Evangelija - geroji žinia!
Kiekvienas žmogus turi idėją apie teisingą ir neteisingą, ir visi jau padarė kažką blogo - net pagal savo idėją. „Klysti yra žmogiška“, - sako gerai žinomas posakis. Visi kada nors nuvylė draugą, sulaužė pažadą, įskaudino kažkieno jausmus. Visi žino kaltę.
Todėl žmonės nenori turėti nieko bendra su Dievu. Jie nenori teismo dienos, nes žino, kad negali stovėti Dievo akivaizdoje su švaria sąžine. Jie žino, kad turėtų jam paklusti, bet taip pat žino, kad nepakluso. Jums gėda ir kaltė.
Kaip gali būti išpirkta jų skola? Kaip išvalyti protą? „Atleidimas yra dieviškas“, - užbaigia raktinį žodį. Pats Dievas yra atleistas.
Daugelis žmonių žino šį posakį, tačiau netiki, kad Dievas yra pakankamai dieviškas, kad padėtų jų S ü turi būti apdovanotas. Jūs vis tiek jaučiatės kaltas. Jie vis dar bijo Dievo pasirodymo ir teismo dienos.
Bet Dievas pasirodė anksčiau - Jėzaus Kristaus asmenyje. Jis atėjo ne smerkti, o gelbėti. Jis atnešė atleidimo žinią ir mirė ant kryžiaus, kad garantuotų, jog mums gali būti atleista.
Jėzaus žinia, kryžiaus pranešimas, yra gera žinia visiems, kurie jaučiasi kalti. Jėzus, dieviškasis žmogus, priėmė mūsų bausmę. Atleidimas suteikiamas visiems, kurie yra pakankamai nuolankūs, kad patikėtų Jėzaus Kristaus Evangelija.
Wir brauchen diese gute Nachricht. Christi Evangelium bringt Seelenfrieden, Glück und einen persönlichen Sieg. Das wahre Evangelium, die gute Nachricht, ist das Evangelium, das Christus predigte. Ebendieses Evangelium predigten auch die Apostel: Jesus Christus, den Gekreuzigten (1. Kor. 2,2), Jesus Christus in Christen, die Hoffnung der Herrlichkeit (Kol. 1,27), die Auferstehung von den Toten, die Botschaft von Hoffnung und Erlösung für die Menschheit das ist das Evangelium vom Reich Gottes.
Dievas nurodė savo bažnyčiai skelbti šią žinią ü ir Šventoji Dvasia šiai užduočiai įvykdyti. Laiške korintiečiams Paulius aprašė Evangeliją, kurią Jėzus davė savo bažnyčiai: „Bet aš tave darau, Br ü tas, kuris skelbia Evangeliją, kurią jums paskelbiau, kad jūs taip pat priėmėte, kurioje jūs taip pat stovite, per kurią jūs taip pat būsite išgelbėti, jei įrašysite su ta kalba, kurią jums paskelbiau, nebent jūs veltui tikėjo. Aš visų pirma atidaviau jums tai, ką taip pat gavau: tą Kristų už mūsų S ü mirė pagal Raštus; ir kad jis buvo palaidotas ir kad jis buvo iškeltas trečią dieną po Raštų; ir kad jis pasirodė Kefui, paskui dvylikai. Tada jis pasirodė daugiau nei f ü penki šimtai Br ü dern auf einmal, von denen die meisten bis jetzt übriggeblieben, einige aber auch entschlafen sind. Danach erschien er Jakobus, dann den Aposteln allen; zuletzt aber von allen, gleichsam der unzeitigen Geburt, erschien er auch mir" (1. Kor. 15,1-8 Eberfelder Bibel).
Paulius „visų pirma“ pabrėžia, kad pagal Šventąjį Raštą Jėzus yra Mesijas arba Kristus, kad jis yra už mūsų S ü mirė, buvo palaidotas ir vėl prisikėlė. Jis taip pat pabrėžia, kad daugelis gali paliudyti apie Kristaus prisikėlimą, jei kas nors tuo abejoja.
Paulius leidžia suprasti, kad tai yra Evangelija, „kurios dėka jūs taip pat būsite išgelbėti“. Mūsų tikslas turėtų būti, kaip Paulius turėtų perduoti tai, ką gavome, o kas „svarbiausia“.
Tai, ką gavome ir todėl turime perduoti, sutampa su tuo, ką priėmė Paulius ir kiti apaštalai - kurie stovi prieš visa kita “, - kad Kristus už mūsų S ü mirė pagal Raštus; ir kad jis buvo palaidotas ir kad jis buvo iškeltas trečią dieną po šventraščių ... “.
Visi kiti Biblijos mokymai yra pagrįsti šiomis pagrindinėmis tiesomis. Tik Dievo Sūnus galėjo padėti mūsų S ü ir mirti vien todėl, kad jis taip padarė ir prisikėlė iš numirusių, galime laukti jo sugrįžimo ir palikimo, amžinojo gyvenimo, su nepajudinamu pasitikėjimu.
Todėl Jonas galėtų parašyti: "Jei mes priimame žmonių liudijimus, tada Dievo liudijimas yra didesnis, nes būtent Dievo liudijimas liudija apie jo sūnų. Kas tiki Dievo sūnų, tas turi tą liudijimą jame. Kas Dievas netiki, jis padaro jį L ü melagis; Nes netiki liudijimu, kurį Dievas davė iš savo sūnaus.
«Und das ist das Zeugnis, dass uns Gott das ewige Leben gegeben hat, und dieses Leben ist in seinem Sohn. Wer den Sohn hat, der hat das Leben; wer den Sohn Gottes nicht hat, der hat das Leben nicht" (1. Joh. 5,9- 12).
Jėzaus skelbiama Evangelija
Kai kurie, atrodo, ü karšta Biblijos pranašysčių, tačiau sunku f ü r įkvėpti pagrindinę Biblijos mintį - išsigelbėjimą per Jėzų Kristų! Dievas davė krikščionims brangiausią dovaną iš visų ir įpareigojo juos parduoti kitiems ü kaip jie gali gauti šią dovaną!
Kai Petras aprašė apaštalų užduotį kapitonui Kornelijui, jis pasakė: „Ir jis [Jėzus] įsakė mums pamokslauti žmonėms ir paliudyti, kad Dievas jį paskiria gyvųjų ir mirusiųjų teisėju. Pranašauja, kad jo vardu visi, kurie juo tiki, atleidžia S ü nden empfangen sollen" (Apostelgeschichte 10,42-43).
Tai yra pagrindinė žinia; apaštalams atskleista gera žinia buvo svarbiausia visų pranašų žinia - kad Dievas teisia Jėzų Kristų ü apie gyvus ir mirusius bei visus, kurie juo tiki ü atleidimas per jo vardą!
Centrinė tiesa
Lukas rašė, kad Jėzus turėjo savo J ü prieš pat pakilimą į dangų, į centrinę G ü Jo žinia jam primena: „Tada jis atvėrė jiems supratimą, kad jie suprastų Raštą, ir jiems pasakė: parašyta, kad Kristus kentės ir prisikels iš numirusių trečią dieną, o jo vardu bus pamokslaujama atgaila. [Apgailestauja] dėl S atleidimo ü tarp visų tautų. Pradėkite nuo Jeruzalės ir būkite ten ü r Zeugen" (Luk. 24,45-48).
Ką apaštalai turėtų suprasti Rašto turinį, kai Jėzus tai suprato? ü r atidarė? Kitaip tariant, pasak Jėzaus, kokia yra svarbiausia ir svarbiausia tiesa, kurią reikia suprasti iš Senojo Testamento raštų?
Kad Kristus kenčia ir trečią dieną prisikels iš numirusių ir kad atgaila už atleidimą S ü skelbė jo vardu visoms tautoms!
"Und in keinem andern ist das Heil, auch ist kein andrer Name unter dem Himmel den Menschen gegeben, durch den wir sollen selig werden", predigte Petrus (Apostelgeschichte 4,12).
Bet kas yra Dievo karalystės Evangelija? Ar Jėzus nepaskelbė gerosios naujienos apie Dievo karalystę? Šalis ü tikras!
Dievo karalystės Evangelija skiriasi nuo to, ką Paulius, Petras ir Jonas ü pamokslaujate apie išgelbėjimą Jėzuje Kristuje? Ne visi!
Būkime aiškūs, kad patekimas į Dievo karalystę yra atpirkimas. Išgelbėti ir atvykti į Dievo karalystę yra tas pats! Amžinojo gyvenimo gavimas yra tas pats, kas patirti išganymą [ar išganymą], nes išganymas yra sinonimas išganymui iš mirtino S ü rankos.
Jėzuje yra gyvenimas - amžinasis gyvenimas. Amžinasis gyvenimas reikalauja S atleidimo ü rankos. Ir atleidimas S ü Žmogus randa arba pateisinimą tik tikėdamas Jėzumi Kristumi.
Jėzus yra teisėjas ir gelbėtojas. Jis taip pat yra imperijos karalius. Dievo karalystės Evangelija yra Jėzaus Kristaus išganymo Evangelija. Jėzus ir jo apaštalai skelbė tą pačią žinią - Jėzus Kristus yra Dievo Sūnus ir vienintelis būdas pasiekti išganymą, išganymą, amžinąjį gyvenimą ir patekti į Dievo karalystę.
Und wenn einem die Sinne geöffnet sind, um die alttestamentlichen Prophezeiungen verstehen zu können, so wie Jesus dazu den Aposteln das Verständnis öffnete (Luk 24,45), wird deutlich, dass die zentrale Botschaft der Propheten auch Jesus Christus war (Apostelgeschichte 10,43).
Eikime pirmyn. Jonas rašė: "Kas tiki sūnų, turi amžinąjį gyvenimą. Bet kas nepaklūsta sūnui, gyvenimo nepamatys, bet Dievo rūstybė išliks. ü ber ihm" (Joh. 3,36). Das ist eine deutliche Sprache!
Jesus sagte: "...Ich bin der Weg und die Wahrheit und das Leben; niemand kommt zum Vater denn durch mich" (Joh. 14,6). Was wir unbedingt vom Wort Gottes begreifen m ü yra tai, kad žmogus be Jėzaus Kristaus negali nei ateiti pas Tėvą, nei pažinti Dievo, nei paveldėti amžinąjį gyvenimą, nei patekti į Dievo karalystę.
Savo laiške kolosiečiams Paulius rašė: „Ačiū tėvui, kuris t ü padarė šventųjų palikimą šviesoje. Jis išgelbėjo mus nuo tamsos galios ir įtraukė į savo brangaus sūnaus karalystę, kurioje turime išganymą, būtent S atleidimą ü nden" (Kol. 1,12- 14).
Atkreipkite dėmesį, kaip šventųjų palikimas, šviesos karalystė, sūnaus karalystė, S atpirkimas ir atleidimas ü suformuoti vientisą Tiesos žodžio, Evangelijos apsiaustą.
4 eilutėje Paulius kalba apie „[kolosiečių] tikėjimą Kristumi Jėzumi ir jūsų meilę visiems šventiesiems“. Jis rašo, kad tas įsitikinimas ir ta meilė kyla iš „vilties ... kad f ü r euch bereit ist im Himmel. Von ihr habt ihr schon zuvor gehört durch das Wort der Wahrheit, das Evangelium, das zu euch gekommen ist..." (Vers 5-6). Wieder steht das Evangelium im Mittelpunkt der Hoffnung auf ewiges Heil im Reich Gottes durch den Glauben an Jesus Christus, den Sohn Gottes, durch den wir erlöst wurden.
Eilėse nuo 21 iki 23 Paulius tęsia: „Net jums, kurie kadaise buvote svetimi ir priešiški piktiems darbams, jis dabar susitaikė su savo mirtingojo kūno mirtimi, kad galėtų padėti jums prieš jūsų veidą šventą, be priekaištų ir nepriekaištingą; tu liki tikėjime, gr ü būkite tvirti ir tvirtai ir nenukrypkite nuo vilties, kurią girdėjote Evangelija ir kuri skelbiama visoms būtybėms po dangumi. Aš tapau jo tarnu Pauliu “.
Eilėse nuo 25 iki 29 Paulius toliau aiškina Evangeliją, kuriai jis tarnavo, ir savo tikslą ją skelbti. ü galuose. Jis rašė: „Tapau tavo tarnu per pareigas, kurias Dievas davė man gausiai skelbti savo žodį, būtent paslaptį, kuri buvo slepiama per amžius ir kartas, bet dabar ji yra atskleista. Jo šventieji, kuriems Dievas norėjo sužinoti, kokie šlovingi šio slėpinio turtai yra tarp pagonių, būtent Kristus jumyse, šlovės viltis ü mes pabaigiame ir tariame visus žmones ir mokome visus žmones išmintimi, kad kiekvieną žmogų padarytume tobulą Kristuje. DAF ü RM ü Aš taip pat atsitraukiu ir imuosi jėgų to, kuris manyje veikia stipriai “.
Apie ką evangelija
Das ganze Evangelium handelt von Jesus Christus. Es handelt von seiner Identität und seinem Wirken als Sohn Gottes (Joh. 3,18), als Richter der Lebenden und Toten (2. Tim. 4,1), als Christus (Apostelgeschichte 17,3), als Heiland (2. Tim. 1, 10), als Hoherpriester (Hebr. 4,14), als F ü rsprecher (1. Joh. 2,1), als König aller Könige und Herr aller Herren (Offb. 17, 14), als Erstgeborener unter vielen Br ü dern (Röm. 8,29), als Freund (Joh. 15,14-15).
Es handelt von ihm als Hirten unserer Seelen (1. Petr. 2,25), kaip Dievo Avinėlis, S ü nde der Welt hinwegnimmt (Joh. 1,29), als f ü r uns geopfertes Passalamm (1. Kor. 5,7), als das Ebenbild des unsichtbaren Gottes und als Erstgeborener vor aller Schöpfung (Kol. 1,15), als Haupt der Gemeinde und als Anfang sowie als Erstgeborener von den Toten (Vers 18), als Abglanz der Herrlichkeit Gottes und Ebenbild seines Wesens (Hebr. 1,3), als Offenbarer des Vaters (Matth. 11,27), als Weg, Wahrheit und Leben (Joh. 14,6), als T ü r (Joh.10,7).
Das Evangelium handelt von Christus als dem Anfänger und Vollender unseres Glaubens (Hebr. 12,2), als Herrscher ü ber die Schöpfung Gottes (Offb. 3,14), als dem Ersten und Letzten, Anfang und Ende (Offb. 22,13), als Spross (Jer. 23,5), als dem Eckstein (1. Petr. 2,6), als Gottes Kraft und Gottes Weisheit (1. Kor. 1,24), als dem Erw ü nschten aller Nationen (Hag. 2,7).
Es handelt von Christus, dem treuen und wahrhaften Zeugen (Offb. 3,14), dem Erben von allem (Hebr. 1,2), dem Horn des Heils (Luk. 1,69), dem Licht der Welt (Joh.8,12), dem lebendigen Brot (Joh. 6,51), der Wurzel Isais (Jes. 11,10), unserem Heil (Luk. 2,30), der Sonne der Gerechtigkeit (Mal. 3,20), dem Wort des Lebens (1. Joh. 1, 1), dem in Kraft eingesetzten Sohn Gottes durch seine Auferstehung von den Toten (Röm. 1,4) — und so weiter.
Paulus schrieb, "Einen andern Grund kann niemand legen als den, der gelegt ist, welcher ist Jesus Christus" (1. Kor. 3,11). Jesus Christus ist der Dreh- und Angelpunkt, das zentrale Thema, die Grundlage des Evangeliums. Wie könnten wir irgend etwas anderes predigen, ohne der Bibel zu widersprechen?
Jėzus tarė F ü hrern der Juden, "Ihr sucht in der Schrift, denn ihr meint, ihr habt das ewige Leben darin; und sie ist's, die von mir zeugt; aber ihr wollt nicht zu mir kommen, dass ihr das Leben hättet" (Joh. 5,39-40).
Išgelbėjimo žinia
Žinutė parduoti krikščionims ü yra vadinami išganymu, tai yra, amžinuoju gyvenimu Dievo karalystėje. Amžinasis išganymas arba Dievo karalystė gali būti pasiektas tik per vieną tikrąjį T ü r, vienintelis tikras būdas - Jėzus Kristus. Jis yra tos imperijos karalius.
Johannes schrieb: "Wer den Sohn leugnet, der hat auch den Vater nicht; wer den Sohn bekennt, der hat auch den Vater" (1. Joh. 2,23). Der Apostel Paulus schrieb an Timotheus: "Denn es ist ein Gott und ein Mittler zwischen Gott und den Menschen, nämlich der Mensch Christus Jesus, der sich selbst gegeben hat f ü r alle zur Erlösung, dass dies zu seiner Zeit gepredigt werde" (1. Tim. 2:5- 6).
Hebrajams 2,3: esame įspėti: „... kaip mes galime pabėgti, jei nekreipiame dėmesio į tokį didelį išganymą, kuris prasidėjo nuo Viešpaties skelbimo ir buvo patvirtintas tų, kurie jį išgirdo?“ Išganymo žinią pirmiausia pardavė pats Jėzus ü Tai buvo paties Jėzaus žinia iš Tėvo.
Jonas užrašė, ką pats Dievas ü ber seinen Sohn bezeugt: "Und das ist das Zeugnis, dass uns Gott das ewige Leben gegeben hat, und dieses Leben ist in seinem Sohn. Wer den Sohn hat, der hat das Leben; wer den Sohn Gottes nicht hat, der hat das Leben nicht" (1. Joh. 5,11-12).
Jono 5,22: 23–Jonas dar kartą pabrėžia sūnui suteiktiną svorį: „Tėvas niekieno neteisia, bet turi viską, ką turi už sūnų. ü pasidavė, kad visi pagerbtų sūnų, kaip ir tėvą. Kas negerbia sūnaus, negerbia jo siuntusio tėvo. “Štai kodėl Bažnyčia taip nuolat pamokslauja ü ber Jesus Christus! Jesaja prophezeite: "Darum spricht Gott, der Ren: Siehe, ich lege in Zion einen Stein, einen bewährten Stein, einen kostbaren, grundlegenden Eckstein. Wer glaubt, wird nicht zuschanden" (Jes. 28:16 ZB).
Keliaudami į naują gyvenimą, į kurį esame pašaukti Jėzuje Kristuje, ir pasitikime juo kaip savo patikimu pagrindu ir tikimės, kad Jo šlovė ir jėga grįš kiekvieną dieną, galime tikėtis savo amžinojo palikimo tikėdamiesi ir pasitikėdami savimi.
Kvietimas gyventi ateitį čia ir dabar
Bet po to, kai Jonas buvo sugautas, Jėzus, atėjęs į Galilėją, skelbė Dievo Evangeliją ir sakė: Laikas yra tikras ü llt, und das Reich Gottes ist herbeigekommen. Tut Busse [Bereut] und glaubt an das Evangelium!" (Mark 1:14-15).
Ši Jėzaus atnešta evangelija yra „geroji žinia“ - galinga žinia, keičianti ir keičianti gyvenimą. Evangelija ü Berf ü Ne tik klauso ir konvertuoja, bet galiausiai tampa geriausiu kiekvienam ü padaryti gydytoją, kuris jam priešinosi ü išgyventi.
Das Evangelium ist "eine Kraft Gottes, die selig macht alle, die daran glauben" (Röm. 1:16). Das Evangelium ist Gottes Einladung an uns, ein Leben auf einer ganz anderen Ebene zu f ü vadovauti. Geros žinios yra tai, kad mūsų laukia palikimas, kuris bus visiškai mūsų nuosavybė, kai Kristus grįš. Tai taip pat yra kvietimas į pagyvinančią dvasinę tikrovę, kuri jau gali priklausyti mums.
Paulus nennt das Evangelium "Evangelium von Christus" (1. Kor. 9:12), "Evangelium Gottes" (Röm. 15:16) und "Evangelium des Friedens" (Eph. 6:15). Ausgehend von Jesus, beginnt er, die j ü iš naujo apibrėžkite nuomonę apie Dievo karalystę, sutelkdami dėmesį į visuotinę Kristaus pirmojo atėjimo prasmę.
Jėzus, ü ber die staubigen Strassen von Judäa und Galiläa wanderte, ist, so lehrt Paulus, nun der auferstandene Christus, der zur Rechten Gottes sitzt und "das Haupt aller Mächte und Gewalten" ist (Kol. 2:10).
Pasak Pauliaus, Jėzaus Kristaus mirtis ir prisikėlimas evangelijoje yra „pirmas“; jie yra Schl ü sselereignisse in Gottes Plan (1. Kor. 15:1-11). Das Evangelium ist die frohe Botschaft f ü r vargšai ir prispaustieji ü ckten. Istorija turi tikslą. Galų gale triumfuos įstatymai, o ne valdžia.
Pradurta ranka turi ü triumfavo per šarvuotą kumštį. Blogio karalystė užleidžia vietą Jėzaus Kristaus karalystei, tai yra eilė dalykų, kuriuos krikščionys iš dalies jau patiria.
Paulius pabrėžė šį Evangelijos aspektą prieš ü apie kolosiečius: „Su džiaugsmu sako ačiū Tėvui, kuris t ü padarė šventųjų palikimą šviesoje. Jis išgelbėjo mus nuo tamsos galios ir įtraukė į savo brangaus sūnaus karalystę, kurioje turime išganymą, būtent S atleidimą ü nden" (Kol. 1,12-14).
F ü Visiems krikščionims evangelija yra ir buvo dabarties tikrovė ir ateitis ü viltis ateityje. Prisikėlęs Kristus, kuris yra Viešpats ü Apie laiką, erdvę ir visa, kas čia nutinka, yra čempionas f ü r die Christen. Der, der in den Himmel erhoben wurde, ist die allgegenwärtige Quelle der Kraft (Eph. 3,20-21).
Geros žinios yra tai, kad Jėzus Kristus turi visas kliūtis savo žemiškame gyvenime ü įveikė. Kryžiaus kelias yra sunkus, bet pergalingas kelias į Dievo karalystę. Štai kodėl Paulius gali apibendrinti evangeliją: „Nes aš maniau, kad tai f ü r richtig, unter euch nichts zu wissen als allein Jesus Christus, den Gekreuzigten" (1. Kor. 2,2).
Didysis apsisukimas
Kai Jėzus pasirodė Galilėjoje ir rimtai skelbė Evangeliją, jis tikėjosi atsakymo. Šiandien jis taip pat tikisi atsakymo.
Tačiau Jėzaus kvietimas patekti į karalystę nebuvo laikomas vakuume. Jėzaus kvietimas f ü Dievo karalystę lydėjo įspūdingi ženklai ir stebuklai, privertę šalį, nukentėjusią nuo Romos valdžios, susėsti ir įsidėmėti.
Tai yra viena iš priežasčių, kodėl Jėzus turėjo aiškiai pasakyti, ką jis reiškia Dievo karalystei. Žydai Jėzaus metu laukė F ü Lyderis, kuris sugrąžins Dovydo ir Saliamono šlovę jų tautai ü norėčiau rekomenduoti. Tačiau Jėzaus žinia buvo „dviguba revoliucija“, kaip rašo Oksfordo mokslininkas NT Wrightas. Pirmiausia jis ėmėsi bendro lūkesčio, kad j ü Dian supervalstybė mesti romėnų jungą w ü rde, ir pavertė tai kažkuo visiškai kitokiu. Plačiai paplitusią politinio išsivadavimo viltį jis pavertė dvasinio išganymo žinia: Evangelija!
"Das Reich Gottes ist herbeigekommen, schien er zu sagen, aber es ist nicht so, wie ihr es euch vorgestellt habt" (N.T. Wright, Who Was Jesus?, S. 98).
Jesus schockierte die Menschen mit den Konsequenzen seiner guten Nachricht. "Aber viele, die die Ersten sind, werden die Letzten und die Letzten werden die Ersten sein" (Matth. 19,30).
„Bus girgždantys ir plepantys dantys“, - sakė jis savo j ü dischen Landsleuten, "wenn ihr sehen werdet Abraham, Isaak und Jakob und alle Propheten im Reich Gottes, euch aber hinausgestossen" (Luk. 13:28).
Didžioji vakarienė buvo f ü r alle da (Luk. 14,16-24). Auch die Heiden waren eingeladen in das Reich Gottes. Und ein Zweites war nicht weniger revolutionär.
Šis Nazareto pranašas daug kartų atrodė f ü r turėti nelegalų - iš raupsuotųjų ir Kr ü susimokėti godiems mokesčių mokėtojams - o kartais net f ü r nekenčiami Romos priespaudai ü ckeris.
Geros žinios, kurias Jėzus atnešė, prieštaravo visiems, net ir jo ištikimojo Dž. ü nger (Luk. 9,51-56). Immer wieder sagte Jesus, das Reich, das sie in der Zukunft erwarteten, sei in seinem Wirken bereits dynamisch gegenwärtig. Nach einer besonders dramatischen Episode sagte er: "Wenn ich aber durch Gottes Finger die bösen Geister austreibe, so ist ja das Reich Gottes zu euch gekommen" (Luk. 11,20). Mit anderen Worten: Die Menschen, die das Wirken Jesu sahen, erlebten die Gegenwart der Zukunft. In mindestens dreifacher Hinsicht stellte Jesus die gängigen Erwartungen auf den Kopf:
- Jesus lehrte die gute Nachricht, dass das Reich Gottes ein reines Geschenk ist — die Herrschaft Gottes, die schon Heilung mit sich brachte. So setzte Jesus das "Gnadenjahr des Herrn" ein (Luk. 4,19; Jes. 61,1-2). Doch "zugelassen" zum Reich waren die M ü kilnūs ir našta, vargšai ir elgetos, niekinantys vaikai ir atgailaujantys mokesčių rinkėjai, atgailaujantys kekšės ir visuomenės pašaliečiai. F ü r juodas ir dvasiškai prarastas avis, jis pasiskelbė esąs piemenukas.
- Geroji Jėzaus žinia taip pat buvo f ü žmonėms, kurie buvo pasirengę kreiptis į Dievą, skausmingai išgrynindami tikrą atgailą. Šie nuoširdžiai atgailaujantys S ü pakeisti w ü didelis Dieve ü gigen Vater finden, der den Horizont nach seinen umherwandernden Söhnen und Töchtern absucht und sie sieht, wenn sie "noch weit entfernt" sind (Luk. 15,20).Die gute Nachricht des Evangeliums bedeutete, dass jeder, der von Herzen sagt: "Gott, sei mir S ü nder gnädig" (Luk 18,13) tmd es aufrichtig meint, bei Gott mitf ü Radimas klausos w ü rde. Immer."Bittet, so wird euch gegeben; suchet, so werdet ihr finden; klopfet an, so wird euch aufgetan" (Luk. 11,9). F ü Tiems, kurie tikėjo ir nusisuko nuo pasaulio būdų, tai buvo geriausia žinia, kurią jie galėjo išgirsti.
- Jėzaus Evangelija taip pat reiškė, kad niekas negali sustabdyti Jėzaus atneštos karalystės pergalės - net jei ji atrodė priešingai. Ši karalystė w ü susidurs su karčiu, negailestingu pasipriešinimu, bet galiausiai w ü ar tai ü bernatas ü fizinės jėgos ir šlovės triumfas. Kristus pasakė savo J ü ngern: "Wenn aber der Menschensohn kommen wird in seiner Herrlichkeit, und alle Engel mit ihm, dann wird er sitzen auf dem Thron seiner Herrlichkeit, und alle Völker werden vor ihm versammelt werden. Und er wird sie voneinander scheiden, wie ein Hirt die Schafe von den Böcken scheidet" (Matth. 25,31-32).
So besass die gute Nachricht Jesu eine dynamische Spannung zwischen dem "Schon jetzt" und dem "Noch nicht". Das Evangelium vom Reich bezog sich auf die Herrschaft Gottes, die jetzt schon bestand — "Blinde sehen und Lahme gehen, Aussätzige werden rein und Taube hören, Tote stehen auf, und Armen wird das Evangelium gepredigt" (Matth. 11,5). Doch das Reich war "noch nicht" da in dem Sinn, als seine volle Erf ü artėjančios. Suprasti Evangeliją reiškia suprasti šį dvejopą aspektą: viena vertus, pažadėto karaliaus, jau gyvenančio savo tautoje, buvimą, kita vertus, jo dramatišką sugrįžimą.
Geros žinios apie jūsų išsigelbėjimą
Misionierius Paulius padėjo suaktyvinti antrą didelį Evangelijos judėjimą - jos paplitimą iš mažytės Judėjos į labai kultivuojamą graikų-romėnų pasaulį pirmojo amžiaus viduryje. Paulius, atsivertęs krikščionių persekiotojas, akinančią Evangelijos šviesą nukreipia per kasdienio gyvenimo prizmę. Girdamas pašlovintą Kristų, jis taip pat rūpinasi praktinėmis Evangelijos pasekmėmis.
Nepaisant fanatiško pasipriešinimo, Paulius kitiems krikščionims suteikia kvapą gniaužiančią Jėzaus gyvenimo, mirties ir prisikėlimo prasmę:
"Auch euch, die ihr einst fremd und feindlich gesinnt wart in bösen Werken, hat er nun versöhnt durch den Tod seines sterblichen Leibes, damit er euch heilig und untadelig und makellos vor sein Angesicht stelle; wenn ihr nur bleibt im Glauben, gegründet und fest, und nicht weicht von der Hoffnung des Evangeliums, das ihr gehört habt und das gepredigt ist allen Geschöpfen unter dem Himmel. Sein Diener bin ich, Paulus, geworden" (Kol. 1,21-23).
Suderinti. Nepriekaištinga. Malonė. Išpirkimo. Atleidimą. Ir ne tik ateityje, bet čia ir dabar. Tokia yra Pauliaus Evangelija.
Prisikėlimas, kulminacija, į kurią sinoptikai ir Johanesas vedė savo skaitytojus (Jono 20,31) išlaisvina vidinę Evangelijos jėgą kasdieniam krikščionio gyvenimui. Kristaus prisikėlimas patvirtina Evangeliją. Taigi, kaip moko Paulius, įvykiai tolimojoje Judėjoje suteikia vilties visiems žmonėms:
«...ich schäme mich des Evangeliums nicht; denn es ist eine Kraft Gottes, die selig macht alle, die daran glauben, die Juden zuerst und ebenso die Griechen. Denn darin wird offenbart die Gerechtigkeit, die vor Gott gilt, welche kommt aus Glauben in Glauben... " (Röm. 1,16-17).
Apaštalas Jonas prie Evangelijos prideda dar vieną dimensiją. Tai parodo Jėzui, kaip „J ü nger, den er lieb hatte" (Joh.19,26), an ihn erinnert, ein Mann mit dem Herzen eines Hirten, ein Kirchenführer mit einer tiefen Liebe für die Menschen mit ihren Sorgen und Ängsten.
"Noch viele andere Zeichen tat Jesus vor seinen Jüngern, die nicht geschrieben sind in diesem Buch. Diese aber sind geschrieben, damit ihr glaubt, dass Jesus der Christus ist, der Sohn Gottes, und damit ihr durch den Glauben das Leben habt in seinem Namen" (Joh. 20,30-31).
Jono Evangelijos pristatymas turi esminį teiginį: „... kad galėtumėte gyventi per tikėjimą“.
Jonas stebuklingai perteikia kitą Evangelijos aspektą: Jėzų Kristų didelio asmeninio artumo akimirkomis. Jonas pasakoja realų pasakojimą apie Mesijo asmeninį tarnavimą.
Asmeninė Evangelija
Im Johannesevangelium begegnen wir einem Christus, ein machtvoller öffentlicher Prediger war (Joh. 7,37-46). Wir sehen Jesus warm und gastfreundlich. Von seiner einladenden Aufforderung "Kommt und seht!" (Joh. 1,39) bis zur Herausforderung an den zweifelnden Thomas, seinen Finger in die Wundmale an seinen Händen zu legen (Joh. 20,27), wird hier auf unvergessliche Weise der porträtiert, der Fleisch ward und unter uns wohnte (Joh. 1,14).
Die Menschen fühlten sich bei Jesus so willkommen und wohl, dass sie einen regen Austausch mit ihm hatten (Joh. 6,5-8). Sie lagen beim Essen neben ihm und assen von demselben Teller (Joh. 13,23-26).
Sie liebten ihn so innig, dass sie ans Ufer schwammen, sobald sie ihn erblickten, um gemeinsam Fische zu essen, die er selber gebraten hatte (Joh. 21,7-14).
Das Johannesevangelium erinnert uns daran, wie sehr das Evangelium sich um Jesus Christus dreht, sein Beispiel und das ewige Leben, das wir durch ihn empfangen (Joh. 10,10). Es erinnert uns, dass es nicht genügt, das Evangelium zu predigen. Wir müssen es auch leben. Der Apostel Johannes macht uns Mut: Andere könnten durch unser Beispiel dafür gewonnen werden, die gute Nachricht vom Reich Gottes mit uns zu teilen. So erging es der Samariterin, die Jesus Christus am Brunnen traf (Joh. 4,27-30), und Maria von Mandala (Joh. 20,10-18).
Tas, kuris verkė prie Lozoriaus kapo, nuolankus tarnas, davęs F ü Sse nuplautas, gyvena šiandien. Jis mums parodo savo buvimą per Šventosios Dvasios gyvenimą:
"Kas mane myli, laikysis mano žodžio; ir mano tėvas mylės jį. Mes ateisime pas jį ir apsigyvensime su juo ... tavo širdis neišgąsdinta ir f ü rchte sich nicht" (Joh. 14,23, 27).
Jesus führt sein Volk heute aktiv durch den Heiligen Geist. Seine Einladung ist so persönlich und ermutigend wie eh und je: "Kommt und seht!" (Joh. 1,39).
Pasaulinės Dievo bažnyčios brošiūra
