girkite ir kvieskite

9 ir 10 psalmės yra susijusios viena su kita. Hebrajiškai beveik kiekvienas jų posmas prasideda vėlesne hebrajų abėcėlės raide. Be to, abiejose psalmėse pabrėžiamas žmonių mirtingumas (9, 20; 10, 18), o abiem minimi pagonys (9, 5; 15; 17; 19-20; 10, 16). Septuagintoje abi psalmės yra išvardytos kaip viena.

9 psalmėje Dovydas giria Dievą už tai, kad jo teisingumas pasireiškia pasaulio teismų sistemoje ir kad jis yra tikras ir amžinas teisėjas, kuriuo neteisėtai užklupti gali pasitikėti.

Pagyrimas: teisingumo išreiškimas

Psalmas 9,1-13
Chorvedys. Almutas Labbenas. Psalmė. Iš Deivido. Noriu pagirti [tave], Viešpatie, visa širdimi, noriu papasakoti apie visus tavo stebuklus. Tavyje aš noriu džiaugtis ir džiaugtis, noriu dainuoti apie tavo vardą, Aukščiausiasis, o mano priešai atsitraukia, krinta ir žūva prieš tavo veidą. Nes tu įvykdei mano teisingumą ir mano reikalą; tu esi soste, teisus teisėjas. Tu barti tautas, praradai nedorėlius, amžinai amžiams naikinai jų vardus; priešas baigtas, amžinai sudaužytas; sunaikinai miestus, jų atmintis ištrinta. Viešpats apsigyvena amžiams, jis pastatė savo sostą teismui. Ir jis, teisdamas pasaulį teisumu, teisiai teisia tautas. Tačiau Viešpats yra didelė šventė engiamiems, didelė šventė nelaimių metu. Pasitikėk tavimi, kuris žino tavo vardą; nes nepalikai tų, kurie tavęs ieško, Viešpatie. Giedokite Viešpačiui, kuris gyvena Sione, skelbkite jo darbus tarp tautų! Nes kas tyrinėja pralietą kraują, apie juos pagalvojo; jis nepamiršo vargšų šauksmų. Ši psalmė priskiriama Dovydui ir turi būti giedama pagal dainą „Mirtis už Sūnų“, kaip skaitome kituose vertimuose. Tačiau, ką tai tiksliai reiškia, neaišku. 1–3 eilutėse Dovydas karštai giria Dievą, pasakoja apie savo stebuklus ir džiaugiasi, kad yra laimingas ir jį giria. Stebuklas (hebrajiškas žodis reiškia kažką nepaprasto) dažnai vartojamas Psalmėse, kai kalbama apie Viešpaties darbus. Dovydo pagyrų priežastis aprašyta 4-6 eilutėse. Dievas leidžia valdyti teisingumą (t. 4) stovėdamas už Dovydą. Jo priešai atsitraukia (t. 4) ir yra nužudomi (t. 6) ir net tautos buvo sunaikintos (t. 15; 17; 19-20). Toks apibūdinimas vaizduoja jų nuosmukį. Netgi pagonių tautų vardai nebus išsaugoti. Jų atminimas ir minėjimas nebeegzistuoja (t. 7). Visa tai atsitinka todėl, kad Dievas, anot Dovydo, yra teisingas ir tikras Dievas ir kalba apie teismą žemėje iš savo sosto (t. 8f). Šią tiesą ir teisumą Dovydas taiko ir žmonėms, patyrusiems neteisybę. Tuos, kuriuos žmonės engė, nepaisė ir skriaudė, teisusis teisėjas vėl pakels. Viešpats yra jų apsauga ir skydas, kai reikia. Kadangi hebrajiškas prieglobsčio žodis 9 eilutėje vartojamas du kartus, galima daryti prielaidą, kad saugumas ir apsauga bus labai svarbūs. Žinodami Dievo saugumą ir apsaugą, galime Juo pasitikėti. Eilutės baigiasi įspėjimu žmonėms, ypač tiems, kurių Dievas nepamiršta (t. 13). Jis prašo juos šlovinti Dievą (V2) ir papasakoti, ką jis padarė dėl jų (t.

Malda: pagalba kenčiantiems

Psalmas 9,14-21
Pasigailėk manęs, Viešpatie! Pamatyk mano vargą, kurį kelia mano nekenčiantys, pakeldami mane nuo mirties vartų, kad galėčiau pagirti visą tavo šlovę Siono dukters vartuose, kad galėčiau džiaugtis tavo išgelbėjimu. Tautos yra paskendusios duobėje, kuri jas padarė; jų pačių pėda yra įstrigusi tinkle, kurį jie paslėpė. Viešpats apsireiškė, vykdė teismą: nedorėlis įsipainiojo į savo rankų darbą. Higgajonas. Tegul nedorėliai kreipiasi į Šeolą, visos tautos, pamirštančios Dievą. Vargšai nebus pamiršti amžinai, viltis vargšams bus prarasta amžiams. Atsistok, Viešpatie, tas žmogus neturi smurto! Tebūnie teisiamos tautos prieš jus! Išgąsdink juos, Viešpatie! Tegul tautos žino, kad jos yra žmonės!

Žinodamas apie Dievo išgelbėjimą, Dovydas ragina Dievą kalbėti su juo savo kančioje ir duoti jam priežastį girti. Jis prašo Dievo pamatyti, kad jį persekioja jo priešai (14 eil.). Mirties pavojuje jis paragino Dievą išgelbėti jį nuo mirties vartų (14 eil.; Plg. Jobo 38, 17; 107, 18 psalmės, Izaijo 38, 10). Kai jis bus išgelbėtas, jis visiems pasakos apie Dievo didybę ir šlovę ir džiaugsis Siono vartais (15 eil.).

Dovydo maldą sustiprino jo gilus pasitikėjimas Dievu. 16–18 eilutėse Dovydas kalba apie Dievo raginimą sunaikinti tuos, kurie daro neteisybę. 16 eilutė tikriausiai buvo parašyta laukiant priešo sunaikinimo. Jei taip, Dovydas laukė, kol priešai įkris į savo duobes. Vis dėlto Viešpaties teisumas yra žinomas visur, kaip blogis, kurį neteisieji daro jiems. Nedorėlių likimas prieštarauja vargšų likimui (18-19 eil.). Jūsų viltis nepraras, ji išsipildys. Tie, kurie atmeta ir ignoruoja Dievą, neturi vilties. 9 psalmė baigiama malda, kad Dievas atsistotų ir nugalėtų ir leistų teisingumui nugalėti. Toks sprendimas privers pagonis suprasti, kad jie yra žmonės ir negali prispausti tų, kurie pasitiki Dievu.

Šioje psalmėje Dovydas tęsia savo maldą iš 9 psalmės, prašydamas Dievo daugiau nelaukti savo sprendimų. Jis aprašė didžiulę nedorėlių galią prieš Dievą ir prieš žmones, o paskui su Dievu kovojo, kad atsistotų ir atkeršytų vargšams sunaikindamas nedorėlius.

Blogų vaikinų aprašymas

Psalmas 10,1-11
Kodėl, Viešpatie, stovi toli ir slepi sunkumų laikais? Nedorėliai arogantiškai persekioja vargšus. Jus sujaudina jų sugalvoti išpuoliai. Nes nedorėliai giriasi dėl savo sielos troškimo; ir godūs piktžodžiautojai, jis niekina Viešpatį. Nedorėlis [galvoja] arogantiškai: jis netyrinės. Tai ne dievas! visos jo mintys. Jo keliai visada sėkmingi. Tavo sprendimai aukštai, toli nuo jo; visi jo priešai - jis pučia ant jų. Jis sako savo širdyje: aš nesvyruosiu, nuo sekso iki sekso be jokios nelaimės. Jo burna pilna prakeiksmo, kupina gudrumo ir priespaudos; po jo liežuviu yra vargas ir nelaimė. Jis sėdi kiemų pasaloje, slapstydamasis žudo nekaltus; jo akys žvelgia į vargšą žmogų. Jis slepiasi kaip liūtas savo tankmėje; jis tyko gaudyti vargšus; jis pagauna vargšus, traukdamas jį į savo tinklą. Jis daužo, tupi; o vargšai krinta dėl savo galingų [galių]. Jis širdyje sako: Dievas pamiršo, paslėpė savo veidą, nemato amžinai!

Pirmoji šios psalmės dalis yra nedorėlių galios aprašymas. Iš pradžių rašytojas (tikriausiai Dovydas) skundžiasi Dievui, kuris, atrodo, yra abejingas vargšų poreikiams. Jis klausia, kodėl neatrodo, kad Dievas yra šioje neteisybėje. Klausimas kodėl aiškiai parodo, kaip prislėgti žmonės jaučiasi šaukdamiesi Dievo. Atkreipkite dėmesį į šį labai sąžiningą ir atvirą Dovydo ir Dievo santykį.

2–7 eilutėse Dovydas išsamiai aprašo priešininkų prigimtį. Su išdidumu, arogancija ir godumu (2 eil.) Nedorėliai vargina silpnuosius ir kalba apie Dievą nešvankiai. Piktas žmogus alsuoja pasididžiavimu ir dosnumu, nesuteikia vietos Dievui ir jo įsakymams. Toks žmogus yra tikras, kad nenukryps nuo savo nedorybių. Jis mano, kad gali netrukdomai tęsti savo veiksmus (t. 5) ir kad nepatirs jokių sunkumų (t. 6). Jo žodžiai yra neteisingi ir destruktyvūs, jie sukelia sunkumų ir nelaimių (7 eil.).

8–11 eilutėse Davidas apibūdina nedorėlius kaip žmones, slepiančius slapta ir puolančius savo neapsaugotas aukas kaip liūtą, atitraukiant juos kaip žveją savo tinkle. Šios liūtų ir žvejų nuotraukos primena skaičiuojančius žmones, kurie tikisi ką nors užpulti. Aukas sunaikina blogi vaikinai ir kadangi Dievas nedelsdamas neatsiranda, blogi vaikinai įsitikinę, kad Dievas jais nesirūpina ir nesirūpina.

Prašau atsakyti

Psalmas 10,12-18
Kelkis pone! Dieve, pakelk ranką! Nepamirškite varganų! Kodėl nedorėliams leidžiama niekinti Dievą, sakyti jo širdyje: „Tu neklausinėsi?“ Jūs tai matėte, nes jūs žiūrite į sunkumus ir sielvartą, kad paimtumėte jį į savo rankas. Vargšas žmogus, be tėvo, palieka tai tau; tu esi pagalbininkas. Nulaužk nedorėlio ir nedorėlio ranką! Pajutęs jo nedorybę, kad nebegalėtum jos rasti! Viešpats yra karalius visada ir amžinai; tautos dingo iš jo žemės. Tu girdėjai nuolankiųjų norą, Viešpatie; stiprinsi jos širdį, leisk ausiai atkreipti dėmesį į našlaičių ir prispaustųjų ištaisymą, kad ateityje niekas žemėje nesumažėtų.
Sąžiningoje maldoje už atpildą ir kerštą Dovydas ragina Dievą atsistoti (9, 20) ir padėti bejėgiui (10, 9). Viena šio prašymo priežasčių yra ta, kad nedorėliams neturėtų būti leidžiama niekinti Dievą ir tikėti, kad jie išsisuks. Viešpats turėtų būti sujaudintas atsakyti, nes silpnas pasitikėjimas, kad Dievas mato jų poreikį ir skausmą ir yra jų pagalbininkas (14 eil.). Psalmininkas konkrečiai klausia apie nedorėlių sunaikinimą (15 eil.). Čia taip pat labai vaizdingas aprašymas: sulaužykite ranką, kad nebeturėtumėte jokios galios. Jei Dievas tikrai baudžia nedorėlius tokiu būdu, jie turėtų atsakyti į klausimus už savo veiksmus. Tada Dovydas nebegalėjo pasakyti, kad Dievas nesirūpina engiamais ir neteisia nedorėlių.

16–18 eilutėse psalmė baigiasi Dovydo įsitikinimu, kad Dievas jį išklausė jo maldoje. Kaip ir 9 psalmėje, jis nepaisant visų aplinkybių skelbia Dievo valdžią (9, 7 eilutės). Tie, kurie stovi jo kelyje, žus (9, 3; 9, 5; 9, 15 eilutės). Dovydas buvo tikras, kad Dievas išgirs priespaudų maldavimus ir šauksmus ir prisiims atsakomybę už juos, kad nedorėliai, kurie yra tik žmonės (9, 20), nebeturėtų jiems jokios galios.

Santrauka

Dovydas savo giliausią širdį iškelia prieš Dievą. Jis nebijo pasakyti apie savo rūpesčius ir abejones, net ne apie savo abejones dėl Dievo. Tai darydamas jam primenama, kad Dievas yra ištikimas ir teisingas ir kad situacija, kurioje Dievo neatrodo, yra tik laikina. Tai yra momentinis vaizdas. Dievas bus pripažintas tuo, kas jis yra: tas, kuris globoja, stoja už bejėgį ir kalba teisingumą blogajam.

Labai malonu, kad šios maldos vyks, nes ir mes galime jausti tokius jausmus. Psalmės padeda mums jas išreikšti ir susitvarkyti. Jie padeda mums dar kartą atsiminti savo ištikimąjį Dievą. Pagirkite jį ir išsakykite jam savo norus ir norus.

pateikė Ted Johnston

9 ir 10 psalmės: girkite ir kvieskite