Jėzus: tik mitas?

100 Jėzus - tik mitasAdvento ir Kalėdų laikotarpis yra kontempliatyvus laikas. Laikas apmąstyti Jėzų ir jo įsikūnijimą, džiaugsmo, vilties ir pažadų laikas. Žmonės visame pasaulyje skelbia jo gimimą. Per eterį pasigirsta vienas kalėdinis giesmė po kito. Bažnyčiose šventė švenčiama lovelių grojimais, kantatomis ir choriniu giedojimu. Metų laikas pagalvojęs, kad visas pasaulis sužinos tiesą apie Mesiją Jėzų.

Bet, deja, daugelis nesupranta visos kalėdinio sezono prasmės ir šventę švenčia tik dėl su ja susijusių atostogų nuotaikų. Tai jų tiek išvengia, nes jie arba nepažįsta Jėzaus, arba yra prisirišę prie melo, kad jis yra tik mitas - tvirtinimas, kurio ji laikėsi nuo krikščionybės pradžios.

Šiuo metų laiku įprasta, kad žurnalistiniai straipsniai skelbia: „Jėzus yra mitas“ ir paprastai daroma pastaba, kad Biblija yra nepatikima kaip istorinis liudijimas. Tačiau šiuose teiginiuose neatsižvelgiama į tai, kad ji gali atsigręžti į daug ilgesnę praeitį nei daugelis „patikimų“ šaltinių. Istorikai dažnai cituoja Herodoto raštus kaip patikimus liudijimus. Tačiau žinomų jo pastabų egzemplioriai yra tik aštuoni, iš kurių naujausias datuojamas 900 - maždaug 1.300 metų po jo laiko.

Jūs tai prieštaraujate „degradavusiam“ Naujajam Testamentui, kuris buvo parašytas netrukus po Jėzaus mirties ir prisikėlimo. Ankstyviausias jo įrašas (Jono Evangelijos fragmentas) datuojamas 125–130 m. Yra daugiau nei 5.800 pilnų ar fragmentinių Naujojo Testamento egzempliorių graikų kalba, apie 10.000 9.300 lotynų ir kitomis kalbomis. Norėčiau jus supažindinti su trimis gerai žinomomis citatomis, kurios pabrėžia Jėzaus gyvenimo vaizdų autentiškumą.

Pirmasis skirtas žydų istorikui Flavijui Juozapui iš 1. Šimtmetis atgal: Tuo metu gyveno Jėzus, išmintingas žmogus [...]. Nes jis buvo neįtikėtinų poelgių vykdytojas ir visų žmonių, kurie džiaugsmingai priėmė tiesą, mokytojas. Taigi jis pritraukė daug žydų ir daug pagonių. Jis buvo Kristus. Ir nors Pilotas, iškiliausių mūsų tautos žmonių paskatintas, pasmerkė jį mirti ant kryžiaus, buvę jo pasekėjai nebuvo jam neištikimi. [...] O jo vardu save vadinančių krikščionių žmonės gyvuoja iki šiol. [Antiquitates Judaicae, German: Jewish antiquities, Heinrich Clementz (vert.)].

Originalų lotynų kalbos tekstą į anglų kalbą išvertęs FF Bruce'as pareiškė, kad „Kristaus istoriškumas yra neginčijamas nešališkam istorikui kaip Julijus Cezaris“.
Antroji citata atitenka Romos istorikui Cariui Kornelijui Tacitui, kuris taip pat rašė savo raštus pirmajame amžiuje. Kalbėdamas apie tvirtinimus, kad Nero sudegino Romą ir vėliau apkaltino krikščionis, jis parašė:

Trečioji citata yra iš Gaius Suetonius Tranquilluso, oficialiojo Romos istoriko Trajano ir Hadriano valdymo laikais. 125-ajame kūrinyje apie pirmųjų dvylikos Cezarų gyvenimą jis parašė apie Klaudijų, kuris valdė nuo 41 iki 54:

Žydai, kuriuos kurstė Chrestas ir toliau kėlė neramumus, jis išvažiavo iš Romos. (Suetono „Kaiserbiographien“, Tiberius Claudius Drusus Cezaris, 25.4; išvertė Adolfas Stahras; atkreipkite dėmesį į rašybą „Chrestus“ Kristui.)

Suetonijaus pareiškimas nurodo krikščionybės plėtrą Romoje prieš 54 metus, praėjus vos dviem dešimtmečiams po Jėzaus mirties. Nagrinėdamas šią ir kitas nuorodas, Britanijos Naujasis Testamentas I. Howardas Maršalas daro išvadą: «Neįmanoma paaiškinti krikščionių bažnyčios ar Evangelijos raštų atsiradimo ir pagrindinės tradicijos tėkmės, tuo pačiu nepripažįstant, kad krikščionybės įkūrėjas iš tikrųjų yra. gyveno. »

Nors kiti mokslininkai abejoja pirmųjų dviejų citatų autentiškumu ir kai kurie netgi mano, kad jos yra krikščionių rankų klastotės, šios nuorodos pagrįstos tvirtu pagrindu. Šiomis aplinkybėmis džiaugiuosi istoriko Michaelio Granto komentare savo knygoje „Jėzus: istoriko apžvalga apie evangelijas“: „Jei mums rūpi nauja Taisyklėmis naudoti tuos pačius kriterijus, kaip ir kitais senoviniais raštais, Turime istorinės medžiagos - ką turėtume padaryti - mes negalime paneigti Jėzaus egzistavimo daugiau nei paneigti daugelio pagonių žmonių, kurių tikrasis buvimas šiuolaikinės istorijos veikėjais niekada nebuvo paneigtas “.

Nors skeptikai greitai atmeta tai, kuo nenori tikėti, yra išimčių. Teologas Johnas Shelby Spongas, žinomas kaip skeptiškas ir liberalas, knygoje „Jėzus ne religijai“ rašė: „Jėzus pirmiausia buvo asmuo, kuris iš tikrųjų gyveno tam tikroje vietoje tam tikru laiku. Žmogus Jėzus nebuvo mitas, o istorinė asmenybė, iš kurios sklido didžiulė energija - energija, kuri ir šiandien reikalauja tinkamo paaiškinimo “.
CS Lewisas, būdamas ateistu, tikėjo, kad Naujojo Testamento Jėzaus vaizdavimas yra tik legenda. Bet pats perskaitęs ir palyginęs juos su tikromis senovės legendomis ir mitais, kuriuos jis žinojo, jis aiškiai pripažino, kad šie raštai su jais neturi nieko bendra. Jų forma ir formatas labiau priminė atminimo šriftus, atspindinčius realaus žmogaus kasdienį gyvenimą. Po to, kai jis tai suprato, sumažėjo kliūčių įsitikinimams. Nuo to laiko Lewisas neturėjo problemų laikyti Jėzaus istorinę tikrovę tikra.

Daugelis skeptikų tvirtina, kad kaip ateistas Albertas Einšteinas netikėjo Jėzumi. Nors pastarasis netikėjo „asmeniniu Dievu“, jis stengėsi nepaskelbti karo tiems, kurie tai padarė; nes: „Toks įsitikinimas man visada atrodo tobulesnis už bet kokio transcendentinio požiūrio nebuvimą“. Maksas Džemeras, Einšteinas ir religija: fizika ir teologija; Vokiečių kalba: Einšteinas ir religija: fizika ir teologija) Einšteinas, užaugęs kaip žydas, prisipažino esąs „entuziastingas dėl Nazariečio šviesos figūros“. Paklaustas vieno iš pašnekovų, ar jis pripažįsta istorinę Jėzaus egzistavimą, jis atsakė: „Be jokių klausimų. Niekas negali skaityti Evangelijų nepajutęs tikrojo Jėzaus buvimo. Jo asmenybė skamba kiekvienu žodžiu. Nė vienas mitas nėra persmelktas tokio gyvenimo. Kiek skiriasi, pavyzdžiui, įspūdis, kurį susidarome iš tokio legendinio senovės herojaus kaip Tesėjas. Tesėjas ir kiti tokio formato herojai stokoja autentiško Jėzaus gyvybingumo “. (George Sylvester Viereck, „The Saturday Evening Post“, 26 m. Spalio 1929 d. „Ką reiškia gyvenimas Einšteinui: interviu“)

Galėčiau tęsti ir tęsti, tačiau, kaip teisingai pažymėjo Romos katalikų mokslininkas Raymondas Brownas, sutelkdamas dėmesį į klausimą, ar Jėzus yra mitas, daugelis pameta tikrąją Evangelijos prasmę. Knygoje „Mesijo gimimas“ Brownas mini, kad į jį dažnai kreipiasi apie Kalėdas tie, kurie nori parašyti straipsnį apie Jėzaus gimimo istoriškumą. „Tada, nesėkmingai, bandau juos įtikinti, kad jie galėtų padėti suprasti Jėzaus gimimo istorijas, sutelkdami dėmesį į jų žinią, o ne į klausimą, į kurį evangelistai toli gražu nesirūpino“.
Jei sutelkiame dėmesį į Kalėdų, Jėzaus Kristaus gimimo istorijos sklaidą, o ne bandome įtikinti žmones, kad Jėzus nebuvo mitas, mes esame gyvas Jėzaus tikrovės įrodymas. Tas gyvas įrodymas yra gyvenimas, kurį jis dabar veda mumyse ir mūsų bendruomenėje. Pagrindinis Biblijos tikslas – ne įrodyti istorinį Jėzaus įsikūnijimo teisingumą, o pasidalinti su kitais, kodėl jis atėjo ir ką mums reiškia jo atėjimas. Šventoji Dvasia naudoja Bibliją tam, kad suartėtų su įsikūnijusiu ir prisikėlusiu Viešpačiu, kuris traukia mus prie savęs, kad tikėtume juo ir per jį parodytume šlovę Tėvui. Jėzus atėjo į pasaulį kaip Dievo meilės kiekvienam iš mūsų įrodymas (1 Jn 4,10). Žemiau pateikiamos dar kelios priežastys, dėl kurių jis atvyko:

  • Ieškoti ir išgelbėti tai, kas prarasta (Lk 19,10).
  • Išgelbėti nusidėjėlius ir kviesti juos atgailai (1 Timotiejui 1,15; ženklas 2,17).
  • Atiduoti savo gyvybę už žmonių atpirkimą (Mato 20,28).
  • Liudyti tiesą (Jono 18,37).
  • Vykdyti Tėvo valią ir vesti į šlovę daug vaikų (Jn 5,30; hebrajų 2,10).
  • Būti pasaulio šviesa, keliu, tiesa ir gyvenimu (Jn 8,12; 14,6).
  • Skelbti gerąją naujieną apie Dievo karalystę (Lk 4,43).
  • Įstatymui įvykdyti (Mato 5,17).
  • Nes Tėvas jį atsiuntė: „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad visi, kurie jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą. Nes Dievas nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad teistų pasaulį, bet kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas. Kas jį tiki, nebus teisiamas; o kas netiki, tas jau teistas, nes netiki viengimio Dievo Sūnaus vardo“ (Jonas) 3,16-vienas).

Šį mėnesį mes švenčiame tiesą, kad Dievas atėjo į mūsų pasaulį per Jėzų. Gera priminti sau, kad ne visi žino šią tiesą ir esame pašaukti ja pasidalyti su kitais. Daugiau nei šiuolaikinės istorijos veikėjas Jėzus yra Dievo Sūnus, kuris atėjo sutaikyti su Tėvu Šventojoje Dvasioje.

Tai daro šį laiką džiaugsmo, vilties ir pažadų laiku.

Josifas Tkachas
TARPTAUTINIS GRACE COMMUNION prezidentas


PDFJėzus: tik mitas?