Suteikite savo šeimininkui blogiausią
Galbūt žinote seną himną, kuris prasideda žodžiais „Duok savo geriausius meistrams“, niekas kitas nėra vertas jo meilės. Tai nuostabi ir svarbi atmintis. Dievas nusipelno mūsų geriausių dalykų, kuriuos galime jam suteikti. Bet kai mes galvojame apie tai, Dievas ne tik nori mūsų geriausio, bet ir prašo, kad duotume jam blogiausią.
In 1. Petrus 5,7 mums sakoma: meskite ant jo visą savo nerimą; nes jis tavimi rūpinasi. Jėzus žino, kad mes ne visada esame geriausios formos. Net ir būdami krikščionimis ilgus metus, vis dar turime rūpesčių ir problemų. Vis dar darome klaidų. Vis dar nusidedame. Net kai dainuojame tokią dainą kaip „Give your best to the Master“, galiausiai atiduodame Dievui tai, kas blogiausia.
Visi galime susitapatinti su apaštalo Pauliaus žodžiais iš Laiško romiečiams septintojo skyriaus: „Žinau, kad manyje, tai yra mano kūne, negyvena joks gėris. Troškimą daryti gera turiu, bet gebėjimą atlikti – ne. Juk nedarau gėrio, kurio noriu, bet darau blogį, kurio nenoriu. Jei darau, ko nenoriu, tai nebe aš tai darau, bet manyje gyvenanti nuodėmė“ (Romiečiams 7:7,18–20).
Mes visi norime Dievui duoti tai, kas geriausia, bet galiausiai atiduodame Jam tai, kas blogiausia. Ir būtent tai ir yra esmė. Dievas žino mūsų nuodėmes ir nesėkmes, ir jis mums viską atleido Jėzuje Kristuje. Jis nori, kad žinotume, jog jis mus myli ir mumis rūpinasi. Jėzus mums sako: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, ir aš jus atgaivinsiu.“ (Mt 11,28)Atiduok Dievui savo rūpesčius – jų tau nereikia. Atiduok Dievui savo baimes. Atiduok Jam savo baimę, pyktį, neapykantą, kartėlį, nusivylimą ir net nuodėmes. Mums nereikia nešti šių dalykų naštos, ir Dievas nenori, kad mes juos pasiliktume. Turime juos atiduoti Dievui, nes Jis nori juos atimti, ir Jis yra vienintelis, kuris gali tinkamai jų atsikratyti. Atiduok Dievui visus savo blogus įpročius. Atiduok Jam visą savo apmaudą, visas savo amoralias mintis, visą savo priklausomybę sukeliantį elgesį. Atiduok Jam visas savo nuodėmes ir visą savo kaltę.
Kodėl? Nes Dievas už tai jau sumokėjo. Tai priklauso jam, be to, mums nėra gerai to laikyti. Taigi turime atsisakyti blogiausio ir atiduoti viską Dievui. Suteik Dievui visą savo kaltę, visus neigiamus dalykus, kurių pagal Dievo valią neturėtume nešti. Jis myli tave ir nori tai paimti iš tavo rankų. Leisk jam turėti viską.
Nesigailėsite.
autorius Josephas Tkachas
