Kristus gyvena tavyje!

517 Kristus jumyseJėzaus Kristaus prisikėlimas yra gyvybės atkūrimas. Kaip atkurtas Jėzaus gyvenimas veikia jūsų kasdienį gyvenimą? Laiške kolosiečiams Paulius atskleidžia paslaptį, galinčią įkvėpti jums naujos gyvybės: „Jūs sužinojote tai, kas nuo pasaulio pradžios, taip, kas nuo jūsų buvo paslėpta nuo visos žmonijos: paslaptį, kuri dabar buvo atskleista visi krikščionys. Tai apie nesuvokiamą stebuklą, kurį Dievas yra paruošęs visiems žmonėms žemėje. Jums, priklausantiems Dievui, leidžiama suprasti šią paslaptį. Jame parašyta: Kristus gyvena tavyje! Taigi jūs turite tvirtą viltį, kad Dievas suteiks jums dalį savo šlovės“ (kolosiečiams 1,26-27 Vilties visiems).

Sektinas pavyzdys

Kaip Jėzus patyrė savo santykius su savo Tėvu, gyvendamas šioje žemėje? „Nes iš jo ir per jį, ir jam viskas“ (romiečiams 11,36)! Būtent toks yra santykis tarp Sūnaus kaip Dievo-Žmogaus ir jo Tėvo kaip Dievo. Nuo tėvo, per tėvą, iki tėvo! „Todėl atėjęs į pasaulį Kristus pasakė Dievui: Tu nenorėjai aukų ar kitų dovanų. Bet tu davei man kūną; jis turėtų būti auka. Jūs nemėgstate deginamųjų aukų ir aukų už nuodėmę. Štai kodėl aš pasakiau: Aš ateinu vykdyti Tavo valios, mano Dieve. Taip apie mane rašoma Šventajame Rašte »(Hebrajams 10,5-7 Viltis visiems). Jėzus besąlygiškai atidavė savo gyvybę Dievui, kad viskas, kas apie jį parašyta Senajame Testamente, išsipildytų jame kaip asmenyje. Kas padėjo Jėzui paaukoti savo gyvybę kaip gyvą auką? Ar jis galėtų tai padaryti pats? Jėzus pasakė: „Ar netikite, kad Aš esu Tėve ir Tėvas manyje? Žodžius, kuriuos jums sakau, kalbu ne iš savęs, bet Tėvas, kuris pasilieka manyje, daro savo darbus“ (Jn 1).4,10). Vienovė Tėve ir Tėvas jame įgalino Jėzų paaukoti savo gyvybę kaip gyvą auką.

Idealus

Tą dieną, kai priėmėte Jėzų kaip savo Atpirkėją, Gelbėtoją ir Gelbėtoją, Jėzus jumyse susiformavo. Jūs ir visi žmonės šioje žemėje per Jėzų galite turėti amžinąjį gyvenimą. Už ką Jėzus mirė už visus? „Todėl Jėzus mirė už visus, kad ten gyvenantys daugiau gyventų ne sau, o tam, kuris už juos mirė ir prisikėlė“2. korintiečiai 5,15).

Kol Jėzus gyvena tavyje per Šventąją Dvasią, tu turi tik vieną pašaukimą, vieną tikslą ir vieną tikslą: be apribojimų ir besąlygiškai atiduoti savo gyvenimą ir visą savo asmenybę Jėzaus žinioje. Jėzus perėmė savo palikimą.

Kodėl tu turėtum leisti save visiškai sugerti Jėzaus? „Dabar raginu jus, broliai ir seserys, per Dievo gailestingumą, kad aukotumėte savo kūną kaip gyvą, šventą ir Dievui patinkančią auką. Tebūna tai jūsų protingas garbinimas“ (Romiečiams 12,1).

Visiškai atsiduoti Dievui yra jūsų atsakas į Dievo gailestingumą. Tokia auka reiškia viso gyvenimo būdo pasikeitimą. „Neprilyginkite savęs šiam pasauliui, bet keiskitės atnaujindami savo protą, kad galėtumėte ištirti, kokia yra Dievo valia, t. y. kas gera, patinka ir tobula“ (Romiečiams 1).2,2). Jokūbas savo laiške sako: „Kaip kūnas be dvasios miręs, taip ir tikėjimas be darbų miręs“ (Jokūbas 2,26). Dvasia čia reiškia kažką panašaus į kvėpavimą. Kūnas be kvapo yra miręs. Gyvas kūnas kvėpuoja ir gyvas tikėjimas kvėpuoja. Kas yra geri darbai? Jėzus sako: „Tai yra Dievo darbas, kad tikėtumėte Tą, kurį Jis siuntė“ (Jn 6,29). Geri darbai – tai darbai, kilę iš jumyse gyvenančio Kristaus tikėjimo ir išreiškiami per tavo gyvenimą. Paulius pasakė: „Aš gyvenu, bet dabar ne aš, o gyvena manyje Kristus“ (Galatams 2,20). Kaip Jėzus, būdamas žemėje, gyveno vienybėje su Dievu Tėvu, taip ir jūs turėtumėte gyventi artimai su Jėzumi!

Das Problema

Idealumas man ne visada tinka visose mano gyvenimo srityse. Ne visi mano darbai kilo iš gyvenančio Jėzaus tikėjimo. Priežastį ir priežastį randame kūrimo istorijoje.

Dievas sukūrė žmones, kad jomis džiaugtųsi ir išreikštų savo meilę jose ir per jas. Meilėje jis pastatė Adomą ir Ievą į Edeno sodą ir suteikė jiems galimybę valdyti sodą ir viską, kas jame yra. Jie gyveno rojuje su Dievu artimais ir asmeniniais santykiais. Jie nieko nežinojo apie „gerą ir blogą“, nes pirmiausia tikėjo ir pasitikėjo Dievu. Tada Adomas ir Ieva tikėjo, kad gyvatės melas atranda gyvenimo išsipildymą savyje. Dėl kritimo jie buvo išvaryti iš rojaus. Jiems buvo uždrausta prieiga prie „gyvybės medžio“ (tai yra Jėzus). Nors jie gyveno fiziškai, jie buvo dvasiškai mirę, jie paliko Dievo vienybę ir turėjo patys nuspręsti, kas teisinga, o kas ne.

Dievas paskyrė, kad palaiminimai ir prakeikimai bus perduodami iš kartos į kartą. Paulius pripažino šią paveldimą skolą ir rašė laiške romiečiams: „Todėl, kaip per vieną žmogų (Adomą) į pasaulį atėjo nuodėmė, o per nuodėmę – mirtis, taip mirtis atiteko visiems žmonėms, nes jie visi nusidėjo“ (Romiečiams). 5,12).

Norą realizuoti save ir gyventi aš paveldėjau iš savo pirmųjų tėvų. Gyvenime bendraudami su Dievu mes gauname meilę, saugumą, pripažinimą ir priėmimą. Nesant asmeninio ir artimo ryšio su Jėzumi ir nesant Šventosios Dvasios, atsiranda trūkumas ir sukelia priklausomybę.

Savo vidinę tuštumą užpildžiau įvairiomis priklausomybėmis. Ilgą laiką savo krikščioniškame gyvenime tikėjau, kad Šventoji Dvasia yra jėga. Aš pasinaudojau šia galia ir bandžiau įveikti savo priklausomybes arba gyventi dievobaimingai. Dėmesys visada buvo sutelktas į save.Norėjau pati įveikti savo priklausomybes ir norus. Ši kova su gerais ketinimais buvo bevaisė.

Kristaus meilės pažinimas

Ką reiškia būti pripildytam Dievo Dvasios? Sužinojau prasmę laiške efeziečiams. „Kad Tėvas suteiktų jums stiprybės pagal savo šlovės turtus, kad būtumėte sustiprinti savo Dvasia vidiniame žmoguje, kad Kristus gyventų jūsų širdyse tikėjimu. Ir jūs esate įsišaknijęs ir pagrįstas meile, kad kartu su visais šventaisiais suprastumėte, kas yra plotis ir ilgis, ir aukštis, ir gylis, ir atpažintumėte Kristaus meilę, kuri pranoksta bet kokį pažinimą, kad galėtumėte išsipildykite, kol pasieksite visą Dievo pilnatvę“ (Efeziečiams 3,17-vienas).

Mano klausimas: kam man reikalinga Šventoji Dvasia? Suprasti Kristaus meilę! Koks yra šių žinių apie Kristaus meilę, pranokstančios visas žinias, rezultatas? Pripažindamas nesuprantamą Kristaus meilę, per Jėzų, kuris gyvena manyje, gaunu Dievo pilnatvę!

Jėzaus gyvenimas

Jėzaus Kristaus prisikėlimas yra labai svarbus kiekvienam krikščioniui, iš tikrųjų kiekvienam žmogui. Tai, kas nutiko tada, turi didelę įtaką mano šiandieniniam gyvenimui. „Jei mes esame sutaikinti su Dievu dėl jo Sūnaus mirties, kai dar buvome priešai, tai juo labiau būsime išgelbėti per jo gyvybę, dabar, kai esame sutaikinti“ (romiečiams). 5,10). Pirmas faktas yra toks: per Jėzaus Kristaus auką esu sutaikintas su Dievu Tėvu. Antrasis dalykas, kurio seniai nepastebėjau, yra toks: Jis atperka mane per savo gyvenimą.

Jėzus pasakė: „Bet aš atėjau atnešti jiems gyvybės – gyvenimo su visa jo pilnatve“ (Jn 10,10 iš Naujosios Ženevos vertimo). Kam žmogui reikia gyvybės? Tik mirusiam reikia gyvybės. „Jūs taip pat buvote mirę savo nusikaltimais ir nuodėmėmis“ (Efeziečiams 2,1). Dievo požiūriu, problema yra ne tik tai, kad esame nusidėjėliai ir mums reikia atleidimo. Mūsų problema daug didesnė, esame mirę ir mums reikia Jėzaus Kristaus gyvybės.

Gyvenimas rojuje

Ar bijote, kad nebegalite būti tuo, kuo buvote, nes besąlygiškai ir be apribojimų atidavėte savo gyvybę Jėzui? Prieš pat jam kentėdamas ir mirti, Jėzus pasakė savo mokiniams, kad nepaliks jų našlaičių: „Praeis šiek tiek laiko, kol pasaulis manęs nebematys. Bet tu mane matai, nes aš gyvas ir tu taip pat turėtum gyventi. Tą dieną jūs žinosite, kad aš esu savo Tėve, o jūs manyje ir aš jumyse“ (Jn 1).4,20).

Kaip Jėzus gyvena tavyje ir veikia per tave, tu taip pat gyveni Jėzuje ir dirbi! Jie gyvena bendrystėje ir vienybėje su Dievu, kaip pripažino Paulius: „Jame mes gyvename, audžiame ir esame“ (Apd 1).7,28). Savirealizacija savyje yra melas.

Prieš pat mirtį Jėzus paskelbė rojaus būsenos išsipildymą: „Kaip tu, Tėve, manyje ir aš tavyje, taip ir jie turi būti mumyse, kad pasaulis patikėtų, jog tu mane siuntei“ (Jonas). 17,21). Būti viena su Dievu Tėvu, Jėzumi ir per Šventąją Dvasią yra tikras gyvenimas. Jėzus yra kelias, tiesa ir gyvenimas!

Nuo to laiko, kai tai supratau, atnešiau Jėzui visas savo problemas, priklausomybes ir visas silpnybes ir sakau: «Aš negaliu to padaryti, nesugebu pats jų išgauti iš savo gyvenimo. Sąjungoje su tavimi Jėzus ir per tave aš galiu įveikti savo priklausomybes. Noriu, kad jūs užimtumėte jų vietą, ir prašau išspręsti paveldimą mano gyvenimo nepriklausomybės skolą.

Pagrindinė kolosiečių eilutė „Kristus jumyse, šlovės viltis“ (kolosiečiams 1,27) apie tave sako taip: Jeigu tu, mielas skaitytojau, atsivertei į Dievą, Dievas tavyje sukūrė naują gimimą. Jie gavo naują gyvenimą, Jėzaus Kristaus gyvenimą. Jos akmeninė širdis buvo pakeista jo gyva širdimi (Ezechielis 11,19). Jėzus gyvena tavyje per Dvasią, o tu gyveni, audi ir esi Jėzuje Kristuje. Vienybė su Dievu yra pilnavertis gyvenimas, kuris tęsis visą amžinybę!

Ačiū Dievui dar ir dar kartą, kad jis gyvena tavyje ir kad tu gali leisti jam išsipildyti. Su jūsų dėkingumu šis svarbus faktas formuojasi jumyse!

pateikė Pablo Naueris