Ateitis

Nieko neparduoda, taip pat pranašystes. Tai tiesa. Bažnyčioje ar misijoje gali būti kvaila teologija, keistas vadovas ir nesąmoningos taisyklės, tačiau jie turi keletą pasaulio žemėlapių, žirklių ir laikraščių krūvą kartu su pamokslininku, kuris protingai gali išreikšti save, tada, atrodo, kad žmonės jiems atsiųs kibirų pinigų. Žmonės bijo nežinomybės ir nežino ateities. Taigi atrodo, kad bet kuris senas gatvės pardavėjas, kuris ateina ir tvirtina žinantis ateitį, gali surinkti nemažą būrį pasekėjų, jei jis yra pakankamai protingas, kad galėtų panaudoti Dievo parašą savo prognozėms žongliruodamas Biblijos ištraukas kaip cirko artistas. ,

Tačiau vienas dalykas, kurį turime suprasti, jei nenorime pasiduoti įkyrių pranašų įtakai, yra štai kas: Biblijos pranašystės nėra apie ateitį. Jos yra apie Jėzaus Kristaus pažinimą. Jei norite tobulo įrodymo, kodėl esate priklausomi nuo pranašystės, tiesiog patikėkite savo mintis save Dievo pasiuntiniais vadinantiems žmonėms, kad jie galėtų jas užpildyti prasimanymais apie tai, kuris konkretus despotas iš tikrųjų yra „Pietų karalius“, „Šiaurės karalius“, „žvėris“, „netikras pranašas“ ar dešimtasis „ragas“. Tai bus labai smagu, labai įdomu ir beveik taip pat dvasiškai naudinga, kaip žaisti „Dungeons & Dragons“ visą likusį gyvenimą. Arba galite pasimokyti iš apaštalo Petro. Jis turėjo keletą minčių apie pranašystes – jų kilmę, vertę ir tikslą. Jis žinojo, apie ką visa tai. Ir jis pasidalijo šia informacija su mumis 1 Petro laiške.

„Apie šį išgelbėjimą pranašai, kurie pranašavo apie jums skirtąją malonę, labai kruopščiai tyrinėjo ir peržiūrėjo, bandydami suprasti, kokį laiką ir aplinkybes nurodė juose esanti Kristaus Dvasia, anksčiau paliudijusi apie Kristaus kentėjimus ir po jų būsiančią šlovę. Jiems buvo apreikšta, kad jie turėtų ne sau patarnauti, bet jums, skelbdami tai, ką jums paskelbė tie, kurie paskelbė jums Evangeliją Šventąja Dvasia, atsiųsta iš dangaus.“ (1Pt 1,10-12).

Štai mums „vidinė informacija“, tiesiai iš Petro lūpų:

• Kristaus Dvasia, Šventoji Dvasia, yra pranašystės šaltinis (Offenbarung 19,10 sako tą patį).
• Pranašystės tikslas buvo numatyti Jėzaus Kristaus mirtį ir prisikėlimą.
• Išgirdę Evangeliją, girdėjote viską, ką reikia žinoti apie pranašystes.

O ko Petras tikėjosi iš savo skaitytojų, kurie gavo šią informaciją? Paprasčiausiai taip: „Todėl susijuoskite savo proto strėnas, būkite blaivūs ir visiškai pasitikėkite malone, kuri jums suteikta Jėzaus Kristaus apreiškime“ (13 eilutė). Nukreipti savo mintis į malonę reiškia išgyventi „naująjį gimimą“ (3 eil.) tikėjimu, kai „mylime vieni kitus iš tyros širdies“ (22 eil.). Palauk, sakyk. O kaip Apreiškimo knyga? Apreiškimas pranašauja ateitį, ar ne?

Ne. Ne taip, kaip mąsto pranašiški narkomanai. Apreiškimo apie ateitį paveikslas yra paprastas, kad vieną dieną Jėzus sugrįš, o kas jį džiaugsmingai priims, pasidalins savo karalystėje, o visi, kurie jam priešinsis, stovės tuščiomis rankomis. Apreiškimo knygos žinia yra raginimas niekada nepasiduoti tarnystėje mūsų Viešpačiui, net jei ir esame už tai nužudyti, nes esame saugūs jo mylimojo rankose - nepaisant to, kas atrodo nesibaigiantis blogio sistemų, vyriausybių ir žmonių paradas. noriu padaryti tau.

Biblijos pranašystės, įskaitant Apreiškimo Jonui knygą, sukasi apie Jėzų Kristų – kas Jis yra, ką Jis padarė ir paprastą faktą, kad Jis sugrįš. Atsižvelgiant į šią tiesą – Evangelijos tiesą – pranašystėse yra raginimas „šventai gyventi ir pamaldžiai elgtis, laukiant Dievo dienos atėjimo“. (2Pt 3,12)Melagingi biblinių pranašysčių vaizdavimai tik atitraukia dėmesį nuo tikrosios jos žinios – „paprastumo ir tyrumo, kuris yra Kristuje“. (2Kor 11,3)Priklausomybė nuo spėjimų gerai parduodama, bet vaistas nemokamas – gera dozė nepagražintos evangelijos.

autorius Michaelas Feazelis