Patirtis su Dievu

046 patirtis su dievu„Ateik toks, koks esi! Tai priminimas, kad Dievas mato viską: mūsų geriausius ir blogiausius, ir jis vis dėlto mus myli. Kvietimas tiesiog ateiti tokiems, kokie esate, atspindi apaštalo Pauliaus žodžius laiške romiečiams: „Nes Kristus mirė už mus nedoras, net kai buvome silpni. Vargu ar kas miršta dėl teisaus žmogaus; dėl gėrio jis gali rizikuoti savo gyvenimu. Bet Dievas parodo savo meilę mums tuo, kad Kristus mirė už mus, kai dar buvome nusidėjėliai“ (romiečiams 5,6-vienas).

Šiandien daugelis žmonių net negalvoja apie nuodėmę. Mūsų šiuolaikinė ir postmodernioji karta labiau galvoja apie „tuštumos“, „beviltiškumo“ ar „beprasmybės“ pojūtį ir savo vidinės kovos priežastį mato nepilnavertiškumo jausme. Jie gali pamėginti mylėti save kaip priemonę tapti mylimam, tačiau labiau tikėtina, kad jaučia, kad yra visiškai pasibaigę, sulūžę ir daugiau niekada nebus saugūs.

Tačiau Dievas neapibrėžia mūsų pagal mūsų trūkumus ir nesėkmes; jis mato visą mūsų gyvenimą: gerą, blogą, bjaurų ir vis tiek mus myli. Net jei Dievui nesunku mus mylėti, mums dažnai sunku tą meilę priimti. Giliai žinome, kad nesame verti tos meilės. 1-oje5. amžiuje Martynas Liuteris vedė sunkią kovą, kad gyventų moraliai tobulą gyvenimą, tačiau jam tai nuolatos nepavykdavo, ir nusivylęs pagaliau atrado laisvę Dievo malonėje. Iki tol Liuteris susitapatino su savo nuodėmėmis – ir jautė tik neviltį – užuot tapatinamas su Jėzumi, tobulu ir mylimu Dievo Sūnumi, kuris paėmė pasaulio, įskaitant Liuterio, nuodėmes.

Šiais laikais daugelis žmonių, net negalvodami apie nuodėmę, vis dar jaučia beviltiškumo jausmus ir yra kupini abejonių, sukeliančių gilų jausmą, kad žmogus nėra mylimas. Ką reikia žinoti, kad nepaisant jų tuštumos, nepaisant jų bevertiškumo, Dievas juos vertina ir myli. Dievas myli ir tave. Net jei Dievas nekenčia nuodėmės, jis nekenčia jūsų. Dievas myli visus žmones, net nusidėjėlius, ir nekenčia nuodėmės būtent todėl, kad tai skaudina ir naikina žmones.

„Ateik, koks esi“ reiškia, kad Dievas nelaukia, kol tau pasiseks, kol tu pas jį eisi. Jis jau myli tave, nepaisant to, ką padarei. Jis užtikrino išeitį iš visko, kas galėtų jus atskirti nuo jo. Jis užtikrino jūsų proto ir širdies pabėgimą iš kiekvieno kalėjimo.

Kas sulaiko jus nuo Dievo meilės? Nepriklausomai nuo to, kodėl neperduodate šios naštos Jėzui, kuris daugiau nei pajėgus nešti už jus?

autorius Josephas Tkachas