Tuščias kapas: kas iš to tau?

637 tuščias kapas Tuščio kapo istorija pateikiama Biblijoje kiekvienoje iš keturių evangelijų. Mes tiksliai nežinome, kada Dievas Tėvas sugrąžino Jėzų į Jeruzalės gyvenimą maždaug prieš 2000 metų. Bet mes žinome, kad šis įvykis paveiks ir pakeis kiekvieno kada nors gyvenusio žmogaus gyvenimą.

Stalistas iš Nazareto Jėzus buvo areštuotas, nuteistas ir nukryžiuotas. Miręs jis pasitikėjo savo Dangiškuoju Tėvu ir Šventąja Dvasia. Tada jo nukankintas kūnas buvo įdėtas į kapą, pagamintą iš tvirtos uolos, kuri priešais įėjimą buvo užplombuota sunkiu akmeniu.

Romos valdytojas Poncijus Pilotas įsakė saugoti kapą. Jėzus pranašavo, kad kapas jo nelaikys, o Pilotas bijojo, kad mirusiojo pasekėjai bandytų pavogti kūną. Tačiau tai atrodė mažai tikėtina, nes jie buvo demoralizuoti, kupini baimės ir todėl slapstėsi. Jie matė žiaurią savo lyderio pabaigą - beveik iki mirties plakta, prikaltas prie kryžiaus ir po šešių valandų agonijos dūrė į šoną ietimi. Jie nuėmė sumuštą kūną nuo kryžiaus ir greitai apvyniojo linais. Tai turėjo būti laikinos laidotuvės tik artėjant sabatui. Kai kurie planavo grįžti po šabo ir paruošti Jėzaus kūną tinkamai laidoti.

Jėzaus kūnas buvo šaltame, tamsiame kape. Po trijų dienų drobulė uždengė neišvengiamą negyvo kūno irimą. Iš jo atsirado tai, ko dar niekada nebuvo - prisikėlęs ir pašlovintas žmogus. Jėzus prisikėlė iš savo Dangiškojo Tėvo ir Šventosios Dvasios galia. Ne tokiu būdu, kuris sugrąžino jo žmogiškąją egzistenciją, kaip tai padarė su Lazarumi, Jairo dukra ir našlės sūnumi Nainyje, kurie buvo pašaukti į seną kūną ir žemišką gyvenimą. Ne, Jėzus negrįžo į savo seną kūną paprasčiausiai gaivinamas. Teiginys, kad Dievas Tėvas, jo palaidotas Sūnus, trečią dieną prikėlė Jėzų naujam gyvenimui, yra kardinaliai kitoks. Žmonijos istorijoje tam nėra nei įtikinamų analogijų, nei tikėtinų vidinių pasaulinių paaiškinimų. Jėzus sulankstė drobulę ir išėjo iš kapo tęsti savo darbo. Niekas nebebus toks pats.

Nesuprantama tiesa

Als Jesus mit uns auf Erden als Mensch lebte, war er einer von uns, ein Mensch aus Fleisch und Blut, der Hunger, Durst, Müdigkeit und den begrenzten Dimensionen einer sterblichen Existenz ausgesetzt war. «Und das Wort ward Fleisch und wohnte unter uns, und wir sahen seine Herrlichkeit, eine Herrlichkeit als des eingeborenen Sohnes vom Vater, voller Gnade und Wahrheit» (Johannes 1,14).

Er lebte in Gemeinschaft mit Gottes Heiligem Geist als einer von uns. Theologen nennen die Menschwerdung Jesu «Inkarnation». Er war auch eins mit Gott als dem ewigen Wort oder Sohn Gottes. Dies ist eine Tatsache, die angesichts der Grenzen unseres menschlichen Geistes schwierig und möglicherweise unmöglich vollständig zu erfassen ist. Wie konnte Jesus sowohl Gott als auch Mensch sein? Der zeitgenössische Theologe James Innell Packer drückte es mit folgenden Worten aus: «Hier sind zwei Geheimnisse zum Preis von einem - die Vielzahl von Personen innerhalb der Einheit Gottes und die Vereinigung von Gottheit und das Menschsein in der Person Jesu. Nichts in der Fiktion ist so fantastisch wie diese Wahrheit der Menschwerdung» (Knowing God). Es ist ein Konzept, das im Widerspruch zu allem steht, was wir über die gewöhnliche Realität wissen.

Mokslas rodo, kad vien dėl to, kad kažkas nepaiso paaiškinimo, dar nereiškia, kad tai netiesa. Fizikos priešakyje esantys mokslininkai susitaikė su reiškiniais, kurie apverčia įprastą logiką aukštyn kojomis. Kvantiniu lygmeniu mūsų kasdienį gyvenimą reguliuojančios taisyklės sugenda ir taikomos naujos taisyklės, net jei jos prieštarauja logikai taip, kad atrodo absurdiškos. Šviesa gali veikti ir kaip banga, ir kaip dalelė. Dalelė tuo pačiu metu gali būti dviejose vietose. Kai kurie subatominiai kvarkai turi suktis du kartus prieš „apeinant“, o kitiems tereikia sukti pusę revoliucijos. Kuo daugiau sužinosime apie kvantinį pasaulį, tuo mažesnė tikimybė. Tačiau eksperimentas po eksperimento rodo, kad kvantinė teorija yra teisinga.

Wir haben die Werkzeuge, um die physische Welt zu erforschen und sind oft überrascht über ihre inneren Details. Wir haben keine Werkzeuge, um göttliche und geistliche Realitäten zu untersuchen - wir müssen sie so akzeptieren, wie Gott sie uns offenbart. Von diesen Dingen wurde uns von Jesus selbst und von denjenigen erzählt, die er beauftragte zu predigen und zu schreiben. Die Beweise, die wir aus der Schrift, der Geschichte und unserer eigenen Erfahrung haben, stützen den Glauben, dass Jesus mit Gott und mit der Menschheit eins ist. «Ich habe ihnen die Herrlichkeit gegeben, die du mir gegeben hast, auf dass sie eins seien, wie wir eins sind, ich in ihnen und du in mir, auf dass sie vollkommen eins seien und die Welt erkenne, dass du mich gesandt hast und sie liebst, wie du mich liebst» (Johannes 17,22-23).

Kai Jėzus buvo pakeltas, abi prigimtys pasiekė naują gyvenimo kartu dimensiją, dėl kurios atsirado nauja kūrybos rūšis - pašlovintas žmogus, kuriam nebebuvo taikoma mirtis ir nykimas.

Pabėk nuo kapo

Viele Jahre, vielleicht sogar 60 Jahre nach diesem Ereignis, erschien Jesus Johannes, dem letzten seiner ursprünglichen Jünger, der bei seiner Kreuzigung dabei war. Johannes war jetzt ein alter Mann und lebte auf der Insel Patmos. Jesus sagte zu ihm: «Fürchte dich nicht! Ich bin der Erste und der Letzte und der Lebende; und ich war tot, und siehe, ich lebe von Ewigkeit zu Ewigkeit, Amen! Und ich habe die Schlüssel des Totenreiches und des Todes» (Offenbarung 1,17-18 Schlachter Bibel).

Dar kartą atidžiai pažvelkite į tai, ką sako Jėzus. Jis buvo miręs, jis dabar gyvas ir išliks gyvas amžinai. Jis taip pat turi raktą, kuris atveria kelią kitiems žmonėms pabėgti iš kapo. Net mirtis nebėra tokia, kokia buvo iki Jėzaus prisikėlimo.

Wir sehen ein erstaunliches Versprechen eines anderen Verses, der zu einem Klischee geworden ist: «Denn also hat Gott die Welt geliebt, dass er seinen eingeborenen Sohn gab, auf dass alle, die an ihn glauben, nicht verloren werden, sondern das ewige Leben haben» (Johannes 3,16). Jesus, der zum ewigen Leben auferstanden ist, hat uns den Weg geebnet, auch für immer zu leben.

Kai Jėzus buvo prikeltas iš mirties, abu jo prigimčiai pasiekė naują dimensiją, kuri paskatino sukurti naują rūšį - pašlovintą žmogų, kuriam nebebuvo taikoma mirtis ir nykimas.

Yra dar daugiau

Bevor Jesus starb, betete er folgendes Gebet: «Vater, ich will, dass, wo ich bin, auch die bei mir seien, die du mir gegeben hast, damit sie meine Herrlichkeit sehen, die du mir gegeben hast; denn du hast mich geliebt, ehe die Welt gegründet war» (Johannes 17,24). Jesus, der ungefähr 33 Jahre unsere sterbliche Existenz teilte, sagt, er möchte, dass wir für immer bei ihm in seiner unsterblichen Umgebung seien.

Paulus schrieb an die Römer eine ähnliche Botschaft: «Sind wir aber Kinder, so sind wir auch Erben, nämlich Gottes Erben und Miterben Christi, da wir ja mit ihm leiden, damit wir auch mit ihm zur Herrlichkeit erhoben werden. Denn ich bin überzeugt, dass dieser Zeit Leiden nicht ins Gewicht fallen gegenüber der Herrlichkeit, die an uns offenbart werden soll» (Römer 8,17-18).

Jesus war der erste Mensch, der die sterbliche Existenz überwunden hat. Gott hat nie beabsichtigt, dass er der Einzige ist. Wir waren immer in Gottes Gedanken. «Denn die er ausersehen hat, die hat er auch vorherbestimmt, dass sie gleich sein sollten dem Bild seines Sohnes, damit dieser der Erstgeborene sei unter vielen Brüdern» (Römer 8,29).

Obwohl wir die volle Wirkung noch nicht verstehen können, ist unsere ewige Zukunft in sicheren Händen. «Meine Lieben, wir sind schon Gottes Kinder; es ist aber noch nicht offenbar geworden, was wir sein werden. Wir wissen: Wenn es offenbar wird, werden wir ihm gleich sein; denn wir werden ihn sehen, wie er ist» (1. Johannes 3,2). Was ihm gehört, gehört auch uns, seine Art von Leben. Gottes Art von Leben.
Savo gyvenimu, mirtimi ir prisikėlimu Jėzus mums parodė, ką reiškia būti žmogumi. Jis yra pirmasis žmogus, pasiekęs visą tobulybę, kurią Dievas turėjo galvoje nuo pat pradžių. Bet jis ne paskutinis.

Tatsache ist, wir können nicht alleine dorthin gelangen: «Jesus spricht zu ihm: Ich bin der Weg und die Wahrheit und das Leben; niemand kommt zum Vater denn durch mich» (Johannes 14,6).

Genauso, wie Gott Jesu sterblichen Leib in seinen verherrlichten Leib verwandelte, wird Jesus unseren Körper umgestalten: «Er wird unsern geringen Leib verwandeln, dass er gleich werde seinem verherrlichten Leibe nach der Kraft, mit der er sich alle Dinge untertan machen kann» (Philipper 3,21).

Atidžiai skaitant šventraščius, ima ryškėti įdomi žmonijos ateities peržiūra.

«Es bezeugt aber einer an einer Stelle und spricht: »Was ist der Mensch, dass du seiner gedenkst, und des Menschen Sohn, dass du auf ihn achtest? Du hast ihn eine kleine Zeit niedriger sein lassen als die Engel; mit Herrlichkeit und Ehre hast du ihn gekrönt; alles hast du unter seine Füße getan.« Als er ihm alles unter die Füße getan hat, hat er nichts ausgenommen, was ihm nicht untertan wäre» (Hebräer 2,6-8).

Der Schreiber des Hebräerbriefes zitierte den Psalm 8,5-7, der Jahrhunderte zuvor geschrieben worden war. Aber er fuhr fort: «Jetzt aber sehen wir noch nicht, dass ihm alles untertan ist. Den aber, der eine kleine Zeit niedriger gewesen ist als die Engel, Jesus, sehen wir durch das Leiden des Todes gekrönt mit Herrlichkeit und Ehre, auf dass er durch Gottes Gnade für alle den Tod schmeckte» (Hebräer 2,8-9).

Moterys ir vyrai, kuriems per Velykas pasirodė Jėzus Kristus, liudijo ne tik jo kūno prisikėlimą, bet ir jo tuščio kapo radimą. Iš to jie suprato, kad jų nukryžiuotasis Viešpats iš tikrųjų, asmeniškai ir kūniškai pakilo į jo naują gyvenimą.

Bet kam tada naudingas tuščias kapas, jei jo nebereikia pačiam Jėzui? Būdami krikštytieji, mes buvome palaidoti kartu su juo, kad galėtume tobulėti kartu su juo naujame gyvenime. Bet kiek praeities mus vėl ir vėl apkrauna; kiek tai kenkia gyvenimui, vis tiek mus varžo! Visi mūsų rūpesčiai, našta ir baimės, dėl kurių Kristus jau mirė, mums leidžiama laidoti jo kape - jame buvo pakankamai vietos nuo Jėzaus Kristaus prisikėlimo.

Jėzaus likimas yra mūsų likimas. Jo ateitis yra mūsų ateitis. Jėzaus prisikėlimas rodo Dievo norą neatšaukiamai susieti save su visais amžinais meilės santykiais ir pakilti į mūsų Trejybės Dievo gyvenimą ir bendrystę. Tai buvo jo planas nuo pat pradžių ir Jėzus atėjo tam, kad mus išgelbėtų. Jis tai padarė!

pateikė Johnas Halfordas ir Josephas Tkachas