Jėzaus Kristaus pažinimas

Daugelis žmonių žino Jėzaus vardą ir kai ką žino apie jo gyvenimą. Jie švenčia jo gimimą ir mini jo mirtį. Tačiau Dievo Sūnaus pažinimas yra daug gilesnis. Prieš pat mirtį Jėzus meldėsi už savo pasekėjus šio pažinimo: „Bet tai yra amžinasis gyvenimas, kad jie pažintų tave, vienintelį tikrąjį Dievą, ir kurį tu atsiuntei, Jėzų Kristų“ (Jn 1).7,3).

Apaštalas Paulius apie Kristaus pažinimą rašė: „Bet kas man buvo laimėjimas, aš įskaitau žalą dėl Kristaus; taip, dabar ir aš viską laikau žala, palyginti su aukščiausiu Kristaus Jėzaus pažinimu, Viešpatie, dėl kurio aš viską praradau ir laikau tai nešvara, kad laimėčiau Kristų“ (Filipiečiai 3,7- 8).

Pauliui, žinant Kristų, kalbama apie esminį dalyką, visa kita buvo nesvarbi, visa kita jis laikė šiukšlėmis, šiukšlėmis, kurias reikia išmesti. Ar Kristaus pažinimas mums yra radikaliai svarbus, kaip ir Pauliui? Kaip mes galime tai gauti? Kaip tai pasireiškia?

Šios žinios nėra kažkas, kas egzistuoja tik mūsų mintyse, jos apima tiesioginį dalyvavimą Kristaus gyvenime, didėjančią gyvenimo bendrystę su Dievu ir jo Sūnumi Jėzumi Kristumi per Šventąją Dvasią. Tai tapimas vienu su Dievu ir jo Sūnumi. Dievas mums neduoda šių žinių vienu ypu, o duoda jas po truputį. Jis nori, kad augtume malonėje ir pažinime. (2. Petras. 3,18).

Yra trys patirties sritys, leidžiančios mums augti: Jėzaus veidas, Dievo žodis ir tarnystė bei kančia. 

1. Augti Jėzaus akivaizdoje

Jei norime ką nors tiksliai sužinoti, tada atidžiai pažvelkime į tai. Stebime ir tiriame, ar galime daryti išvadas. Jei norime pažinti žmogų, ypač žiūrime į veidą. Panašiai yra ir su Jėzumi. Jėzaus akivaizdoje galite pamatyti daug jo ir Dievo! Jėzaus veido pažinimas visų pirma yra mūsų širdies dalykas.

Paulius rašo, kad „širdies akys yra apšviestos“ (Efeziečiams 1,18), kas gali suvokti šį vaizdą. Tai, į ką mes intensyviai žiūrėsime, taip pat turės mums įtakos, į ką žiūrėsime su atsidavimu, tuo pasikeisime. Į tai nurodo dvi Biblijos ištraukos: „Dievas, kuris pašaukė šviesą iš tamsybės suspindėti, apšvietė mūsų širdis, kad pažintume Dievo šlovę Jėzaus Kristaus veide“.2. korintiečiai 4,6).

„Bet mes visi apnuogintais veidais atspindime Viešpaties šlovę ir esame perkeisti į tą patį paveikslą iš šlovės į šlovę, būtent Viešpaties Dvasios“2. korintiečiai 3,18).

Širdies akys leidžia mums pamatyti Jėzaus veidą per Dievo dvasią ir pamatyti ką nors iš Dievo šlovės. Ši šlovė atsispindi mumyse ir paverčia mus sūnaus įvaizdžiu.

Kaip mes ieškome pažinimo Kristaus veide, mes perkeičiami į jo paveikslą! „Kad Kristus gyventų jūsų širdyse per tikėjimą, kad jūs, įsišakniję ir pagrįsti meile, kartu su visais šventaisiais suprastumėte, kas yra plotis, ilgis, aukštis ir gylis, ir pažintumėte Kristaus meilę, visų jų pažinimas pranoksta, kad būtumėte pripildyti iki Dievo pilnatvės. Dabar atsigręžkime į antrąją malonės ir pažinimo patyrimo sritį – Dievo žodį. Tai, ką žinome ir galime žinoti apie Kristų, patyrėme per jo žodis“ (Efeziečiams 3,17-vienas).

2. Dievas ir Jėzus apsireiškia per Bibliją.

„Viešpats skelbia save savo žodžiu. Kas priima jo žodį, tas jį priima. Kuriame pasilieka jo žodis, tas pasilieka. Ir kas laikosi savo žodžio, pasilieka jame. To negalima pakankamai pabrėžti šiandien, kai žmonės taip dažnai ieško žinių arba nori bendruomenės be besąlygiško paklusimo jo žodžio gairėms. Patikimas Kristaus pažinimas yra susijęs su sveikais Viešpaties žodžiais. Vien tai sukuria tvirtą tikėjimą. Štai kodėl Paulius sako Timotiejui: „Laikykis garsių žodžių pavyzdžio (pavyzdžio)“ (2. Timotiejui 1:13). (Fritzas Binde'as „Kristaus kūno tobulumas“, 53 psl.)

Dievui žodžiai nėra „tik“ žodžiai, jie yra gyvi ir veiksmingi. Jie išvysto didžiulę galią ir yra gyvybės šaltinis. Dievo žodis nori atskirti mus nuo blogio ir apvalyti mūsų protą bei dvasią. Šis valymas yra sunkus, mūsų kūniškumą reikia suvaldyti sunkiąja artilerija.

Paskaitykime, ką apie tai rašė Paulius: „Mūsų riterystės ginklai nėra kūniški, bet galingi per Dievą sugriauti tvirtoves, kad sunaikintume loginius pagrindus (klaidingumą) ir visas aukštumas, kylančias prieš Dievo pažinimą, ir kiekvieną, kuris paima į nelaisvę. mintys apie paklusnumą Kristui, pasiruošę atkeršyti už bet kokį nepaklusnumą, kai tik tavo paklusnumas bus baigtas (2. korintiečiai 10,4-vienas).

Šis paklusnumas, į kurį kalba Paulius, yra svarbi apsivalymo dalis. Apsivalymas ir žinios eina kartu. Tik Jėzaus veido šviesoje galime atpažinti nešvarumą ir turime jos atsikratyti: „Jei Dievo dvasia parodo mums trūkumą ar ką nors, kas nesutinka su Dievu, tada esame pašaukti veikti! Reikalingas paklusnumas. Dievas nori, kad šis žinojimas būtų įgyvendintas dievobaimingu vaikščiojimu. Be tikro pasikeitimo viskas lieka teorija, tikras Kristaus pažinimas nesubręsta, nunyksta “(2. korintiečiai 7,1).

3. Augkite per tarnystę ir kančias

Žmonių kančios ir tarnavimas kitiems turi prasmę tik tada, kai pažvelgiame ir patiriame Jėzaus tarnystę mums ir jo kančią mums. Tarnavimas ir kančia yra puikūs Kristaus, Dievo Sūnaus, pažinimo šaltiniai. Aptarnavimas - tai gautų dovanų perdavimas. Taip Jėzus tarnauja, jis perduoda tai, ką gavo iš Tėvo. Taip turėtume pamatyti savo tarnystę bažnyčioje. Jėzaus tarnystė yra pavyzdys mums visiems.

„Ir jis atidavė vienus apaštalams, kitus pranašams, kitus evangelistams, kai kuriuos ganytojams ir mokytojams, kad paruoštų šventuosius tarnystės darbui, Kristaus kūno ugdymui, kol visi ateisime į tikėjimo vienybę. ir Dievo Sūnaus pažinimas“ (Efeziečiams 4,11).

Per abipusę tarnystę mes esame tinkamoje ir tinkamoje vietoje ant Jėzaus kūno. Bet jis kaip vadovas viską nukreipia. Vadovas įvairias dovanas bažnyčioje naudoja taip, kad jos sukuria vienybę ir žinias. Dievo Sūnaus pažinimas apima ne tik asmeninį augimą, bet ir augimą grupėje. Grupės užduotys yra įvairios, ir yra dar vienas tarnavimo kitiems aspektas, kuris lemia Kristaus pažinimo augimą. Ten, kur tarnauja, ten ir kančia.

„Tokia abipusė tarnystė atneša kančių tiek asmeniškai, tiek kitiems, tiek kitiems. Be abejo, tie, kurie nori išvengti šios trigubos kančios, patiria augimo praradimą. Turime asmeniškai patirti kančią, nes būdami nukryžiuoti, mirę ir palaidoti kartu su Kristumi, turime netekti savo pasitenkinimo. Tiek, kiek mumyse auga Prisikėlusysis, šis savęs išsižadėjimas tampa faktu“ (Fritzas Binderis „Kristaus kūno tobulumas“, 63 psl.).

Santrauka

„Bet aš noriu, kad jūs žinotumėte, kokią didelę kovą turiu už jus ir už Laodikėjos gyventojus ir už visus, kurie nematė manęs veidas į veidą kūne, kad jų širdys būtų įspėtos, susijungusios meilėje ir praturtintos visišku tikrumu. , pažinti Dievo slėpinį, kuris yra Kristus, kuriame slypi visi išminties ir pažinimo lobiai“ (kolosiečiams 2,1-vienas).

pateikė Hannesas Zauggas