Marija pasirinko geriau

Marija, Morta ir Lozorius gyveno Betanijoje, maždaug už trijų kilometrų į pietryčius nuo Alyvų kalno nuo Jeruzalės. Jėzus atėjo į dviejų seserų Marijos ir Martos namus.

Ką duočiau, jei šiandien pamatyčiau Jėzų ateinantį į mano namus? Matomas, girdimas, apčiuopiamas ir apčiuopiamas!

„Bet kai jie pajudėjo, jis atvyko į kaimą. Jį priėmė moteris, vardu Marta »(Lukas 10,38). Marta tikriausiai yra vyresnioji Marijos sesuo, nes ji pavadinta pirmąja. „Ir ji turėjo seserį, kurios vardas buvo Marija; ji sėdėjo prie Viešpaties kojų ir klausėsi jo kalbos“ (Lk 10,39).

Marija buvo taip sužavėta Jėzumi, todėl negalvojo atsisėsti ant grindų su mokiniais priešais Jėzų ir entuziastingai bei su viltimi į jį žiūrėti. Ji skaito kiekvieną žodį iš jo lūpų. Ji negali atsigauti nuo jo akių mirksėjimo, kai jis kalba apie tėvo meilę. Jos žvilgsnis seka kiekvieną jo rankų gestą. Jai neužtenka jo žodžių, pamokymų ir paaiškinimų. Jėzus yra Dangiškojo Tėvo atspindys. „Jis (Jėzus) yra neregimojo Dievo atvaizdas, pirmagimis prieš visą kūriniją“ (kolosiečiams) 1,15). Marijai žiūrėti į veidą reiškė pamatyti meilę asmeniškai. Kokia žavinga situacija! Ji patyrė rojų žemėje. Tai buvo Senojo Testamento pažado išsipildymas, kurį Marijai leista patirti. „Taip, jis myli žmones! Visi šventieji yra tavo rankose. Jie atsisės prie tavo kojų ir mokysis iš tavo žodžių »(5. Mozė 33,3).

Dievas pažadėjo šį susirinkimą Izraelio žmonėms. Mums taip pat leidžiama sėdėti prie Jėzaus kojų ir intensyviai įsisavinti Jėzaus žodžius bei tikėti jo žodžiais. Būsime beveik šokiruoti, kai toliau skaitysime Luko evangeliją: „Kita vertus, Marta daug dirbo, kad rūpintųsi savo svečių gerove. Galiausiai ji atsistojo priešais Jėzų ir tarė: „Viešpatie, ar manai, kad teisinga, kad mano sesuo leido man atlikti visus darbus vienai? Pasakyk jai, kad man padėtų!" (Lukas 10,40 NGÜ).

Jėzaus ir Marijos intymumą sugriauna Martos žodžiai ir jausmai. Realybė aplenkia juos abu. Tiesa, ką sako Morta, reikia daug nuveikti. Bet kaip Jėzus reaguoja į Martos klausimą: „Marta, Marta, tau daug rūpesčių ir rūpesčių. Tačiau vienas dalykas yra būtinas. Marija pasirinko gerąją dalį; tai neturėtų būti iš jos atimta“ (Lk 10,41-42). Jėzus žiūri į Mortą taip pat meiliai kaip ir Marija. Jis pripažįsta, kad ji labai jaudinasi ir jaudinasi.

Kas yra būtina

Kodėl reikalingas tas, kurį šią dieną padarė Marija? Nes Jėzui šiuo metu tai labai malonu. Jei Jėzus tą dieną būtų buvęs labai alkanas, jei būtų pavargęs ar ištroškęs, tada pirmiausia reikėjo Martos valgio. Įsivaizduokime, kad Marija atsisėdo prie jo kojų ir negalėjo atpažinti jo nuovargio, nepastebėjo jo nuslopinto žiovulio ir šturmavo jį daugybe klausimų, ar tai būtų buvę maloninga ir jautru? Vargu ar tikėtina. Meilė nereikalauja kito pasiekimo, greičiau nori pamatyti, jausti ir nustatyti mylimojo širdį, jo dėmesį, jo susidomėjimą!

Kokia gera Marijos dalis?

Bažnyčia, Jėzaus bendruomenė iš šios istorijos visada skaitė, kad yra prioritetas, prioritetas. Šią pirmenybę simboliškai sudaro sėdėjimas prie Jėzaus kojų, jo žodžių priėmimas ir klausymas. Klausymas yra svarbiau nei tarnavimas, nes tie, kurie neišmoko klausytis, negali tinkamai tarnauti arba labai tikėtina, kad tarnaus iki žlugimo. Prieš darant ateina išgirsti, o prieš duoti – žinoti ir gauti! „Bet kaip tu turėtum paskambinti žmogui, kuriuo netiki? Bet kaip jie turėtų tikėti tuo, apie kurį nieko negirdėjo? Bet kaip jie turėtų girdėti be pamokslininko? (romėnai 10,14)

Jėzaus santykiai su moterimis žydų bendruomenei buvo nepakeliami ir provokuojantys. Tačiau Jėzus suteikia moterims absoliučią lygybę, palyginti su vyrais. Jėzus nebuvo išankstinis nusistatymas prieš moteris. Su Jėzumi moterys jautėsi suprastos, rimtai vertinamos ir vertinamos.

Ką Marija atpažino?

Marija suprato, kad tai priklauso nuo santykių ir susikaupimo su Jėzumi. Ji žino, kad nėra žmonių gradacijos ir nėra skirtingų vertybių. Marija sužinojo, kad Jėzus visą dėmesį skiria jai. Ji pripažino savo priklausomybę nuo Jėzaus meilės ir grąžino ją savo rūpesčiu ir meile Jėzui. Ji sutelkė dėmesį ne į senųjų Dievo sandoros įsakymų laikymąsi, o į Jėzaus žodžius ir asmenybę. Todėl Marija pasirinko vieną dalyką - gerą.

Marija patepa Jėzaus kojas

Jei norime geriau suprasti ir suprasti Marijos ir Mortos istoriją Luke, turėtume pažvelgti ir į Jono pasakojimą. Tai labai skirtinga situacija. Lozorius jau kelias dienas gulėjo negyvas kape, todėl Morta pasakė Jėzui, kad jis jau smirda. Tada jie per Jėzaus stebuklą grąžino savo brolį Lozorių iš mirties į gyvenimą. Koks džiaugsmas Marijai, Martai ir Lozorius, kuriam vėl leista gyvam sėsti prie stalo. Kokia graži diena. „Likus šešioms dienoms iki Paschos, Jėzus atėjo į Betaniją, kur buvo Lozorius, kurį Jėzus prikėlė iš numirusių. Ten jie gamino jam valgį, o Morta tarnavo prie stalo. Lozorius buvo vienas iš tų, kurie su juo sėdėjo prie stalo“ (Jn 12,1-vienas).
Įdomu, kokia buvo Jėzaus diena? Šis įvykis įvyko likus šešioms dienoms iki jo suėmimo ir tikrumo, kad jis bus kankinamas ir nukryžiuotas. Ar būčiau pastebėjusi, kad jo išvaizda kitokia nei įprastai? Ar galėjau iš jo veido matyti, kad jis įsitempęs, ar būčiau pastebėjęs, kad jo siela liūdna?

Šiandien tą dieną Jėzui pritrūko. Tą savaitę jis gavo iššūkį ir sukrėtė. Kas pastebėjo? Dvylika mokinių? Ne! Marija žinojo ir jautė, kad šiandien šią dieną viskas kitaip. Marijai buvo aišku, kad dar niekada tokio savo Viešpaties nemačiau. „Tada Marija paėmė svarą tyro, brangaus nardo patepimo aliejaus, patepė Jėzaus kojas ir išdžiovino jo kojas savo plaukais; bet namai buvo pilni aliejaus kvapo“ (Jn 12,3).

Marija buvo vienintelė, kuri galėjo nuspėti, kaip dabar jaučiasi Jėzus. Ar dabar suprantame, kodėl Lukas rašė, kad norint pamatyti Kristų ir pažvelgti į jį reikia tik vieno? Marija pripažino, kad Jėzus yra brangesnis už visus žemės turtus. Netgi didžiausias lobis yra bevertis, palyginti su Jėzumi. Taigi ji pylė brangų aliejų ant Jėzaus kojų, kad suteiktų Jam naudos.

„Vienas iš jo mokinių Judas Iskarijotas, kuris vėliau jį išdavė, pasakė: Kodėl šis aliejus nebuvo parduotas už tris šimtus sidabrinių grašių, o pinigai atiduoti vargšams? Bet jis to nesakė, nes jam rūpėjo ginklai, o buvo vagis; jis turėjo piniginę ir paėmė tai, kas buvo duota“ (Jn 12,4-vienas).

300 sidabrinių grašių (denarų) buvo bazinis darbininko atlyginimas ištisus metus. Marija nupirko brangų patepimo aliejų su viskuo, ką turėjo, atidarė butelį ir užpylė brangaus nardo aliejaus Jėzui ant kojų. Kokią švaistymą sako mokiniai.

Meilė švaistoma. Kitaip tai nėra meilė. Meilė, kuri skaičiuoja, meilė, kuri skaičiuoja ir svarsto, ar tai verta, ar palaikyti gerus santykius, nėra tikra meilė. Marija su giliu dėkingumu atsidavė Jėzui. “ Tada Jėzus tarė: „Palik juos. Tai turėtų būti taikoma mano laidotuvių dienai. Vargšų visada turi su savimi; bet jūs ne visada mane turite“ (Jono 12,7-vienas).

Jėzus visiškai atsiliko nuo Marijos. Jis priėmė jos atsidavimo padėką ir įvertinimą. Jėzus taip pat suteikė jos atsidavimui tikrą prasmę, nes be jos žinios Marija tikėjosi patepimo palaidojimo dieną. Lygiagrečioje Mato evangelijos ištraukoje Jėzus pridūrė: „Užpildama šį aliejų ant mano kūno, ji paruošė mane laidotuvėms. Iš tiesų sakau jums: kur ši Evangelija bus skelbiama visame pasaulyje, tai, ką ji padarė, bus sakoma, kad ją prisimintų“ (Mato 2).6,12-vienas).

Jėzus yra Kristus, tai yra pateptasis (Mesijas). Tai buvo Dievo planas patepti Jėzų. Šiame dieviškame plane Marija tarnavo nešališkai. Per tai Jėzus apsireiškia esąs Dievo Sūnus, vertas garbinimo ir tarnavimo.

Namas buvo pripildytas atsidavusios Marijos meilės kvapo. Koks kvapas, jei žmogus išreiškia tikėjimą ne savo arogancijos prakaito kvapu, o meile, užuojauta, dėkingumu ir visu dėmesiu, kaip Marija kreipėsi į Jėzų.

Išvada

Praėjus šešioms dienoms po šio įvykio, Jėzus buvo kankinamas, nukryžiuotas ir palaidotas. Po trijų dienų jis prisikėlė iš numirusių - Jėzus gyvas!

Per Jėzaus tikėjimą jis gyvena tavyje savo meile, džiaugsmu, ramybe, kantrumu, gerumu, gerumu, ištikimybe, švelnumu ir susivaldymu. Per jį jūs gavote naują, dvasinį gyvenimą – amžinąjį gyvenimą! Jūs jau palaikote su juo intymius santykius ir gyvenate su juo tobuloje, beribėje meilėje. „Kalbama apie nesuvokiamą stebuklą, kurį Dievas yra paruošęs visiems žmonėms šioje žemėje. Jums, priklausantiems Dievui, leidžiama suprasti šią paslaptį. Jame parašyta: Kristus gyvena tavyje! Taigi jūs turite tvirtą viltį, kad Dievas suteiks jums dalį savo šlovės“ (kolosiečiams 1,27 Tikiuosi visiems).

Kada jūs atsisėdote prie Jėzaus kojų ir paklausėte jo: ką tu nori, kad aš šiandien veikčiau? Kur ir su kuo šiandien dirbi? Kas tau, Jėzau, rūpi, ypač šiandien, ar šiandien? Susikoncentruokite į Jėzų, pažvelkite į jį, kad būtumėte tinkamas žmogus, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje ir teisingu požiūriu, kaip Marija buvo su Jėzumi. Kiekvieną dieną ir kiekvieną valandą paklauskite jo: „Jėzau, ko tu dabar nori iš manęs! Kaip dabar galiu padėkoti už jūsų meilę Kaip dabar galiu su jumis pasidalinti tuo, kas jus jaudina “.

Ne tavo darbas, jo vietoje ar akivaizdžiai nesant, savo noru atlikti savo darbą, kurį galima atlikti tik jo dvasioje ir su Jėzumi. „Nes mes esame jo darbas, sukurti Kristuje Jėzuje geriems darbams, kuriuos Dievas iš anksto paruošė, kad jais vaikščiotume“ (Efeziečiams). 2,10). Kristus mirė ir prisikėlė už jus, kad gyventų kaip gyvasis per jus ir su jumis ir kad Jėzus jums nuolatos dovanotų. Taigi dėkodami jūs taip pat turėtumėte atsiduoti Kristui, priimdami ir darydami gerus darbus, kuriuos paruošė Jėzus.

pateikė Pablo Naueris