Šventoji Dvasia

Šventoji Dvasia yra Dievas, veikiantis - kurk, kalbėk, keisk mus, gyvenk mumyse, dirbk mumyse. Nors Šventoji Dvasia gali tai padaryti be mūsų žinios, mums yra naudinga ir svarbu apie tai sužinoti daugiau.

Šventoji Dvasia yra Dievas

Šventoji Dvasia turi Dievo savybių, yra prilyginama Dievui ir daro tai, ką daro tik Dievas. Kaip ir Dievas, Šventoji Dvasia yra šventa – tokia šventa, kad nuodėminga keikti Šventąją Dvasią, kaip ir Dievo Sūnų (Hebrajams 10,29). Piktžodžiavimas, piktžodžiavimas Šventajai Dvasiai yra neatleistina nuodėmė (Mato 12,32). Tai reiškia, kad dvasia iš prigimties yra šventa ir jai nebuvo suteiktas šventumas, kaip yra šventyklos atveju.

Kaip ir Dievas, Šventoji Dvasia yra amžina (Hebrajams 9,14). Kaip ir Dievas, Šventoji Dvasia yra visur (13 psalmė9,7-9). Kaip ir Dievas, Šventoji Dvasia yra visažinė (1. korintiečiai 2,10-11; Jonas 14,26). Šventoji Dvasia kuria (Jobas 33,4; 10 psalmė4,30) ir kuria stebuklus (Mato 12,28; Romėnai 15,18-19) ir prisideda prie Dievo darbo. Kai kuriose ištraukose Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia įvardijami kaip vienodai dieviški. Diskusijoje apie Dvasios dovanas Paulius nurodo lygiagrečias Dvasios, Viešpaties ir Dievo, konstrukcijas.1. Korintiečiams 12,4-6). Savo laišką jis baigia trišale malda (2. Korintiečiams 13,14). Petras laišką pradeda kita trišale forma (1. Petras 1,2). Nors šie pavyzdžiai nėra Trejybės vienybės įrodymas, jie palaiko šią idėją.

Krikšto formulė sustiprina tokios vienybės ženklą: „Pakrikštyk juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“ (Mato 28:19). Trys turi pavadinimą, kuris reiškia buvimą viena būtybe. Kai Šventoji Dvasia ką nors daro, tai daro Dievas. Kai kalba Šventoji Dvasia, kalba Dievas. Jei Ananijas melavo Šventajai Dvasiai, jis melavo Dievui (Apd 5, 3-4). Petras sako, kad Ananijas melavo ne Dievo atstovui, o pačiam Dievui.Žmonės nemeluoja beasmenei galiai.

Vienoje ištraukoje Paulius sako, kad krikščionys yra Dievo šventykla (1. korintiečiai 3,16), kitame jis sako, kad mes esame Šventosios Dvasios šventykla (1. korintiečiai 6,19). Mes esame šventykla, skirta garbinti dievišką būtybę, o ne beasmenę galią. Kai Paulius rašo, kad esame Šventosios Dvasios šventykla, jis turi omenyje, kad Šventoji Dvasia yra Dievas.

Taigi Šventoji Dvasia ir Dievas yra tas pats: „Jiems tarnaujant Viešpačiui ir pasninkaujant, Šventoji Dvasia tarė: „Atskirkite mane nuo Barnabo ir Sauliaus darbui, kuriam juos pašaukiau“ (Apaštalų darbai 1).3,2), Šventoji Dvasia naudoja asmeninius įvardžius kaip ir Dievas. Panašiai Šventoji Dvasia kalba, kad izraelitai jį išbandė ir išbandė, ir sako: „Aš prisiekiau savo rūstybėje: jie neateis mano ramybės“ (Hebrajams 3,7-vienas). Tačiau Šventoji Dvasia nėra tik kitas Dievo vardas. Šventoji Dvasia nepriklauso nuo Tėvo ir Sūnaus, kaip jau buvo parodyta per Jėzaus krikštą (Mato evangelija). 3,16-17). Trys yra nepriklausomi ir vis dėlto vienas. Šventoji Dvasia atlieka Dievo darbą mūsų gyvenime. Mes esame gimę iš Dievo ir iš Dievo (Jono 1:12), o tai yra tas pats, kas gimti iš Šventosios Dvasios (Jn. 3,5). Šventoji Dvasia yra priemonė, kuria Dievas gyvena mumyse (Efeziečiams 2:22; 1. Jonas 3,24; 4,13). Šventoji Dvasia gyvena mumyse (Rom 8,11; 1. korintiečiai 3,16) – o kadangi dvasia gyvena mumyse, galime sakyti, kad Dievas gyvena mumyse.

Šventoji Dvasia yra asmeniška

• Biblijoje aprašyta Šventoji Dvasia su žmogaus savybėmis:
• Dvasia gyvena (romiečiams 8,11; 1. korintiečiai 3,16)
• Dvasia kalba (Apd 8,29; 10,19;11,12; 21,11; 1 Timotiejus 4,1; hebrajų 3,7 ir tt)
• Dvasia kartais vartoja asmeninį įvardį „aš“ (Apd 10,20;13,2)
• Su dvasia galima kalbėti, gundyti, gedėti, įžeisti ir tvirkinti (Apaštalų darbai 5,3; 9; Efeziečiams 4,30; hebrajų 10,29; Motiejus 12,31)
• Dvasia vadovauja, tarpininkauja, kviečia ir moko (Rom 8,14; 26; 1 aktai3,2; 20,28)

Romėnai 8,27 kalba apie proto galvą. Dvasia priima sprendimus – Šventoji Dvasia priėmė sprendimą (Apaštalų darbai Gruodžio 1 d.5,28). Protas žino ir veikia (1. korintiečiai 2,11; 12,11). Jis nėra beasmenė galia.Jėzus pavadino Šventąją Dvasią Parakletu – išvertus kaip Guodėjas, Patarėjas arba Gynėjas.

„Ir aš prašysiu Tėvo, ir jis duos jums kitą Guodėją, kad būtų su jumis per amžius: Tiesos Dvasią, kurios pasaulis negali priimti, nes nemato ir nepažįsta. Jūs jį pažįstate, nes jis gyvena su jumis ir bus jumyse“ (Jn 14,16-17).

Pirmasis mokinių patarėjas buvo Jėzus. Kai jis moko, liudija, smerkia, veda ir atskleidžia tiesą, Šventoji Dvasia (Jn 1 Kor.4,26; 15,26; 16,8; 13-14). Visa tai yra asmeniniai vaidmenys. Jonas vartoja vyrišką graikiško žodžio parakletos formą, nes nebuvo būtina vartoti neutralios formos. Johanese 16,14 net vyriškosios giminės asmenvardis „jis“ vartojamas po to, kai pavartotas neutralus žodis Geist. Būtų buvę lengviau pereiti prie neutralaus asmenvardžio, bet Johannesas to nedaro. Į dvasią kreipiamasi „jis“. Tačiau gramatika yra gana nesvarbi. Tačiau svarbu, kad Šventoji Dvasia turėtų asmeninių savybių. Jis nėra beasmenė jėga, bet protingas ir dieviškas pagalbininkas, gyvenantis mumyse.

Senojo Testamento dvasia

Biblijoje nėra dalies pavadinimu „Šventoji Dvasia“. Mes šiek tiek pasimokome iš Šventosios Dvasios, kai Biblijos tekstai mini Jį. Senasis Testamentas suteikia mums tik keletą žvilgsnių. Dvasia dalyvavo kuriant gyvybę (1. Mose 1,2; 3 darbas3,4;34,14). Dievo Dvasia užpildė Bezalelį gebėjimu statyti padangtę (2. Mozė 31,3-5). Jis išpildė Mozę ir taip pat atėjo per 70 vyresniųjų (4. Mose 11,25). Jis pripildė Jozuę išminties kaip lyderis, kaip Samsonas pripildytas jėgos ir sugebėjimo kovoti (5. Mozė 34,9; Teisėjas [tarpas]]6,34; 14,6). Dievo Dvasia buvo duota Sauliui ir vėl paimta (1. Sam 10,6; 16,14). Dvasia davė Dovydui šventyklos planus (1. 2 Chr8,12). Dvasia įkvėpė pranašus kalbėti (4. Mozė 24,2; 2. Semas 23,2; 1. 1 Chr2,18;2. 1 Chr5,1; 20,14 val.; Ezekielis 11,5; Zacharijas 7,12;2. Petras 1,21).

Taip pat Naujajame Testamente Šventoji Dvasia paskatino kalbėti tokius žmones kaip Elžbieta, Zacharijas ir Simeonas (Lk. 1,41; 67; 2,25-32). Jonas Krikštytojas nuo gimimo buvo pripildytas Šventosios Dvasios (Lk 1,15). Svarbiausias jo darbas buvo paskelbti apie Jėzaus Kristaus atėjimą, kuris krikštys žmones ne tik vandeniu, bet ir Šventąja Dvasia bei ugnimi (Lk. 3,16).

Šventoji Dvasia ir Jėzus

Šventoji Dvasia labai dalyvavo ir dalyvavo Jėzaus gyvenime. Dvasia iššaukė jo pradėjimą (Mato evangelija). 1,20), atsigulė ant jo po krikšto (Mato 3,16), nuvedė jį į dykumą (Lk4,1) ir leido jam skelbti gerąją naujieną (Lk 4,18). Jėzus išvarė demonus Šventosios Dvasios pagalba2,28). Per Šventąją Dvasią jis paaukojo save kaip auką už žmonijos nuodėmę (Žyd9,14) ir ta pačia Dvasia jis buvo prikeltas iš numirusių (romiečiams 8,11).

Jėzus mokė, kad Šventoji Dvasia kalbės jo mokinių persekiojimo laikais (Mato evangelija ). 10,19-20). Jis liepė pakrikštyti Jėzaus pasekėjus vardan Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios8,19). Be to, Dievas suteikia Šventąją Dvasią visiems žmonėms, kai jie jo prašo (Lk 11,13). Kai kurie svarbiausi dalykai, kuriuos Jėzus pasakė apie Šventąją Dvasią, yra Jono evangelijoje. Pirmieji žmonės turės gimti iš vandens ir Dvasios (Jn 3,5). Žmonėms reikia dvasinio atsinaujinimo ir jis ateina ne iš jų pačių, o yra Dievo dovana. Net kai dvasia nematoma, ji keičia mūsų gyvenimą (8 eil.).

Jėzus taip pat mokė: „Kas trokšta, ateik pas mane ir gerk. Kas tiki mane, kaip sako Šventasis Raštas, iš jo vidaus tekės gyvojo vandens srovės. Bet tai jis pasakė apie Dvasią, kurią turi gauti Jį tikintieji. nes dvasios dar nebuvo; nes Jėzus dar nebuvo pašlovintas“ (Jn 7,37-vienas).

Šventoji Dvasia patenkina vidinį troškulį. Tai leidžia mums užmegzti ryšį su Dievu, kuriam mes esame jo sukurti. Mes gauname Dvasią ateidami pas Jėzų, o Šventoji Dvasia išpildo mūsų gyvenimus.

Johannesas sako „nes dvasios dar nebuvo; nes Jėzus dar nebuvo pašlovintas“ (39 eil.).. Dvasia jau buvo pripildžiusi kai kuriuos vyrus ir moteris prieš Jėzaus gyvenimą, bet netrukus ji ateis nauju galingu būdu – per Sekmines. Dvasia dabar duota visiems, kurie šaukiasi Viešpaties vardo (Apd 2,38-39). Jėzus pažadėjo savo mokiniams, kad tiesos Dvasia bus duota tiems, kurie juose gyvens4,16-18). Ši tiesos dvasia yra tokia pati, tarsi pats Jėzus ateitų pas savo mokinius (18 eil.), nes jis yra Kristaus Dvasia ir Tėvo Dvasia – atsiųsta Jėzaus ir Tėvo (Jn 1).5,26). Dvasia leidžia Jėzui tapti prieinamu kiekvienam ir Jo darbas tęstis.Jėzus pažadėjo, kad Dvasia išmokys mokinius ir primins jiems viską, ko Jėzus buvo išmokęs (Jn 1 Kor).4,26). Dvasia išmokė juos dalykų, kurių jie negalėjo suprasti iki Jėzaus prisikėlimo6,12-vienas).

Dvasia kalba apie Jėzų (Jn 15,26;16,24). Jis nesireklamuoja, o veda žmones pas Jėzų Kristų ir pas Tėvą. Jis kalba ne apie save, o tik taip, kaip norėtų Tėvas (Jn 16,13). Gerai, kad Jėzus nebegyvena su mumis, nes Dvasia gali veikti milijonuose žmonių (Jn 16,7). Dvasia evangelizuoja ir parodo pasauliui jo nuodėmę ir kaltę bei patenkina jo teisingumo ir teisingumo poreikį (8-10 eil.). Šventoji Dvasia nurodo žmonėms Jėzų kaip jų kaltės sprendimą ir teisumo šaltinį.

Dvasia ir Bažnyčia

Jonas Krikštytojas sakė, kad Jėzus krikštys žmones Šventąja Dvasia (Mk 1,8). Tai atsitiko per Sekmines po jo prisikėlimo, kai Dvasia suteikė mokiniams naujų jėgų (Apd 2). Tai apima kalbėjimą, kurį suprato kitų tautų žmonės (6 eil.), o panašūs stebuklai vyko skirtingais laikais, kai bažnyčia auga (Apaštalų darbai 10,44-46; 1 9,1-6), tačiau neminima, kad šie stebuklai nutinka visiems žmonėms, kurie atranda kelią į krikščionių tikėjimą.

Paulius sako, kad visi tikintieji Šventojoje Dvasioje sudaromi į vieną kūną – bažnyčią.1. Korintiečiams 12,13). Šventoji Dvasia duota kiekvienam, kuris tiki (Galatams 3,14). Nesvarbu, ar įvyko stebuklai, ar ne, visi tikintieji yra pakrikštyti Šventąja Dvasia. Nebūtina ieškoti konkretaus stebuklo ir jo tikėtis, norint įrodyti, kad žmogus pakrikštytas Šventąja Dvasia.

Biblija nereikalauja, kad tikintysis būtų pakrikštytas Šventąja Dvasia. Vietoj to, kiekvienas tikintysis yra skatinamas nuolat būti pripildytas Šventosios Dvasios (Efeziečiams ). 5,18), kad būtų galima atsiliepti į Dvasios nurodymą. Šie santykiai yra nuolatiniai, o ne vienkartiniai. Užuot ieškoję stebuklų, turėtume ieškoti Dievo ir leisti jam nuspręsti, ar ir kada stebuklai įvyksta. Paulius dažniausiai apibūdina Dievo galią ne per įvykstančius fizinius stebuklus, o per pokyčius, vykstančius žmogaus gyvenime – viltį, meilę, kantrybę, tarnystę, supratimą, ištvermę kančią ir drąsų pamokslavimą (Romiečiams 1).5,13; 2. Korintiečiams 12,9; Efeziečiams 3,7; 16-18; kolosiečiai 1,11; 28-29; 2. Timotiejus 1,7-8). Šiuos stebuklus taip pat galime vadinti fiziniais stebuklais, nes Dievas keičia žmonių gyvenimus.Apaštalų darbai rodo, kad Dvasia padėjo bažnyčiai augti. Dvasia leido žmonėms pranešti ir liudyti apie Jėzų (Apaštalų darbai 1,8). Jis leido mokiniams skelbti (Apd 4,8, 31; 6,10). Jis davė nurodymus Pilypui ir vėliau jį pagrobė (Apd 8,29; 39). Dvasia padrąsino Bažnyčią ir įkūrė lyderius (Apd 9,31; 20,28 val.). Jis kalbėjo su Petru ir Antiochijos bažnyčia (Apd 10,19; 11,12; 13,2). Jis dirbo Agabe, kai numatė badą ir paskatino Paulių pabėgti (Apd 11,28; 13,9-10). Jis vedė Paulių ir Barnabą į kelią (Apd 13,4; 16,6-7) ir leido apaštalų susirinkimui Jeruzalėje priimti sprendimą (Apd 15,28). Jis išsiuntė Paulių į Jeruzalę ir perspėjo (Apd 20,22:23-2; ).1,11). Bažnyčia egzistavo ir augo Šventajai Dvasiai veikiant tikintiesiems.

Šiandien dvasia

Šventoji Dvasia taip pat dalyvauja šių dienų tikinčiųjų gyvenime:

• Jis veda mus į atgailą ir suteikia mums naują gyvenimą (Jn 16,8; 3,5-6)
• Jis gyvena mumyse, mus moko ir veda (1. korintiečiai 2,10-13; Jonas 14,16-17,26; romėnai 8,14)
• Jis sutinka mus Biblijoje, maldoje ir per kitus krikščionis. Jis yra išminties dvasia ir padeda mums drąsiai, meile ir susitvardyti žiūrėti į dalykus (Ef.1,17; 2. Timotiejus 1,7)
• Dvasia apipjausto, pašventina ir pakeičia mūsų širdis (Rom 2,29; Efeziečiams 1,14)
• Dvasia sukuria mumyse meilę ir teisumo vaisių (Rom5,5; Efeziečiams 5,9; galatai 5,22-23)
• Dvasia patalpina mus į bažnyčią ir padeda suprasti, kad esame Dievo vaikai (1. Korintiečiams 12,13; romėnai 8,14-16)

Mes turime garbinti Dievą dvasia (Fil3,3; 2. korintiečiai 3,6; romėnai 7,6; 8,4-5). Mes stengiamės jam įtikti (Galatams 6,8). Kai esame vedami Šventosios Dvasios, ji suteikia mums gyvybę ir ramybę (Rom 8,6). Per jį mes turime prieigą prie Tėvo (Efeziečiams 2,18). Jis padeda mums esant silpnumui ir pasisako už mus (Rom 8,26-vienas).

Šventoji Dvasia mums teikia ir dvasinių dovanų. Jis duoda vadovus Bažnyčiai (Efeziečiams 4,11), Žmonės, atliekantys pagrindines labdaros pareigas bažnyčioje (Romiečiams 12,6-8) ir tie, kurie turi specialių įgūdžių atlikti specialias užduotis (1. Korintiečiams 12,4-11). Niekas neturi visų dovanų ir ne kiekviena dovana yra dovanojama kiekvienam (28-30 eil.). Visos dovanos, dvasinės ar ne, turėtų būti naudojamos darbui kaip visumai – visai Bažnyčiai (1. Korintiečiams 12,7; 14,12). Kiekviena dovana yra svarbi (1. Korintiečiams 12,22-vienas).

Šiai dienai mes gavome tik pirmuosius Dvasios vaisius, kurie ateičiai žada daug daugiau (romiečiams 8,23; 2. korintiečiai 1,22; 5,5; Efeziečiams 1,13-vienas).

Šventoji Dvasia yra Dievas mūsų gyvenime. Viskas, ką Dievas daro, yra padaryta Šventosios Dvasios. Todėl Paulius skatina mus gyventi Šventojoje Dvasioje ir per ją (Galatams 5,25; Efeziečiams 4,30; 1. Tesą 5,19). Taigi įsiklausykime, ką sako Šventoji Dvasia. Nes kai jis kalba, Dievas kalba.    

pateikė Michaelas Morrisonas

Šventoji Dvasia