Kas yra Jėzus Kristus?

018 vkg sūnaus Jėzaus KristausDievas Sūnus yra antrasis Dievybės asmuo, Tėvo pradėtas prieš amžinybę. Jis yra Tėvo Žodis ir paveikslas – per jį ir jam Dievas sukūrė visa. Tėvas jį pasiuntė kaip Jėzų Kristų, Dievą, apsireiškusį kūne, kad mums būtų įmanomas išganymas. Jis buvo pradėtas Šventosios Dvasios ir gimė iš Mergelės Marijos – jis buvo visiškai Dievas ir visiškai žmogus, sujungęs dvi prigimtis viename asmenyje. Jis, Dievo Sūnus ir visų Viešpats, yra vertas garbės ir garbinimo. Kaip išpranašautas žmonijos Atpirkėjas, jis mirė už mūsų nuodėmes, buvo kūniškai prikeltas iš numirusių ir įžengė į dangų, kur veikia kaip tarpininkas tarp žmogaus ir Dievo. Jis sugrįš šlovėje, kad valdytų Dievo Karalystėje kaip Karalių Karalius visoms tautoms.Johannes 1,1.10.14; Kolosser 1,15-16; Hebräer 1,3; Johannes 3,16; Titus 2,13; Matthäus 1,20; Apostelgeschichte 10,36; 1. Korinther 15,3-4; Hebräer 1,8; Offenbarung 19,16).

Krikščionybė yra apie Kristų

„Iš esmės krikščionybė nėra graži, sudėtinga sistema, kaip budizmas, visa apimantis moralinis kodeksas, kaip islamas, ar puikus ritualų rinkinys, kaip vaizdavo kai kurios bažnyčios. Esminis bet kokios diskusijos šia tema atspirties taškas yra faktas, kad „krikščionybė“, kaip sako pats žodis, yra apie vieną asmenį – Jėzų Kristų (Dickson 1999:11).

Krikščionybė, nors iš pradžių buvo laikoma žydų sekta, skyrėsi nuo judaizmo. Žydai tikėjo Dievu, bet dauguma nepripažino Jėzaus kaip Kristaus. Kita Naujajame Testamente minima grupė buvo pagonys „dievobaimininkai“, kuriems priklausė ir Kornelijus. (Apg 10,2)Jie taip pat tikėjo Dievu, bet vėlgi, ne visi priėmė Jėzų kaip Mesiją.

„Jėzaus Kristaus asmuo yra krikščioniškosios teologijos pagrindas. Nors „teologiją“ galima apibrėžti kaip „kalbėjimą apie Dievą“, „krikščioniškoji teologija“ suteikia pagrindinę vietą Kristaus vaidmeniui“ (McGrath 1997:322).

„Krikščionybė nėra savarankiškų ar atskirtų idėjų rinkinys; tai nuolatinis atsakymas į Jėzaus Kristaus gyvenimo, mirties ir prisikėlimo klausimus. Krikščionybė yra istorinė religija, atsiradusi reaguojant į konkrečius įvykius, kurių centre yra Jėzus Kristus.

Nėra krikščionybės be Jėzaus Kristaus. Kas buvo šis Jėzus? Kuo jis buvo toks ypatingas, kad Šėtonas norėjo jį sunaikinti ir nuslėpti jo gimimo istoriją? (Offb 12,4-5; Mt 2,1-18)Kas jame įkvėpė mokiniams drąsos ir kaltino juos pasaulio apvertimu aukštyn kojomis? 

Dievas ateina pas mus per Kristų

Paskutinė studijų sesija baigėsi pabrėžiant, kad Dievą galime pažinti tik per Jėzų Kristų. (Mt 11,27), kuris yra tikrasis Dievo vidinės būties atspindys (Hebr 1,3)Tik per Jėzų galime pažinti, koks yra Dievas, nes tik Jėzus yra apreikštas Tėvo paveikslas. (Kol 1,15).

Evangelijos aiškina, kad Dievas įžengė į žmogiškąjį matmenį per Jėzaus Kristaus asmenį. Apaštalas Jonas rašė: „Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo su Dievu, ir Žodis buvo Dievas.“ (Joh 1,1)Žodis buvo identifikuotas kaip Jėzus, kuris „tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų“. (Joh 1,14).

Jėzus, Žodis, yra antrasis Dievybės asmuo, kuriame „kūniškai gyvena visa Dievybės pilnatvė“. (Kol 2,9)Jėzus buvo ir visiškai žmogus, ir visiškai dieviškas, Žmogaus Sūnus ir Dievo Sūnus. „Dievui patiko jame apgyvendinti visą jo pilnatvę.“ (Kol 1,19)„Ir iš Jo pilnatvės mes visi gavome malonę po malonės.“ (Joh 1,16).

„Kristus Jėzus, būdamas dieviška prigimtimi, nelaikė lygybės su Dievu kažkuo, kas jam naudinga, bet nusižemino, priimdamas tarno pavidalą, tapdamas panašus į žmones.“ (Phil 2,5-7)Šioje ištraukoje aiškinama, kad Jėzus atsisakė dievybės privilegijų ir tapo vienu iš mūsų, kad tie, „kurie tiki jo vardą, turėtų teisę tapti Dievo vaikais“. (Joh 1,12)Mes patys tikime, kad asmeniškai, istoriškai ir eschatologiškai susiduriame su Dievo dieviškumu šio konkretaus žmogaus, Jėzaus iš Nazareto, žmogiškume (Jinkins 2001:98).

Kai sutinkame Jėzų, sutinkame Dievą. Jėzus sako: „Jei pažintumėte mane, tai pažintumėte ir Tėvą.“ (Joh 8,19).

Jėzus Kristus yra visa ko kūrėjas ir palaikytojas

Apie „Žodį“ Jonas aiškina, kad „jis pradžioje buvo pas Dievą. Per jį visa atsirado, ir be jo neatsirado nieko, kas yra atsiradę“. (Joh 1,2-3).

Paulius šią mintį aiškina taip: „...visa sukurta per jį ir jam“ (Kol 1,16)Laiške žydams taip pat kalbama apie Jėzų, „kurį trumpą laiką buvo žemesnis už angelus“ (t. y. jis tapo žmogumi), „dėl kurio ir per kurį yra visa“. (Hebr 2,9-10)Jėzus Kristus „yra pirma visų daiktų, ir visa jame laikosi“. (Kol 1,17)Jis „viską pakelia savo galingu žodžiu“. (Hebr 1,3).

Žydų vadovai nesuprato jo dieviškosios prigimties. Jėzus jiems pasakė: „Aš atėjau iš Dievo“ ir „pirmiau nei gimė Abraomas, Aš buvau“ (Jn 1, 2, 3).Joh 8,42.58). „AŠ ESU“ reiškė vardą, kurį Dievas vartojo kalbėdamas su Moze. (2Mo 3,14)Todėl fariziejai ir Rašto aiškintojai puolė jį užmėtyti akmenimis už šventvagystę, nes jis skelbėsi esąs dievas. (Joh 8,59).

Jėzus yra Dievo Sūnus

Jonas apie Jėzų rašė: „Mes regėjome jo šlovę – šlovę Tėvo viengimio Sūnaus, pilno malonės ir tiesos.“ (Joh 1,14)Jėzus buvo vienintelis Tėvo Sūnus.

Kai Jėzus buvo pakrikštytas, Dievas jam tarė: „Tu esi mano mylimasis Sūnus, tavimi aš labai džiaugiuosi.“ (Mk 1,11; Lk 3,22).

Kai Petras ir Jonas gavo regėjimą apie Dievo Karalystę, Petras laikė Jėzų lygiaverčiu Mozei ir Elijui. Jis nesuprato, kad Jėzus „vertas didesnės garbės nei Mozė“. (Hebr 3,3)...ir tarp jų stovėjo didesnis už pranašus. Vėl pasigirdo balsas iš dangaus: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš labai džiaugiuosi. Jo klausykite!“ (Mt 17,5)Kadangi Jėzus yra Dievo Sūnus, mes irgi turėtume klausytis, ką jis sako.

Tai buvo pagrindinė apaštalų pamokslavimo dalis, jiems skleidžiant gerąją naujieną apie išgelbėjimą Kristuje. Pastaba Apostelgeschichte 9,20, kur apie Saulių, prieš jam tampant žinomu kaip Paulius, sakoma: „Ir jis tuojau ėmė pamokslauti sinagogose apie Jėzų, kad jis yra Dievo Sūnus.“ Jėzus buvo „paskirtas Dievo Sūnumi šventumo Dvasios, su galybe per prisikėlimą iš numirusių“. (Röm 1,4).

Dievo Sūnaus auka įgalina tikinčiuosius būti išgelbėtais. „Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.“ (Joh 3,16)„Tėvas atsiuntė Sūnų kaip pasaulio Gelbėtoją.“ (1Joh 4,14).

Jėzus yra Viešpats ir Karalius

Kristaus gimimo metu angelas piemenims paskelbė tokią žinią: „Šiandien Dovydo mieste jums gimė Gelbėtojas – Kristus, Viešpats.“ (Lk 2,11).

Jonui Krikštytojui buvo duotas pavedimas „paruošti Viešpaties kelią“. (Mk 1,1-4; Joh 3,1-6).

Savo įžanginėse pastabose įvairiuose laiškuose Paulius, Jokūbas, Petras ir Jonas minėjo „Viešpatį Jėzų Kristų“.1Kor 1,2-3; 2Kor 2,2; Eph 1,2; Jak 1,1; 1Pt 1,3; 2Joh 3; ir kt.)

Titulas „Viešpats“ reiškia suverenitetą visais tikinčiojo tikėjimo ir dvasinio gyvenimo aspektais. Offenbarung 19,16 primena mums, kad Dievo Žodis, Jėzus Kristus,

"Karalių karalius ir viešpačių Viešpats"

yra.

Savo knygoje Kvietimas į teologiją, kaip sako šiuolaikinis teologas Michaelas Jinkinsas: „Jo reikalavimas mums yra absoliutus ir išsamus. Mes visiškai, kūnu ir siela, gyvenimu ir mirtimi priklausome Viešpačiui Jėzui Kristui“ (2001:122).

Jėzus yra pranašautasis Mesijas, Išganytojas

In Daniel 9,25 Dievas paaiškina, kad Mesijas, Kunigaikštis, ateis išlaisvinti savo tautos. Mesijas hebrajų kalba reiškia „pateptasis“. Andriejus, vienas iš pirmųjų Jėzaus pasekėjų, atpažino, kad jis ir kiti mokiniai „rado Mesiją“ Jėzuje, o tai iš graikų kalbos reiškia „Kristus“ (pateptasis). (Joh 1,41).

Daugelyje Senojo Testamento pranašysčių buvo kalbama apie Gelbėtojo [Atpirkėjo] atėjimą. Savo pasakojime apie Kristaus gimimą Matas dažnai detaliai pasakoja, kaip šios pranašystės apie Mesiją išsipildė Dievo Sūnaus gyvenime ir tarnystėje. Įsikūnijimo metu jis buvo stebuklingai pradėtas Šventosios Dvasios mergelės Marijos giminėje ir pavadintas Jėzumi, o tai reiškia Gelbėtoju. „Visa tai įvyko, kad išsipildytų Viešpaties žodžiai per pranašą.“ (Mt 1,22).

Lukas rašė: „Turi išsipildyti visa, kas parašyta apie mane Mozės Įstatyme, Pranašų knygose ir Psalmėse.“ (Lk 24,44)Jis turėjo išpildyti mesijines pranašystes. Kiti evangelistai liudija, kad Jėzus yra Kristus (Mk 8,29; Lk 2,11; 4,41; 9,20; Joh 6,69; 20,31).

Pirmieji krikščionys mokė, kad „Kristus turi kentėti ir pirmasis prisikelti iš numirusių ir skelbti šviesą savo tautai ir pagonims“. (Apg 26,23)Kitaip tariant, Jėzus „iš tiesų yra pasaulio Gelbėtojas“ (Joh 4,42).

Jėzus grįžta pasigailėdamas ir teisdamas

Krikščioniui visa istorija veda ir nutolsta nuo Kristaus gyvenimo įvykių. Jo gyvenimo istorija yra pagrindinė mūsų tikėjimo dalis.

Bet ši istorija nesibaigė. Jis tęsiasi nuo Naujojo Testamento laikų iki amžinybės. Biblijoje paaiškinta, kad Jėzus gyvena savo gyvenimą mumyse, o kaip tai daro, bus aptarta kitoje pamokoje.

Jėzus taip pat sugrįš (Joh 14,1-3; Apg 1,11; 1Th 4,13-18; 2Pt 3,10-13ir kt.). Jis grįžta ne tam, kad susidorotų su nuodėme (jis tai jau padarė per savo auką), bet tam, kad išgelbėtų. (Hebr. 9,28)Prie jo „malonės sosto“ (Hebr 4,16) „Jis teis pasaulį teisingai.“ (Apg 17,31)„Bet mūsų pilietybė yra danguje, ir iš ten mes laukiame Gelbėtojo, Viešpaties Jėzaus Kristaus.“ (Phil 3,20).

Santrauka:

Šventasis Raštas atskleidžia Jėzų kaip kūnu tapusį Dievo Sūnų, Viešpatį, Karalių, Mesiją, pasaulio Gelbėtoją, kuris ateis antrą kartą parodyti gailestingumo ir teismo. Tai yra pagrindinis krikščionio tikėjimo aspektas, nes be Kristaus nėra krikščionybės. Turime išgirsti, ką jis mums sako.

autorius Jamesas Hendersonas