Garso
Atleiskite Dievo galią maldoje
Žmonės turi daug minčių apie Dievą ir daugelis nebūtinai yra teisingi. Jei Tozerio teiginys yra teisingas ir mūsų mąstymas apie Dievą neteisingas, tada svarbiausias dalykas apie mus taip pat yra neteisingas. Pagrindinės klaidos galvojant apie Dievą gali mus priversti gyventi baimėje ir kaltėje bei priversti kitus neteisingai galvoti apie Dievą.
Tai, ką galvojame apie maldą, daug pasako apie tai, ką galvojame apie Dievą. Kai manome, kad maldos kiaušinis yra įrankis ką nors gauti iš Dievo, mūsų požiūris į Dievą tampa dangiška troškimų dėžute. Kai bandome daryti verslą su Dievu, Dievas tampa mūsų pasipelnytoju, kuris yra atviras deryboms ir nesilaiko susitarimų bei pažadų. Jeigu mes laukiame maldos, kad galėtume nuraminti ir susitaikinti, tada Dievas yra smulkmeniškas ir savavališkas ir turi būti patenkintas mūsų pasiūlymu, prieš ką nors padarydamas už mus. Visi šie požiūriai nuleidžia Dievą į mūsų lygį ir sumažina jį į žmogų, kuris turi galvoti ir elgtis taip, kaip mes darome – Dievu, sukurtu pagal mūsų panašumą. Kitas tikėjimas apie maldą yra tada, kai (teisingai) meldžiamės, kad atskleistume Dievo galią mūsų gyvenimuose ir pasaulyje. Matyt, kai netinkamai meldžiamės arba kai mūsų kelyje stoja nuodėmė, sulaikome Dievą ir net neleidžiame jam veikti. Ši mintis ne tik piešia keistą pančiais sukaustyto dievo, kurį sulaiko galingesnės jėgos, paveikslą, bet ir yra didelė našta ant mūsų pečių. Esame atsakingi, jei žmogus, už kurį meldėmės, nepagydomas, ir mes esame kalti, jei kas nors pateko į automobilio avariją. Jaučiamės atsakingi, kai neįvyksta dalykai, kurių trokštame ir kurių trokštame. Daugiausia dėmesio skiriama ne Dievui, o besimeldžiančiam žmogui ir maldą paverčia savanaudišku darbu.
Biblijoje kalbama apie neįgaliųjų maldą, susijusią su santuoka (1. Petras 3,7), bet ne Dievui, o mums, nes daznai mums sunku melstis del savo jausmu.Dievas nelaukia, kol mes pasakysime tinkamas maldas, kad galetu pasielgti. Jis nėra tas tėvas, kuris sulaiko savo vaikams gerus dalykus, kol jie nepasako „stebuklingo žodžio“, kaip tėvas, laukiantis, kol vaikas pasakys „prašau“ ir „ačiū“. Dievas mėgsta klausytis mūsų maldų. Jis girdi ir veikia su kiekvienu iš mūsų, nesvarbu, ar gauname norimą atsakymą, ar ne.
Augant žinioms apie Dievo malonę, keičiasi ir mūsų požiūris į Jį. Kai sužinome daugiau apie jį, turime būti atidūs ir nelaikyti visko, ką girdime apie jį, galutine tiesa, o išbandyti teiginius apie Dievą, Biblijos tiesą. Svarbu žinoti, kad populiariojoje ir krikščioniškoje kultūroje vyrauja klaidingos prielaidos apie Dievą ir paslėpti save tariamomis tiesomis.
Apibendrinant galima teigti, kad:
Dievas mėgsta išklausyti mūsų maldas. Jam nerūpi, ar vartojame teisingus žodžius. Jis įteikė mums maldos dovaną, kad galėtume susisiekti su juo per Jėzų Šventojoje Dvasioje.
pateikė Tammy Tkach
