Kristus gyvena tavyje!

Jėzaus Kristaus prisikėlimas yra gyvybės atkūrimas. Kaip atkurtas Jėzaus gyvenimas veikia jūsų kasdienį gyvenimą? Laiške kolosiečiams Paulius atskleidžia paslaptį, galinčią įkvėpti jums naujos gyvybės: „Jūs sužinojote, kas nuo pasaulio pradžios buvo nuo jūsų paslėpta, net tai, kas buvo paslėpta nuo visos žmonijos: slėpinį, kuris dabar buvo atskleistas. visiems krikščionims. Tai apie nesuvokiamą stebuklą, kurį Dievas yra paruošęs visiems žmonėms žemėje. Jūs, priklausantys Dievui, galite suprasti šią paslaptį. Jame parašyta: Kristus gyvena tavyje! Taigi jūs turite tvirtą viltį, kad Dievas suteiks jums dalį savo šlovės“ (Kolosiečiams 1,26-27 Vilties visiems).

Sektinas pavyzdys

Kaip Jėzus patyrė savo santykius su tėvu būdamas šioje žemėje? „Nes iš jo ir per jį, ir jam viskas“ (Rom 11,36)! Būtent toks yra santykis tarp Sūnaus kaip Dievulio ir jo Tėvo kaip Dievo. Nuo tėvo, per tėvą, iki tėvo! „Todėl Kristus, atėjęs į pasaulį, pasakė Dievui: Tu nenorėjai aukų ar kitų dovanų. Bet tu davei man kūną; jis turėtų būti auka. Jūs nemėgstate deginamųjų aukų ir aukų už nuodėmę. Štai kodėl aš pasakiau: ateinu vykdyti Tavo valios, mano Dieve. Taip man sakoma Šventajame Rašte“ (Hebrajams 10,5-7 Viltis visiems). Jėzus besąlygiškai atidavė savo gyvybę Dievui, kad viskas, kas apie jį parašyta Senajame Testamente, išsipildytų jame kaip asmenyje. Kas padėjo Jėzui paaukoti savo gyvybę kaip gyvą auką? Ar jis galėtų tai padaryti savo noru? Jėzus pasakė: „Ar netikite, kad Aš esu Tėve ir Tėvas manyje? Žodžiai, kuriuos kalbu jums, kalbu ne iš savęs, o manyje pasiliekantis Tėvas daro savo darbus“ (Jn 1).4,10). Vienovė Tėve ir Tėvas jame įgalino Jėzų paaukoti savo gyvybę kaip gyvą auką.

Idealus

Tą dieną, kai priėmėte Jėzų kaip savo Atpirkėją, Gelbėtoją ir Gelbėtoją, Jėzus jumyse susiformavo. Jūs ir visi žmonės šioje žemėje per Jėzų galite turėti amžinąjį gyvenimą. Kodėl Jėzus mirė už visus? „Jėzus mirė už visus, kad gyvieji nebe sau gyventų, o tam, kuris už juos mirė ir prisikėlė“2. korintiečiai 5,15).

Kol Jėzus gyvena tavyje per Šventąją Dvasią, tu turi tik vieną pašaukimą, vieną tikslą ir vieną tikslą: be apribojimų ir besąlygiškai atiduoti savo gyvenimą ir visą savo asmenybę Jėzaus žinioje. Jėzus perėmė savo palikimą.

Kodėl turėtum leisti save visiškai sugerti Jėzaus? „Todėl prašau jus, broliai ir seserys, dėl Dievo gailestingumo, kad savo kūnus aukotumėte kaip gyvą, šventą ir Dievui priimtiną auką. Tai jūsų protingas garbinimas“ (Romiečiams 1 Kor2,1).

Visiškai atsiduoti Dievui yra jūsų atsakas į Dievo gailestingumą. Tokia auka reiškia visą gyvenimo būdo pasikeitimą. „Neprisitaikykite prie šio pasaulio, bet keiskitės atnaujindami savo protą, kad ištirtumėte, kokia yra Dievo valia, gera, priimtina ir tobula“ (Romiečiams 1).2,2). Jokūbas savo laiške sako: „Kaip kūnas be dvasios miręs, taip ir tikėjimas be darbų miręs“ (Jokūbas 2,26). Dvasia čia reiškia kažką panašaus į kvėpavimą. Nekvėpuojantis kūnas yra miręs. Gyvas kūnas kvėpuoja ir gyvas tikėjimas kvėpuoja. Kas yra geri darbai? Jėzus sako: „Tai yra Dievo darbas, kad tikėtumėte Tą, kurį Jis siuntė“ (Jn 6,29). Geri darbai yra darbai, kylantys iš tikėjimo į jumyse gyvenantį Kristų ir išreiškiami per tavo gyvenimą. Paulius sakė: „Aš gyvenu ne aš dabar, bet Kristus gyvena manyje“ (Galatams 2,20). Kaip Jėzus, būdamas žemėje, gyveno vienybėje su Dievu Tėvu, taip ir jūs turėtumėte gyventi artimai su Jėzumi!

Das Problema

Idealumas man ne visada tinka visose mano gyvenimo srityse. Ne visi mano darbai kilo iš gyvenančio Jėzaus tikėjimo. Priežastį ir priežastį randame kūrimo istorijoje.

Dievas sukūrė žmones, kad jie džiaugtųsi ir išreikštų savo meilę juose ir per juos. Savo meile jis apgyvendino Adomą ir Ievą Edeno sode ir suteikė jiems viešpatavimą sodui ir viskam, kas jame. Jie gyveno rojuje su Dievu artimai ir asmeniškai. Jie nieko nežinojo apie „gėrį ir blogį“, nes pirmiausia tikėjo ir pasitikėjo Dievu. Tada Adomas ir Ieva patikėjo gyvatės melu, kad gyvenimo išsipildymą rado savyje. Dėl savo nuopuolio jie buvo išvaryti iš rojaus. Jiems buvo uždrausta prieiti prie „Gyvybės medžio“ (tai yra Jėzus). Nors jie gyveno fiziškai, bet dvasiškai buvo mirę, paliko Dievo vienybę ir turėjo patys nuspręsti, kas teisinga, o kas ne.

Dievas nusprendė, kad palaiminimai ir prakeikimai būtų paveldimi iš kartos į kartą. Paulius atpažino šią gimtąją nuodėmę ir laiške romiečiams rašė: „Todėl, kaip per vieną žmogų (Adomą) į pasaulį atėjo nuodėmė, o per nuodėmę – mirtis, taip mirtis išplito į visus žmones, nes visi nusidėjo“ (Rom. 5,12).

Norą realizuoti save ir gyventi aš paveldėjau iš savo pirmųjų tėvų. Gyvenime bendraudami su Dievu mes gauname meilę, saugumą, pripažinimą ir priėmimą. Nesant asmeninio ir artimo ryšio su Jėzumi ir nesant Šventosios Dvasios, atsiranda trūkumas ir sukelia priklausomybę.

Savo vidinę tuštumą užpildžiau įvairiomis priklausomybėmis. Ilgą laiką savo krikščioniškame gyvenime tikėjau, kad Šventoji Dvasia yra jėga. Aš pasinaudojau šia galia ir bandžiau įveikti savo priklausomybes arba gyventi dievobaimingai. Dėmesys visada buvo sutelktas į save.Norėjau pati įveikti savo priklausomybes ir norus. Ši kova su gerais ketinimais buvo bevaisė.

Kristaus meilės pažinimas

Ką reiškia būti pripildytam Dievo Dvasios? Efeziečiams aš sužinojau prasmę. „Tegul Tėvas suteikia jums stiprybės pagal savo šlovės turtus, kad būtumėte stiprūs Jo Dvasia vidiniame žmoguje, kad Kristus per tikėjimą gyventų jūsų širdyse. Ir jūs esate įsišakniję ir įsišakniję meilėje, kad kartu su visais šventaisiais suprastumėte, kas yra plotis, ilgis, aukštis ir gylis, taip pat pažintumėte Kristaus meilę, kuri pranoksta bet kokį pažinimą, kad būtumėte sotūs, kol gausite gavo visą Dievo pilnatvę“ (Efeziečiams 3,17-vienas).

Mano klausimas: kam man reikalinga Šventoji Dvasia? Suprasti Kristaus meilę! Koks yra šių žinių apie Kristaus meilę, pranokstančios visas žinias, rezultatas? Pripažindamas nesuprantamą Kristaus meilę, per Jėzų, kuris gyvena manyje, gaunu Dievo pilnatvę!

Jėzaus gyvenimas

Jėzaus Kristaus prisikėlimas yra labai svarbus kiekvienam krikščioniui, netgi kiekvienam žmogui. Tai, kas nutiko tada, padarė didelę įtaką mano šiandieniniam gyvenimui. „Jei dar būdami priešai buvome sutaikinti su Dievu per jo Sūnaus mirtį, tai juo labiau būsime išgelbėti per jo gyvybę, dabar, kai jau esame sutaikyti“ (romiečiams). 5,10). Pirmas faktas yra toks: per Jėzaus Kristaus auką esu sutaikintas su Dievu Tėvu. Antrasis dalykas, kurio seniai nepastebėjau, yra toks: Jis atperka mane per savo gyvenimą.

Jėzus pasakė: „Bet aš atėjau atnešti jiems gyvybės – pilno gyvenimo“ (Jn 10,10 iš NGÜ). Kuriam žmogui reikia gyvybės? Tik mirusiam žmogui reikia gyvybės. „Jūs taip pat buvote mirę savo nusikaltimais ir nuodėmėmis“ (Efeziečiams 2,1). Dievo požiūriu, problema yra ne tik tai, kad esame nusidėjėliai ir mums reikia atleidimo. Mūsų problema daug didesnė, esame mirę ir mums reikia Jėzaus Kristaus gyvybės.

Gyvenimas rojuje

Ar bijote, kad negalite būti tuo, kuo buvote, nes visą savo gyvenimą ir besąlygiškai atidavėte Jėzui? Prieš pat kentėdamas ir mirti Jėzus pasakė savo mokiniams, kad nepaliks jų našlaičiais: „Po trumpo laiko pasaulis manęs nebematys. Bet jūs matote mane, nes aš gyvenu, ir jūs taip pat gyvensite. Tą dieną jūs žinosite, kad aš esu savo Tėve, ir jūs manyje, ir aš jumyse“ (Jn 1).4,20).

Kaip Jėzus gyvena tavyje ir veikia per tave, tu gyveni Jėzuje ir dirbi lygiai taip pat! Jie gyvena bendrystėje ir bendrystėje su Dievu, kaip pripažino Paulius: „Jame mes gyvename, judame ir esame“ (Apd 1).7,28). Savirealizacija savyje yra melas.

Prieš pat mirtį Jėzus paskelbė rojaus būsenos išsipildymą: „Kaip tu, Tėve, manyje ir aš tavyje, taip ir jie bus mumyse, kad pasaulis patikėtų, kad tu mane siuntei“ (Jn 1).7,21). Būti viena su Dievu Tėvu, Jėzumi ir per Šventąją Dvasią yra tikras gyvenimas. Jėzus yra kelias, tiesa ir gyvenimas!

Kai tai supratau, visas savo problemas, priklausomybes ir silpnybes atnešu Jėzui ir sakau: „Aš negaliu to padaryti, aš negaliu pats to pašalinti iš savo gyvenimo. Vienybėje su tavimi Jėzau ir per tave aš galiu įveikti savo priklausomybes. Noriu, kad jūs užimtumėte jų vietą ir prašau jūsų panaikinti paveldėtą nepriklausomybės skolą mano gyvenime.

Pagrindinė laiško kolosiečiams eilutė: „Kristus jumyse, šlovės viltis“ (kolosiečiams 1,27) apie tave sako taip: Jeigu tu, mielas skaitytojau, atsivertei į Dievą, Dievas tavyje sukūrė naują gimimą. Jie gavo naują gyvenimą, Jėzaus Kristaus gyvenimą. Jos akmeninė širdis buvo pakeista jo gyva širdimi (Ezechielis 11,19). Jėzus gyvena tavyje per Dvasią, o tu gyveni, audi ir esi Jėzuje Kristuje. Vienybė su Dievu yra pilnavertis gyvenimas, kuris tęsis visą amžinybę!

Ačiū Dievui dar ir dar kartą, kad jis gyvena tavyje ir kad tu gali leisti jam išsipildyti. Su jūsų dėkingumu šis svarbus faktas formuojasi jumyse!

pateikė Pablo Naueris