Garso
Trys vieningai
Trys vienybėje Kur Biblijoje minimas „Dievas“, tai nereiškia vienos būtybės „seno žmogaus su ilga balta barzda“, kuris vadinamas Dievu, prasme. Biblijoje Dievas, kuris mus sukūrė, yra pripažįstamas trijų skirtingų arba „atskirų“ asmenų, būtent Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios, sąjunga. Tėvas nėra sūnus, o sūnus nėra tėvas. Šventoji Dvasia nėra Tėvas ar Sūnus. Nors jie yra skirtingos asmenybės, jie turi tuos pačius motyvus, ketinimus ir meilę, turi tą pačią esmę ir esmę (1. Mozė 1:26; Mato 28:19, Lukas 3,21-22). Trys Dievo Asmenys yra tokie artimi ir taip pažįstami vienas kitam, kad jei pažįstame vieną Dievo asmenį, pažįstame ir kitus asmenis. Štai kodėl Jėzus atskleidžia, kad Dievas yra vienas, ir tai turėtume turėti omenyje sakydami, kad yra tik vienas Dievas (Mk 1).2,29). Manyti, kad trys Dievo Asmenys yra mažiau nei vienas, reikštų išduoti Dievo vienybę ir intymumą! Dievas yra meilė, o tai reiškia, kad Dievas yra artimų santykių būtybė (1. Jonas 4,16). Dėl šios tiesos apie Dievą Dievas kartais vadinamas „Trejybe“ arba „Trejybe Dievu“. Trejybė ir trejybė reiškia „trys vienybėje“. Tardami žodį „Dievas“, mes visada kalbame apie tris skirtingus vienybėje esančius asmenis – Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią (Mt. 3,16-17; 2 8,19). Tai panašu į tai, kaip mes suprantame terminus „šeima“ ir „komanda“. „Komanda“ arba „šeima“ su skirtingais, bet lygiaverčiais žmonėmis. Tai nereiškia, kad yra trys dievai, nes Dievas yra tik vienas Dievas, bet trys skirtingi asmenys VIENOJE Dievo esme (1. Korintiečiams 12,4-6-as; 2. Korintiečiams 13:14).
Įvaikinimas
Trejybės Dievas turi tokius tobulus santykius vienas su kitu, kad jie nusprendė nepasilikti sau. Ji tiesiog per gera tam! Triasmenis Dievas norėjo priimti kitus į savo meilės santykius, kad kiti mėgautųsi šiuo gyvenimu amžinai, kaip nemokamą dovaną. Trejybės Dievo tikslas dalytis savo džiaugsmingu gyvenimu su kitais buvo visos kūrinijos, o ypač žmonijos sukūrimo priežastis (8 psalmė, Hebrajams 2,5-8!). Štai ką Naujasis Testamentas reiškia žodžiais „įvaikinti“ arba „įvaikinti“ (Galatams 4,4-7; Efeziečiams 1,3-6; romėnai 8,15-17.23). Triasmenis Dievas norėjo, kad visa kūrinija būtų įtraukta į visus Dievo gyvenimo aspektus! Įvaikinimas yra pirmoji ir vienintelė Dievo priežastis viskam, kas sukurta! Tiesiog pagalvokite apie gerąją Dievo naujieną kaip planą „A“, kur „A“ reiškia „įvaikinimas“!
įsikūnijimas
Kadangi Dievas Trejybė egzistavo prieš tai, ką mes vadiname kūrinija, Dievas pirmiausia turėjo sukurti kūriniją, kad jį priimtų. Tačiau iškilo klausimas: „Kaip kūryba ir žmonija gali būti įtrauktos į Trejybės Dievo santykį, nebent pats Triasmenis Dievas į tą santykį įtraukė kūriniją?“ Galų gale, jei žmogus nėra Dievas, negali prieiti prie jokio išmintingo, kad taptų Dievu. ! Kažkas sukurto NEGALI tapti kažkuo nesukurtu. Tam tikru būdu Triasmenis Dievas turėtų tapti ir išlikti kūriniu (tuo pačiu išlikdamas Dievu), jei Dievas mus visam laikui įtrauktų į savo bendrus santykius ir išlaikytų juos. Čia pasirodo Jėzaus, Dievo žmogaus, įsikūnijimas. Dievas Sūnus tapo žmogumi – tai reiškia, kad užmegzti ryšį su Dievu visiškai nepriklauso nuo mūsų pačių pastangų. Triasmenis Dievas savo gailestingumu įtraukė visą kūriniją į savo ryšį su Jėzumi, Dievo Sūnumi. Vienintelis būdas įvesti kūriniją į triasmenio Dievo santykį buvo tai, kad Dievas nusižemintų Jėzuje ir savo noru ir noru priimtų kūriniją į save. Šis triasmenio Dievo veiksmas, per Jėzų savo noru įtraukęs mus į jų santykius, vadinamas „malone“ (Efeziečiams). 1,2; 2,4-7-as; 2. Petras 3,18). Triasmenis Dievo planas tapti žmogumi, kad galėtume įvaikinti, reiškė, kad net jei mes niekada nebūtume nusidėję, Jėzus būtų atėjęs už mus! Trys Dievai sukūrė mus įsivaikinti! Dievas nesukūrė mūsų, kad išgelbėtų mus nuo nuodėmės, nors Dievas iš tikrųjų išgelbėjo mus nuo nuodėmės. Jėzus Kristus NĖRA „planas B“ arba Dievo pasekmė. Jis nėra tik pleistras, skirtas gipsuoti mūsų nuodėmės problemą. Stulbinanti tiesa yra ta, kad Jėzus buvo pirmoji ir VIENINTELĖ Dievo mintis, atvedusi mus į ryšį su Dievu. Jėzus yra „Plano A“, sukurto prieš sukuriant pasaulį, išsipildymas (Efeziečiams 1,5-6; Apreiškimas 13,8). Jėzus atėjo, kad įtrauktų mus į Trejybės Dievo santykius, kaip Dievas planavo nuo pat pradžių, ir niekas, net mūsų nuodėmė, negalėjo užkirsti kelio šiam planui! Mes visi esame išgelbėti Jėzuje (1. Timotiejus 4,9-10), nes Dievas ketino įvykdyti savo įvaikinimo planą! Triasmenis Dievas nustatė šį mūsų įvaikinimo planą Jėzuje dar prieš mus sukūrus, ir mes JAU esame Dievo įvaikinti vaikai (Galatams). 4,4-7; Efeziečiams 1,3-6; romėnai 8,15-vienas).
Paslaptis ir nurodymas
Šis triasmenis Dievo planas priimti visą kūriniją į ryšį su savimi per Jėzų kažkada buvo paslaptis, kurios niekas nežinojo (Kolosiečiams 1:24-29). Bet po to, kai Jėzus pakilo į dangų, jis atsiuntė Šventąją tiesos Dvasią, kad atskleistų mums šį priėmimą ir įtraukimą į Dievo gyvenimą (Jono 16:5-15). Šventosios Dvasios mokymu, kuri dabar buvo išlieta ant visos žmonijos (Apaštalų darbai 2,17) ir per tikinčiuosius, kurie tiki ir sveikina šią tiesą (Efeziečiams 1,11-14), ši paslaptis yra žinoma visame pasaulyje (kolosiečiams 1,3-6)! Jei ši tiesa laikoma paslaptyje, negalime jos priimti ir patirti jos laisvės. Vietoj to mes tikime melu ir patiriame visokių neigiamų santykių problemų (Romiečiams 3:9-20, Romiečiams). 5,12-19!). Tik sužinoję tiesą apie save Jėzuje, pradedame suprasti, kaip nuodėminga buvo nematyti Jėzaus tinkamai jo sąjungoje su visais žmonėmis visame pasaulyje.4,20; 1. korintiečiai 5,14-16; Efeziečiams 4,6!). Dievas nori, kad visi žinotų, kas jis iš tikrųjų yra ir kas mes esame jame (1. Timotiejus 2,1-8)! Tai gera žinia apie jo malonę Jėzuje (Apd 20:24).
Santrauka
Kadangi ši teologija sutelkta į Jėzaus asmenį, mūsų darbas nėra „gelbėti“ žmones. Mes norime padėti jiems pamatyti, kas yra Jėzus ir kas jie dabar yra Jame – Dievo įvaikinti vaikai! Iš esmės norime, kad jie žinotų, jog Jėzuje jie jau priklauso Dievui, ir tai paskatins juos tikėti, elgtis teisingai ir būti išgelbėtais!
Tim Brassell
