Poilsis Jėzuje

555 ilsisi JėzujeAtlikę savo darbą, norite tinkamai pailsėti. Leidžiate savo sielai kabėti saldaus dykinėjimo, kad galėtumėte lengvai kvėpuoti ir pasisemti naujų jėgų. Kiti atsipalaiduoja sportuodami ir gamtoje arba mėgaujasi ramybe ir tyla klausydami muzikos ar skatindami skaityti.

Tačiau sakydamas „tylus“ turiu omenyje visiškai kitokią gyvenimo kokybę. Norėčiau jį perfrazuoti posakiu „ilsisi Jėzuje“. Turiu galvoje gilią vidinę ramybę, kuri taip patenkina ir atpalaiduoja. Dievas turi šį visa apimantį poilsį mums visiems, jei esame tam tikrai atviri ir imlūs. „Gerojoje naujienoje“, Evangelijoje, yra jūsų išgelbėjimas per Jėzų Kristų. To tikslas – paveldėti Dievo karalystę per Jėzų ir amžinai gyventi Jo poilsyje. Kitaip tariant, pailsėti Jėzuje.

Norint tai suprasti, reikia „atvirų širdies ausų“. Kadangi Dievas kiekvienam yra paruošęs tokį poilsį, mano gilus troškimas, kad jūs galėtumėte patirti ir mėgautis tuo poilsiu.

Šiuo metu galvoju apie Nikodemo, vieno iš žydų vadų, ir Jėzaus susitikimą. Naktį Nikodemas atėjo pas Jėzų ir tarė: „Rabi, mes žinome, kad tu esi Dievo siųstas mokytojas. Nes niekas negali daryti tokių stebuklų kaip tu, jei Dievas nėra su jais. Jėzus atsakė: Sakau jums: jei žmogus negims iš naujo, jis negalės regėti Dievo karalystės. Visą renginį galite rasti Jone, kad geriau suprastumėte 3,1-15.

Kad pamatytų Dievo karalystę, Nikodemui prireikė Šventosios Dvasios, kaip ir tau šiandien. Jis pučia aplink tave kaip vėjas, kurio nematai, bet jauti jo poveikį. Šie padariniai liudija apie Dievo galią pakeisti tavo gyvenimą, kai esi susijungęs su Jėzumi Jo karalystėje.

Taikant mūsų laikui, aš pasakysiu taip: jei tikrai noriu būti pripildytas ir nešamas Dievo dvasios, turiu atverti savo jausmus ir būti pasiruošęs atpažinti bei pripažinti Dievą visomis jo išraiškos formomis. Turiu pasakyti jam „taip“ iš visos širdies, be jokių išlygų.

Netrukus artės Advento ir Kalėdų metas. Jie prisimena, kad Jėzus, Dievo Sūnus, tapo žmogumi. Su juo tapome viena. Tai, kas tada užplūsta, ši vidinė ramybė ir ramybė gyvenimui, to negaliu sukurti nei aš, nei kas nors kitas. Tai tiesiog didelis Dievo stebuklas ir dovana, nes mes visi esame tokie brangūs.

Toni Pünteneris