Garso
Kristus, įstatymo pabaiga
Kiekvieną kartą skaitydamas apaštalo Pauliaus laiškus matau, kad jis drąsiai skelbė tiesą to, ką Dievas padarė per Jėzaus gimimą, gyvenimą, mirtį, prisikėlimą ir pakilimą. Daugelyje kitų laiškų Paulius nemažai laiko praleido susitaikydamas su Dievu tiems žmonėms, kurie negalėjo pasitikėti Jėzumi, nes jų viltis buvo paremta įstatymu. Svarbu pažymėti, kad įstatymas, kurį Dievas davė Izraeliui, buvo laikinas. Jis buvo skirtas tik laikinai ir turėtų galioti tik tol, kol ateis Kristus.
Izraeliui įstatymas buvo mokytojas, kuris mokė juos apie nuodėmę ir teisingumą bei gelbėtojo poreikį. Tai vedė juos, kol ateis pažadėtasis Mesijas, per kurį Dievas palaimins visas tautas. Bet įstatymas negalėjo Izraeliui suteikti teisingumo ar išgelbėjimo. Tai jiems galėjo pasakyti tik tiek, kad jie kalti, kad jiems reikėjo gelbėtojo.
Krikščionių bažnyčiai įstatymas, kaip ir visas Senasis Testamentas, moko mus, kas yra Dievas. Tai taip pat moko mus, kaip Dievas sukūrė žmones, iš kurių Atpirkėjas ateis atimti jų nuodėmių - ne tik iš Dievo tautos Izraelio, bet ir viso pasaulio nuodėmių.
Įstatymas niekada nebuvo skirtas kaip santykio su Dievu pakaitalas, o kaip priemonė vesti Izraelį pas savo Gelbėtoją. Galatams 3,19 Paulius rašė: „Kokia tada įstatymo prasmė? Jis buvo pridėtas dėl nuodėmių, kol ten buvo palikuonis, kuriam buvo duotas pažadas“.
Kitaip tariant, Dievas turėjo įstatymo išeities ir pabaigos taškus, o pabaiga buvo Mesijo ir Atpirkėjo Jėzaus Kristaus mirtis ir prisikėlimas.
Paulius tęsė 21–26 eilutes: „Kaip? Tada galioja Dievo pažadų įstatymas? Tai toli! Nes tik tuo atveju, jei būtų įstatymas, galintis atgaivinti gyvenimą, teisingumas iš tikrųjų kiltų iš įstatymo. Tačiau Šventasis Raštas viską įtraukė į nuodėmę, kad tikintieji Jėzumi Kristumi būtų pažadėti tikintiesiems. Bet prieš atėjus tikėjimui, mes buvome laikomi įstatymais ir uždaryti tikėjimui, kuris turėjo būti apreikštas. Taigi įstatymas buvo mūsų Kristaus disciplina, kad galėtume būti išteisinti tikėjimu. Bet atėjus tikėjimui, mes nebepriklausome drausmei. Nes jūs visi esate Dievo vaikai per tikėjimą Dievu Kristumi Jėzumi “.
Prieš Dievui atmerkdamas akis į šį supratimą, Paulius dar nematė, kur vadovaujasi įstatymas - link mylinčio, gailestingo ir atleidusio Dievo, kuris mus išgelbėtų nuo nuodėmių, kurias atskleidė įstatymas. Užuot tai matęs, įstatymas buvo savaime suprantamas tikslas ir baigėsi sunkia, tuščia ir destruktyvia religija.
„Ir taip buvo nustatyta, kad įsakymas atnešė man mirtį, duotą gyvenimui“, – rašė jis laiške romiečiams 7,10o 24 eilutėje jis paklausė: „Aš apgailėtinas žmogus! Kas išgelbės mane iš šio negyvo kūno? “Jis rado atsakymą, kad išgelbėjimas ateina tik per Dievo malonę ir gali būti patirtas tik per tikėjimą Jėzumi Kristumi.
Visa tai matome, kad kelias į teisingumą eina ne per įstatymą, kuris negali panaikinti mūsų kaltės. Vienintelis kelias į teisumą yra per tikėjimą Jėzumi, kuriame yra atleistos visos mūsų nuodėmės ir kuriame esame susitaikę su savo ištikimu Dievu, kuris mus besąlygiškai myli ir niekada mūsų neišleis.
autorius Josephas Tkachas
