Garso
Tik vienas būdas?
Žmonės kartais įsižeidžia dėl krikščioniško mokymo, kad išsigelbėti galima tik per Jėzų Kristų. Mūsų pliuralistinėje visuomenėje tikimasi tolerancijos, jos tikrai reikalaujama, o religijos laisvės (leidžiančios visoms religijoms) sąvoka kartais neteisingai aiškinama, kad visos religijos yra vienodai teisingos. Visi keliai veda pas tą patį Dievą, kai kurie teigia, lyg jie visus būtų nuėję ir grįžę iš paskirties. Jie nerodo tolerancijos languotiems žmonėms, kurie tiki tik vienaip, ir atmeta, pavyzdžiui, evangelizaciją kaip įžeidžiantį bandymą pakeisti kitų žmonių įsitikinimus. Tačiau jie patys nori pakeisti tikinčių tik vienu būdu žmonių įsitikinimus. Taigi kaip yra - ar tikrai krikščioniškoji evangelija moko, kad Jėzus yra vienintelis kelias į išganymą?
Kitos religijos
Daugelis religijų yra išskirtinės. Stačiatikiai žydai teigia turintys tikrąjį kelią. Musulmonai teigia, kad juos geriausiai apreiškia Dievas. Induistai mano, kad jie teisingi, o budistai tiki tuo, ką daro, tai neturėtų mūsų nustebinti, nes jie mano, kad tai teisinga. Net šiuolaikiniai pliuralistai mano, kad pliuralizmas yra teisingesnis nei kitos idėjos.
Visi keliai veda ne pas tą patį Dievą. Skirtingos religijos netgi apibūdina skirtingus dievus. Induistai turi daug dievų ir apibūdina išgelbėjimą kaip sugrįžimą į niekur - neabejotinai kitą vietą, išskyrus musulmonų akcentavimą monoteizmui ir dangiškąjį atlygį. Nei musulmonai, nei induistai nesutiks, kad jų kelias galų gale nuves į tą patį tikslą. Jie kovotų, o ne keistųsi, o Vakarų pliuralistai būtų atleidžiami nuolaidžiaujančiais ir neišmanančiaisiais ir tai būtų postūmis tiems įsitikinimams, kurių pliuralistai nenori įžeisti. Mes tikime, kad krikščioniška evangelija yra teisinga ir leidžia žmonėms netikėti. Mūsų supratimu, tikėjimas reiškia, kad žmonės turi laisvę netikėti. Bet nors mes suteikiame žmonėms teisę tikėti priėmus jų sprendimą, tai dar nereiškia, kad tikime, jog visi įsitikinimai yra teisingi. Suteikę kitiems žmonėms leidimą tikėti taip, kaip jiems atrodo tinkama, dar nereiškia, kad mes nustojame tikėti, kad Jėzus yra vienintelis kelias į išganymą.
Biblijos teiginiai
Pirmieji Jėzaus mokiniai pasakoja, kad jis teigė esąs vienintelis kelias pas Dievą. Jis pasakė, kad jei neseki paskui mane, nebūsi Dievo karalystėje (Mato evangelija). 7,26-27). Jei atsisakysiu, nebūsi su manimi amžinai (Mato evangelija). 10,32-33). Jėzus pasakė, kad Dievas atidavė visą teismą Sūnui, kad jie visi gerbtų Sūnų taip, kaip gerbia Tėvą. Kas negerbia Sūnaus, negerbia jį siuntusio Tėvo (Jn 5,22-23). Jėzus teigė, kad jis yra vienintelė tiesos ir išganymo priemonė. Žmonės, kurie jį atstumia, atmeta ir Dievą. Aš esu pasaulio šviesa (Johannes 8,12), jis pasakė. Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas; niekas neateina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane. Pažinę mane, pažinsite ir mano Tėvą (Jn 14,6-7). Žmonės, kurie teigia, kad yra kitų išsigelbėjimo būdų, klysta, sakė Jėzus.
Lygiai taip pat aiškus buvo Petras, sakydamas žydų vadovams: ... niekur kitur nėra išganymas ir po dangumi žmonėms nėra duotas kito vardo, per kurį būtume išgelbėti (Apaštalų darbai). 4,12). Paulius taip pat aiškiai pasakė sakydamas, kad žmonės, kurie nepažįsta Kristaus, yra mirę savo nusikaltimais ir nuodėmėmis (Efeziečiams 2,1). Jie neturi vilties ir, nepaisant religinių įsitikinimų, neturi ryšio su Dievu (12 eil.). Pasak jo, yra tik vienas tarpininkas – tik vienas kelias pas Dievą (1. Timotiejus 2,5). Jėzus buvo išpirka, kurios reikia kiekvienam (1. Timotiejus 4,10). Jei būtų buvęs koks nors kitas įstatymas ar koks nors kitas būdas, siūlantis išgelbėjimą, tai Dievas būtų tai padaręs (Galatams ). 3,21).
Per Kristų pasaulis sutaikinamas su Dievu (kolosiečiams 1,20-22). Paulius buvo pašauktas skelbti Evangeliją tarp pagonių. Jų religija, anot jo, buvo bevertė4,15). Kaip rašoma laiške žydams: Kristus yra ne tik geresnis už kitus būdus, bet ir veiksmingas, o kiti būdai ne (Hebrajams). 10,11). Tai skirtumas tarp visko arba nieko, o ne santykinės naudos skirtumas. Krikščioniškoji išskirtinio išganymo doktrina remiasi Jėzaus teiginiais ir Šventojo Rašto mokymu. Tai glaudžiai susiję su tuo, kas yra Jėzus, ir su mūsų malonės poreikiu. Biblija moko, kad Jėzus yra Dievo Sūnus unikaliu būdu. Kaip Dievas kūne, jis atidavė savo gyvybę už mūsų išgelbėjimą. Jėzus meldėsi kito kelio, bet jo nebuvo6,39). Išganymas ateina pas mus tik per patį Dievą, kuris ateina į žmogaus pasaulį kentėti už nuodėmės pasekmes, prisiimti bausmę, išvaduoti mus iš jos – kaip savo dovaną mums.
Daugelis religijų moko tam tikro darbo kaip kelio į išgelbėjimą - kad kalbėtum teisingas maldas, darytum teisingus dalykus, tikėdamasis, kad to užteks. Jie moko, kad žmonės gali būti pakankamai geri, jei dirba pakankamai sunkiai. Tačiau krikščionybė moko, kad mums visiems reikia malonės, nes mes negalime būti pakankamai geri, nesvarbu, ką darome ar kiek stengiamės. Neįmanoma, kad abi idėjos būtų įgyvendintos tuo pačiu metu. Patinka mums tai ar ne, malonės doktrinoje teigiama, kad joks kitas kelias neveda į išganymą.
Būsimoji malonė
O žmonės, kurie miršta neišgirdę apie Jėzų? O žmonės, gimę prieš Jėzaus laiką šalyje, esančioje už tūkstančių mylių? Ar turite vilties?
Taip, būtent todėl, kad krikščionių evangelija yra malonės evangelija. Žmones išgelbėja Dievo malonė, o ne Jėzaus vardo tarimas ar ypatingų žinių ar specialių formulių turėjimas. Jėzus mirė už viso pasaulio nuodėmes, nesvarbu, ar žmonės tai žino, ar ne2. korintiečiai 5,14; 1. Jonas 2,2). Jo mirtis buvo atpirkimas už visus – praeitį, dabartį, ateitį, palestiniečius ir boliviečius.
Esame įsitikinę, kad Dievas laikysis savo žodžio, kai pasakys, kad nori, kad visi atgailautų (2. Petras 3,9). Net jei jo keliai ir laikai mums dažnai nematomi, mes vis tiek juo tikime, kad jis myli savo sukurtus žmones.
Jėzus aiškiai pasakė: Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad visi, kurie jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą. Nes Dievas nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad teistų pasaulį, bet kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas (Jn. 3,16-17). Mes tikime, kad prisikėlęs Kristus nugalėjo mirtį, todėl net mirtis negali būti kliūtis jo gebėjimui paskatinti žmones pasitikėti juo dėl išganymo. Žinoma, mes nežinome, kaip ir kada, bet galime pasitikėti jo žodžiu. Todėl galime tikėti, kad jis vienaip ar kitaip paragins visus, kurie kada nors gyveno, pasitikėti juo dėl išganymo – ar prieš mirtį, ar mirties valandą, ar po mirties. Jei kai kurie žmonės per Paskutiniąjį teismą kreipiasi į Kristų tikėdami ir galiausiai sužinos, ką Jis dėl jų padarė, jis tikrai jų neatmes.
Bet nesvarbu, kada žmonės būtų išgelbėti ar kaip jie tai supranta, tik per Kristų jie gali būti išgelbėti. Geri darbai, atlikti su gerais ketinimais, niekada nieko neišgelbės, kad ir kaip nuoširdžiai žmonės tikėtų, kad jei pakankamai stengsis, jie gali būti išgelbėti. Malonė ir Jėzaus auka galiausiai susiveda į tai, kad jokie geri darbai ar religiniai poelgiai žmogaus neišgelbės. Jei toks būdas būtų buvęs sugalvotas, Dievas būtų tai padaręs (Galatams 3,21).
Jei žmonės nuoširdžiai mėgins išganymą per darbus, meditaciją, pralinksminimą, pasiaukojimą ar bet kokias kitas žmogiškas priemones, jie supras, kad per savo darbus jie neturi Dievo nuopelnų. Išganymas kyla iš malonės ir tik iš malonės. Krikščioniškoji evangelija moko, kad niekas negali užsitarnauti išgelbėjimo, vis dėlto ji prieinama visiems. Nesvarbu, kokį religinį kelią ėjo žmogus, Kristus gali jį išgelbėti ir nutiesti savo keliu. Jis yra vienintelis Dievo sūnus, kuris aukojo vienintelę susitaikymo auką, kurios reikia visiems. Tai unikalus Dievo malonės ir išganymo kanalas. Būtent to Jėzus išmokė kaip tiesą. Jėzus tuo pat metu yra išskirtinis ir įtraukiantis - siauras kelias ir viso pasaulio gelbėtojas - vienintelis išsigelbėjimo būdas, tačiau prieinamas kiekvienam.
Dievo malonė, kurią tobuliausiai matome Jėzuje Kristuje, yra būtent tai, ko reikia kiekvienam žmogui, ir gera žinia ta, kad ji yra laisvai prieinama visiems žmonėms. Tai puiki žinia, kuria verta dalytis - ir apie tai reikia pagalvoti.
autorius Josephas Tkachas
