Gyvenk Dievui ar Jėzuje
Šiandienos pamoksle užduodamas klausimas: „Ar gyvenu Dievui, ar Jėzuje?“ Atsakymas į šiuos žodžius pakeitė mano gyvenimą ir gali pakeisti ir jūsų. Kalbama apie tai, ar stengiuosi gyventi visiškai teisėtai Dievui, ar priimu besąlyginę Dievo malonę kaip nepelnytą Jėzaus dovaną. Aiškiau tariant, gyvenu Jėzuje, su Jėzumi ir per Jėzų. Neįmanoma per šį vieną pamokslą paskelbti visų malonės aspektų. Todėl pereisiu prie esmės:
Epheser 2,5-6 „Jis jau buvo nusprendęs, kad per Jėzų Kristų tapsime jo vaikais. Toks buvo jo planas ir jam patiko. Visa tai buvo skirta šlovingam Dievo gerumui, kurį gavome per jo mylimąjį Sūnų. Su Kristumi esame atgaivinti – malone esate išgelbėti – ir kartu su juo mus prikėlė ir pasodino danguje Kristuje Jėzuje.“
Mano pasirodymas nesiskaito
Didžiausia dovana, kurią Dievas davė savo tautai Izraeliui senojoje sandoroje, buvo duoti žmonėms įstatymą per Mozę. Bet niekas nesugebėjo tobulai laikytis šio įstatymo, išskyrus Jėzų. Dievui visada rūpėjo meilės santykiai su savo tauta, deja, tik nedaugelis senosios sandoros žmonių tai patyrė ir suprato.
Štai kodėl naujoji sandora yra visiškas pokytis, kurį Jėzus davė žmonėms. Jėzus suteikia savo bendruomenei nevaržomą prieigą prie Dievo. Jo malonės dėka aš gyvenu gyvame santykyje su Jėzumi Kristumi ir jame. Jis paliko dangų ir gimė žemėje kaip Dievas ir žmogus ir gyveno tarp mūsų. Per savo gyvenimą jis visiškai įvykdė įstatymą ir nepraleido nė vieno taško, kol savo mirtimi ir prisikėlimu nepadarė taško senajai įstatymo sandorai. Jėzus yra svarbiausias asmuo mano gyvenime. Priėmiau jį kaip savo didžiausią dovaną, kaip Viešpatį, ir esu dėkingas, kad man nebereikia kovoti su senosios sandoros įsakymais ir draudimais.
Daugelis iš mūsų sąmoningai ar nesąmoningai patyrėme tai, kad gyvename teisėtai. Aš taip pat tikėjau, kad žodinis, besąlygiškas paklusnumas yra mano atsidavimo Dievui malonumo išraiška. Aš stengiausi gyventi savo gyvenimą pagal senosios sandoros taisykles. Ir toliau daryti viską dėl Dievo, kol visagalis Dievas per savo malonę man parodė: „Nėra nė vieno teisaus, net vieno“ - išskyrus Jėzų, mūsų didžiausią dovaną! Mano paties pasirodymo su visomis apipjaustymais Jėzui niekada negalėjo pakakti, nes svarbu yra tai, ką jis man padarė. Aš gavau jo malonės dovaną gyventi Jėzuje. Net tikėjimas Jėzumi yra Dievo dovana. Aš galiu priimti tikėjimą ir per jį Jėzų, didžiausią Dievo malonės dovaną.
Gyventi Jėzuje yra didelių pasekmių sprendimas
Supratau, kad tai priklauso nuo manęs. Kaip aš tikiu Jėzumi? Aš galiu pasirinkti klausytis jo ir daryti tai, ką jis sako, nes mano įsitikinimai lemia mano veiksmus. Bet kuriuo atveju man tai turi pasekmių:
Epheser 2,1-3 „O koks buvo tavo gyvenimas anksčiau? Buvai nepaklusnus Dievui ir nenorėjai su juo nieko bendro turėti. Jo akyse buvai miręs. Gyvenai pagal šio pasaulio papročius ir buvai pavaldinis Šėtonui, kuris naudojasi savo valdžia tarp dangaus ir žemės. Jo piktoji dvasia vis dar valdo visų žmonių, kurie nepaklūsta Dievui, gyvenimus. Mes taip pat buvome tarp jų, kai savanaudiškai norėjome kontroliuoti savo gyvenimus. Pasidavėme savo senosios prigimties aistroms ir pagundoms ir, kaip ir visi kiti žmonės, buvome paklusnūs Dievo rūstybei.“
Tai man rodo: tiksliai laikantis senosios sandoros įsakymų, nesusidaro asmeniniai santykiai su Dievu. Veikiau jie mane skyrė nuo jo, nes mano požiūris buvo paremtas mano paties indėliu. Bausmė už nuodėmę liko ta pati: mirtis ir jis paliko mane beviltiškoje padėtyje. Dabar seka vilties žodžiai:
Epheser 2,4-9 „Bet didis yra Dievo gailestingumas. Dėl savo nuodėmių buvome mirę Dievo akyse. Tačiau jis taip mus pamilo, kad suteikė mums naują gyvenimą su Kristumi. Atminkite: jūsų išgelbėjimas visiškai priklauso nuo Dievo malonės, kuri mus prikėlė iš numirusių su Kristumi, kad mes jau būtume danguje per jį. Taip Dievas, savo meile, kurią parodė mums Kristuje Jėzuje, nori per amžius parodyti savo malonės beribę gausą. Nes savo nepelnytu gerumu esate išgelbėti nuo mirties per tikėjimą Jėzumi Kristumi. Tai yra Dievo dovana, o ne jūsų pačių darbai. Niekas negali nieko prisidėti savo darbais, kad niekas nesigirtų savo gerais darbais.“
Mačiau, kad tikėjimas Jėzumi yra Dievo dovana, kurią gavau nepelnytai. Buvau visiškai miręs, nes pagal tapatybę buvau nusidėjėlis ir nusidėjau. Bet kadangi man buvo leista priimti Jėzų kaip savo Atpirkėją, Išganytoją ir Viešpatį, aš buvau nukryžiuotas kartu su juo. Per jį atleidžiamos visos mano kada nors apkaltintos ir padarytos nuodėmės. Tai yra gaivus, aiškus pranešimas. Mirtis man nebeturi teisės. Aš turiu visiškai naują Jėzaus tapatybę. Juridinis asmuo Toni yra ir lieka miręs, net jei, kaip matote, nepaisant jo amžiaus, jis vaikšto gyvas ir gyvas.
Gyvenk malonėje (Jėzuje).
Aš gyvenu su Jėzumi, per Jėzų ir kaip Paulius tiksliai sako:
Galater 2,19-21 „Pagal įstatymą buvau pasmerktas mirčiai. Todėl esu numiręs įstatymui, kad gyvenčiau Dievui. Mano senasis gyvenimas mirė su Kristumi ant kryžiaus. Gyvenu nebe aš, o Kristus gyvena manyje. Savo žemiškąjį gyvenimą gyvenu tikėdamas Jėzumi Kristumi, Dievo Sūnumi, kuris pamilo mane ir paaukojo už mane savo gyvybę. Neatmetu šios nepelnytos Dievo dovanos – kitaip nei tie krikščionys, kurie vis dar nori laikytis įstatymo reikalavimų. Jei galėtume būti priimti Dievo, laikydamiesi įstatymo, tai Kristui nebūtų reikėję mirti.“
Malonės dėka aš esu išgelbėtas, malonės dėka Dievas mane prikėlė iš numirusių, ir aš esu pastatytas danguje su Kristumi Jėzumi. Niekuo negaliu pasigirti, išskyrus tai, kad mane myli Trejybė Dievas ir gyvenu jame. Esu skolingas savo gyvenimą Jėzui. Jis padarė viską, ko reikėjo, kad mano gyvenimas būtų vainikuotas sėkme jame. Žingsnis po žingsnio vis labiau suprantu, kad yra didžiulis skirtumas, ar sakau: aš gyvenu dėl Dievo, ar Jėzus yra mano gyvenimas. Būti vienam su šventuoju Dievu tai iš esmės keičia mano gyvenimą, nes aš nebe nulemiu savo gyvenimo, bet leidžiu Jėzui gyventi per mane. Tai pabrėžiu šiomis eilėmis.
1. Korinther 3,16 „Ar tu nežinai, kad tu esi Dievo šventykla ir kad jumyse gyvena Dievo Dvasia?
Dabar esu Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios buveinė, tai yra naujos sandoros privilegija. Tai galioja nesvarbu, ar aš tai žinau, ar lieku nesąmoningas: nesvarbu, ar miegu, ar dirbu, Jėzus gyvena manyje. Kai žygio sniege metu patiriu nuostabų kūrinį, Dievas yra manyje ir kiekvieną akimirką paverčia lobiu. Visada yra laisvos vietos leisti Jėzui mane vesti ir dovanoti. Man leidžiama būti judančia Dievo šventykla ir mėgautis intymiausiais santykiais su Jėzumi.
Kadangi jis gyvena manyje, man nereikia bijoti, kad nesutiksiu su Dievo vizija. Net jei aš krisčiau kaip jo išteisintas sūnus, jis man padės. Bet tai galioja ne tik man. Jėzus kovojo prieš šėtoną ir laimėjo su mumis ir už mus. Po kovos su šėtonu jis nušluosto pjuvenas nuo mano pečių perkeltine prasme, kaip ir siūbuojant. Jis kartą ir visiems laikams sumokėjo visą mūsų kaltę, jo aukos pakanka, kad visi žmonės gyventų susitaikę su juo.
Johannes 15,5 „Aš esu vynmedis, jūs – šakelės. Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių; nes be manęs tu nieko negali padaryti"
Aš galiu būti susijęs su Jėzumi kaip vynuogė ant vynmedžio. Per jį aš gaunu viską, ko man reikia gyventi. Be to, galiu kalbėti su Jėzumi apie visus savo gyvenimo klausimus, nes jis mane pažįsta iš vidaus ir žino, kur man reikia pagalbos. Jo nesijaudina nė viena mano mintis ir jis neteisia manęs dėl mano klaidų. Aš išpažįstu jam savo kaltę, kurios, nepaisant mano mirties, nenusidedu, kaip mane šaukia jo draugas ir brolis. Žinau, kad jis jai atleido. Mano, kaip nusidėjėlio, tapatybė yra sena istorija, dabar esu nauja būtybė ir gyvenu Jėzuje. Taip gyventi yra tikrai smagu, net smagu, nes nebėra jokio skiriamojo trūkumo.
Antroji sakinio dalis man parodo, kad be Jėzaus aš nieko negaliu padaryti. Aš negaliu gyventi be Jėzaus. Aš pasitikiu Dievu, kad jis skambina visiems, kad jis girdėtų ar girdėtų. Kada ir kaip tai vyksta, priklauso jo valdžiai. Jėzus man paaiškina, kad visi mano geri žodžiai ir net geriausi darbai nieko nedaro, kad išlaikyčiau gyvą. Jis liepia atkreipti dėmesį į tai, ką norėtų pasakyti man vienam ar per brangius kaimynus. Jis man šiam tikslui atidavė mano kaimynus.
Lyginu mus su mokiniais, kurie keliavo iš Jeruzalės į Emausą. Jie anksčiau buvo patyrę sunkių dienų dėl Jėzaus nukryžiavimo ir apie tai kalbėjosi pakeliui namo. Nepažįstamasis, tai buvo Jėzus, kurį laiką ėjo su jais ir aiškino, kas apie jį parašyta Raštuose. Bet tai nepadarė jų protingesniais. Tik namie, laužydami duoną, jie jį atpažino. Per šį įvykį jie įgijo supratimą apie Jėzų. Tai buvo tarsi žvynai, krentantys nuo jų akių. Jėzus gyvena – jis yra Gelbėtojas. Ar šiandien dar yra tokių akis atveriančių dalykų? Manau, kad taip.
Pamokslas „Gyvenk Dievui ar Jėzuje“ gali būti iššūkis tau. Tada turėsite gerą galimybę aptarti tai su Jėzumi. Jis labai myli intymius pokalbius ir mielai jums parodo, kaip gyvenimas yra vienas didžiausių jo stebuklų. Jis pripildo tavo gyvenimą malonės. Jėzus jumyse yra didžiausia tavo dovana.
pateikė Toni Püntener
Daugiau straipsnių šia tema:
