Garso
Radikali meilė
Dievo meilė yra kvailystė. Tai sakau ne aš, o apaštalas Paulius. Savo laiške Korinto bažnyčiai Paulius rašo, kad jis atėjo ne nešti ženklo žydams ar išminties graikams, bet pamokslauti apie nukryžiuotą Jėzų. „Bet mes skelbiame nukryžiuotą Kristų, suklupimą žydams ir kvailystę pagonims“1. korintiečiai 1,23).
Žvelgiant iš žmogaus perspektyvos, Dievo meilė tiesiog neturi prasmės. „Nes žodis apie kryžių yra. Vieniems tai kvaila, kitiems šiuolaikinis menas yra kvailystė tiems, kurie pasiklydo“ (1. korintiečiai 1,18). Tiems, kurie nežino, kad žodis apie kryžių yra Dievo meilės žodis, yra kvaila manyti, kad Dievas išgelbėjo mus savo mirtimi. Iš tiesų, Dievo meilė mums atrodo nesuprantama, absurdiška, kvaila, giliai radikali.
Nuo šlovės iki purvo
Įsivaizduokite, kad gyvenate visiškai tobulai. Jie yra vienybės ir bendrystės su Dievu įsikūnijimas. Jūsų gyvenimas yra meilės, džiaugsmo ir ramybės išraiška, ir jūs nusprendžiate jį kardinaliai pakeisti.
Ką tik aprašiau kūrimo pradžią, kai Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia gyveno visiškoje harmonijoje ir bendrystėje. Jie yra viena dvasia, vienas tikslas ir viena aistra, o jų egzistavimas išreiškiamas meile, džiaugsmu ir ramybe.
Tada jie nusprendžia išplėsti savo bendruomenę, galėdami pasidalyti, kas jie yra, su žmogumi, kurio dar nėra. Taigi jie sukuria žmoniją ir vadina juos Dievo vaikais. Vyrai ir moterys, jūs ir aš, kad galėtume su jais palaikyti ryšį amžinybėje. Tačiau jie mus sukūrė su įspėjimu. Jie nenorėjo diktuoti, kaip turėtume elgtis, kad gyventume santykiuose su juo, o norėjo, kad mes pasirinktume santykius su jais. Todėl jie davė mums mūsų pačių valią pasirinkti su jais palaikyti ryšį. Kadangi jie suteikė mums tokį pasirinkimą, jie žinojo, kad dauguma žmonių pasirinks blogai. Taigi jie sukūrė planą. Ne planas B, o vienas planas. Šis planas yra toks, kad Dievo Sūnus taps žmogumi, o Dievo Sūnus mirs kaip žmogus ant kryžiaus už žmoniją. Daugeliui žmonių tai yra kvailystė. Tai radikali meilė.
Neseniai lankiausi Azijos šalyje, kurioje žmonės garbina šimtus dievų. Tikintieji visą savo gyvenimą stengiasi, kad šie dievai būtų geros nuotaikos. Jie stengiasi, kad šios dievybės būtų geros nuotaikos, kad nebūtų prakeiktos. Jie visą gyvenimą praleidžia bijodami, kad nėra pakankamai geri. Mintis, kad viena iš jų dievybių taps žmogumi ir padės jiems iš meilės, jiems yra kvaila mintis.
Tačiau Dievas to visai nelaiko kvaila idėja. Jo sprendimas pagrįstas meile, nes jis taip mus myli, kad paliko savo šlovę ir tapo žmogumi jauname žyde: „Ir Žodis tapo kūnu ir apsigyveno tarp mūsų“ (Jonas). 1,14). Atrodo, kad toks Dievo elgesys būtų kvailystė. Tai radikali meilė.
Draugas nusidėjėliams
Kaip žmogus, Dievas gyveno su žvejais ir mokesčių rinkėjais, paprastais žmonėmis ir tais, kurie yra atstumti iš visuomenės. Jis leido laiką su raupsuotaisiais, demonų apsėstais žmonėmis ir nusidėjėliais. Religijos mokslininkai jį vadino kvailu. Tai radikali meilė.
Aštuntajame Evangelijos pagal Joną skyriuje yra pasakojimas apie moterį, kuri buvo pagauta sukčiaujant ir atvesta pas Jėzų. Religijos žinovai norėjo juos užmušti akmenimis, bet Jėzus pasakė, kad tas, kuris yra nepriekaištingas, turėtų mesti pirmąjį akmenį. Į spektaklį susirinkusių žmonių būrys dingo ir Jėzus, vienintelis tikrai nepriekaištingas, pasakė jai, kad jos neteisia ir ragino nuo šiol daugiau nenusidėti. Toks elgesys daugeliui žmonių yra kvailas. Tai radikali meilė.
Jėzus buvo linksminamas nusidėjėlių namuose. Religijos žinovai sakė, kad kvaila sėdėti prie stalo su kaltais žmonėmis, nes jis nebus tyras ir švarus. Jų nuodėmės jį paveiktų ir jis taptų panašus į juos. Tačiau radikali meilė prieštarauja šiam požiūriui. Jėzus, Dievo Sūnus ir Žmogaus Sūnus, leido save suimti, kankinti ir nužudyti, kad per iš jo ištekėjusį kraują atnaujintume, atleistume ir suartėtume su Dievu. Jis prisiėmė visą mūsų purvą ir kvailystę ir apvalė mus mūsų dangiškojo Tėvo akivaizdoje. Tai radikali meilė.
Jis buvo palaidotas ir trečią dieną prikeltas iš numirusių, kad turėtume atleidimą, atsinaujinimą ir susijungimą su Juo, gyvenimo gausą. Jis pasakė savo mokiniams: „Tą dieną jūs žinosite, kad aš esu savo Tėve, ir jūs manyje, ir aš jumyse“ (Jn 1).4,20). Tai atrodo kvailas teiginys, bet tai radikali meilė, radikalus gyvenimas. Tada jis pakilo į dangų, nes yra Dievas, turtingas gailestingumo ir pamilo mus savo didele meile, „net ir mus, mirusius nuodėmėse, atgaivinus su Kristumi – malone esate išgelbėti –; ir jis mus su mumis prikėlė ir kartu su savimi įkūrė danguje Kristuje Jėzuje“ (Efeziečiams) 2,4-vienas).
Kai dar buvome nusidėjėliai – dar nespėję atpažinti savo nuodėmių ir už jas atgailauti – Dievas mus paėmė ir pamilo.
Tai radikali meilė. Per Jėzų, Dievo Sūnų, esame dieviškosios meilės dalis. Dievas Tėvas pastatė mus prie Jėzaus ir kviečia dalyvauti tame, ką jis daro. Jis skatina mus dalytis su kitais žmonėmis šia radikalia meile ir gyvenimu, kurį įkūnija Jėzus ir kurį vedame per jį. Dievo planas daugeliui yra kvailystė. Tai planas, kuriame kalbama apie radikalią meilę.
radikalus paklusnumas
Naujojo gyvenimo (Biblijos) vertime sakoma: „Elkitės vieni su kitais taip, kaip jus mokė Kristus. Nors jis buvo Dievas, jis nereikalavo savo dieviškų teisių. Jis visko atsisakė; jis užėmė žemas tarno pareigas ir gimė bei pripažintas žmogumi. Jis nusižemino ir buvo paklusnus iki mirties, mirė kaip nusikaltėlis ant kryžiaus. Štai kodėl Dievas paėmė jį į dangų ir davė jam vardą, kuris yra aukščiau visų kitų vardų. Prieš šį vardą sulenks kelius visų, kurie yra danguje, žemėje ir po žeme. Ir Dievo Tėvo šlovei visi išpažins, kad Jėzus Kristus yra Viešpats“ (Filipiečiams 2,5-11). Tai radikali meilė.
Gyvas pavyzdys
Jėzus mirė už visą žmoniją už meilę, kuri atrodo kvaila. Jis pakvietė mus pasidalyti ta meile, kuri kartais atrodo beprasmiška, bet padeda kitiems suprasti Dievo meilę. Norėčiau jums pateikti trumpą šios radikalios meilės pavyzdį. Mes turime draugą pastorių Nepale: Debeną Samą. Beveik kiekvieną savaitę po pamaldų Debenas vyksta į kaimą, kur yra klinika vargingiausiems Katmandu ir kur jie gydomi nemokamai. Debenas netoliese pastatė ūkio projektą, skirtą bažnyčiai ir našlaičiams, ir čia jis skelbia Evangeliją. Deben neseniai buvo apiplėšta pakeliui namo, žiauriai sumušta ir apkaltinta sukėlus kaimo gyventojams netikrą viltį. Jis buvo apkaltintas religinio nešvarumo sukėlimu – jo žodžiai buvo kvaili tiems, kurie nežino gerosios naujienos apie kryžių.
Debenas, jau atsigavęs po šio išpuolio, radikaliai myli žmones, pasakodamas jiems apie meilę, kuria Dievas prašo dalytis su visais žmonėmis, net su priešais. Tokiu būdu mes atiduodame savo gyvybę už kitų gyvybes.
Dalijimasis gerąja naujiena apie kryžių taip pat apima patirtį, kad ši Jėzaus Kristaus meilė yra radikali ir keičianti. Krikščionybė remiasi šia gyvybę teikiančia Jėzaus ir jo pasekėjų meile. Tai kvaila meilė ir kartais neturi žmogiškos prasmės. Tai meilė, kurios negalime suvokti protu, tik širdimi. Tai radikali meilė.
Velykos yra apie tėvo meilę visiems savo vaikams, įskaitant tuos, kurie nežino, kad jie yra Dievo vaikai. Tėvas atidavė savo sūnų. Sūnus atidavė gyvybę. Jis mirė už visus žmones. Jis prisikėlė iš numirusių už visus žmones. Jo meilė skirta visiems – tiems, kurie jį pažįsta, ir tiems, kurie jo dar nepažįsta. Tai radikali meilė.
pateikė Rickas Schallenbergeris
