Patirtis su Dievu

„Tiesiog ateik toks, koks esi!“ Tai priminimas, kad Dievas mato viską: mūsų geriausius ir blogiausius, ir vis tiek mus myli. Kvietimas ateiti tokiam, koks esate, atspindi apaštalo Pauliaus žodžius laiške romiečiams: „Kadangi mes dar buvome silpni, Kristus mirė už mus bedieviškas. Dabar vargu ar kas miršta dėl teisingo žmogaus; jis gali rizikuoti savo gyvybe vardan gero. Bet Dievas parodo savo meilę mums tuo, kad Kristus mirė už mus, kai dar buvome nusidėjėliai“ (romiečiams). 5,6-vienas).

Daugelis žmonių šiandien net negalvoja apie nuodėmę. Mūsų modernioji ir postmodernioji karta daugiau mąsto apie „tuštumos“, „beviltiškumo“ ar „beprasmybės“ jausmą, o savo vidinės kovos šaknį mato nepilnavertiškumo jausme. Jie gali bandyti mylėti save kaip priemonę būti mylimiems, bet labiau tikėtina, kad jie jaučiasi visiškai palūžę, palūžę ir niekada nebebus sveiki.

Tačiau Dievas neapibrėžia mūsų pagal mūsų trūkumus ir nesėkmes; jis mato visą mūsų gyvenimą: gerą, blogą, bjaurų ir vis tiek mus myli. Net jei Dievui nesunku mus mylėti, mums dažnai sunku tą meilę priimti. Giliai žinome, kad nesame verti tos meilės. 1-oje5. amžiuje Martynas Liuteris vedė sunkią kovą, kad gyventų moraliai tobulą gyvenimą, tačiau jam tai nuolatos nepavykdavo, ir nusivylęs pagaliau atrado laisvę Dievo malonėje. Iki tol Liuteris susitapatino su savo nuodėmėmis – ir jautė tik neviltį – užuot tapatinamas su Jėzumi, tobulu ir mylimu Dievo Sūnumi, kuris paėmė pasaulio, įskaitant Liuterio, nuodėmes.

Šiais laikais daugelis žmonių, net negalvodami apie nuodėmę, vis dar jaučia beviltiškumo jausmus ir yra kupini abejonių, sukeliančių gilų jausmą, kad žmogus nėra mylimas. Ką reikia žinoti, kad nepaisant jų tuštumos, nepaisant jų bevertiškumo, Dievas juos vertina ir myli. Dievas myli ir tave. Net jei Dievas nekenčia nuodėmės, jis nekenčia jūsų. Dievas myli visus žmones, net nusidėjėlius, ir nekenčia nuodėmės būtent todėl, kad tai skaudina ir naikina žmones.

„Ateik toks, koks esi“ reiškia, kad Dievas nelaukia, kol tu pasveiksi, prieš ateidamas pas jį. Jis jau tave myli, nepaisant visko, ką tu padarei. Jis užtikrino išeitį iš visko, kas galėtų jus atskirti nuo Jo. Jis užtikrino jūsų pabėgimą iš kiekvieno žmogaus proto ir širdies kalėjimo.

Kas sulaiko jus nuo Dievo meilės? Nepriklausomai nuo to, kodėl neperduodate šios naštos Jėzui, kuris daugiau nei pajėgus nešti už jus?

autorius Josephas Tkachas