Garso
Su Jėzumi džiaugsmu ir liūdesiu
Ar sutinkate, kad žiniasklaida pasiekė naują įžeidžiamumo žemumą? Televizijos realybės šou, komedijos serialai, naujienų programos (žiniatinklis, televizija ir radijas), socialinė žiniasklaida ir politiniai debatai – atrodo, kad jie visi darosi vis įkyresni. Tada yra nesąžiningi pamokslininkai, kurie skelbia klestėjimo evangeliją su klaidingais pažadais apie sveikatą ir turtus. Kai per pokalbį paklausiau vieno iš šios melagingos žinutės pasekėjų, kodėl šio judėjimo „pasakyk-ir-gausi-maldos“ neužbaigė daugybės krizių šiame pasaulyje (IS, Ebola, ekonominė krizes ir pan.) Gavau tik atsakymą, kad suerzinsiu juos tokiu klausimu. Tiesa, kartais galiu šiek tiek erzinti, bet klausimas buvo rimtai skirtas.
Geros naujienos yra Jėzus, o ne turtas
Vieną kartą tikrai susierzinu, kai sergu (bent jau taip sako mano žmona Tammy). Laimei (mūsų abiejų) aš nesergu labai dažnai. Viena iš priežasčių, be jokios abejonės, yra ta, kad Tammy meldžiasi už mano sveikatą. Malda veikia, bet klestėjimo evangelija klaidingai žada, kad jei turėsi pakankamai tikėjimo, niekada nesusirgsi. Taip pat teigiama, kad jei žmogus serga (ar kažkuo kenčia), taip yra todėl, kad nepakankamai tiki. Tokie samprotavimai ir mokymai iškreipia tikėjimą ir tikrąją Jėzaus Kristaus Evangeliją. Draugas man papasakojo apie tragediją, nutikusią jam būdamas labai jaunas. Automobilio avarijoje jis neteko dviejų seserų. Įsivaizduokite, kaip turėjo jaustis jo tėvas, kai šios klaidingos doktrinos šalininkas jam pasakė, kad dvi jo mergaitės mirė, nes jis nepakankamai tikėjo! Toks nedoras ir neteisingas mąstymas nepaiso Jėzaus Kristaus tikrovės ir Jo malonės. Jėzus yra Evangelija – jis yra tiesa, kuri mus išlaisvina. Priešingai, klestėjimo evangelija palaiko verslo santykius su Dievu ir teigia, kad mūsų elgesys turi įtakos tam, kokiu mastu Dievas mus laimina. Tai taip pat skatina melą, kad mirtingojo gyvenimo tikslas yra išvengti kančios, o Dievo tikslas yra maksimaliai padidinti mūsų malonumą.
Su Jėzumi liūdesyje
Visame Naujajame Testamente Dievas kviečia savo žmones dalintis džiaugsmais ir nuoskaudomis su Jėzumi. Kančios, apie kurias kalbame, nėra kančios dėl kvailų klaidų ar neteisingų sprendimų, ar dėl to, kad esame aplinkybių aukos ar tikėjimo trūkumas. Kančia, kurią išgyveno Jėzus ir kurią turime išgyventi šiame puolusiame pasaulyje, yra širdies reikalas. Taip, Jėzus kentėjo ir fiziškai, kaip liudija evangelijos, tačiau kančią, kurią jis noriai išgyveno, lėmė jo užuojautinė meilė žmonėms. Biblija tai liudija daugelyje vietų:
- „Bet pamatęs minią, jis viduje sujaudino juos, nes jie buvo pavargę ir pavargę kaip avys be ganytojo“ (Mato evangelija). 9,36 Eberfeldo Biblija)
- „Jeruzale, Jeruzale, tu, kuris žudai pranašus ir užmušk akmenimis tuos, kurie pas tave buvo siunčiami! Kaip dažnai aš norėjau suburti tavo vaikus, kaip višta surenka savo jauniklius po sparnais. o tu to nenorėjai!” (Mato 23,37)
- „Ateikite pas mane visi, kurie dirbate ir esate prislėgti; Noriu tave atgaivinti. Imkite ant savęs mano jungą ir mokykitės iš manęs; nes aš romus ir nuolankios širdies; taip rasite poilsį savo sieloms. Nes mano jungas švelnus ir mano našta lengva“ (Mato evangelija). 11,28-30)
- „Artėdamas jis pamatė miestą ir verkė, sakydamas: „Jei tu taip pat tuo metu žinotum, kas yra taika! Bet dabar tai paslėpta nuo jūsų akių“ (Lk 19,41-42)
- „Ir Jėzaus akys išsiliejo“ (Jn 11,35)
Dalijimasis šia gailestinga Jėzaus meile žmonėms dažnai sukelia skausmą ir kančią, o kartais ta kančia gali būti labai gili. Vengti tokių kančių – tai vengti mylėti kitus su Kristaus meile. Toks tikslas paverstų mus savanaudiškais malonumų ieškotojais, o pasaulietinė visuomenė būtent tai skatina: lepink save – tu to nusipelnei! Gerovės evangelija prie šios blogos idėjos prideda praktiką, klaidingai įvardijamą kaip tikėjimą, skirtą paskatinti Dievą įgyvendinti mūsų hedonistinius troškimus. Šis tragiškas, klaidingas mokymas, kad kančios galime išvengti griežtai bardami Jėzaus vardu, prieštarauja tam, ką rašė laiško hebrajams rašytojas apie tikėjimo didvyrius (Hebrajams). 11,37-38): Šie vyrai ir moterys „buvo užmėtyti akmenimis, perpjauti į dvi dalis, nužudyti kardu; jie vaikščiojo apsivilkę avių ir ožkų kailius; jie ištvėrė nepriteklių, vargus, netinkamą elgesį.“ Laiške hebrajams parašyta ne apie tai, kad jiems trūko tikėjimo, o kad jie buvo gilaus tikėjimo žmonės – žmonės, kurie nevertino pasaulio. Nepaisant didelių kančių, jie liko ištikimi, atsidavę Dievo ir Jo ištikimybės žodžiais ir darbais liudytojais.
Sekite Jėzaus pėdomis
Jėzus naktį prieš savo didžiausias kančias (kurią pratęsė kankinimai ir vėlesnis nukryžiavimas) pasakė savo mokiniams: „Daviau jums pavyzdį, kad jūs darytumėte, kaip aš jums padariau“ (Jn 1).3,15). Paklausęs Jėzaus žodžio, vienas iš jo mokinių, Petras, vėliau rašė: „Tam jūs esate pašaukti, nes Kristus kentėjo už jus ir paliko jums pavyzdį, kad jūs eitumėte jo pėdomis“ (1. Petras 2,21). Ką iš tikrųjų reiškia sekti Jėzaus pėdomis? Čia turime būti atsargūs, nes Petro įspėjimas dažnai yra per siauras ir dažnai neleidžia sekti Jėzaus jo kančiose (ką Petras, atvirkščiai, aiškiai mini). Kita vertus, įspėjimas per platus. Mes nesame pašaukti sekti kiekvieną Jėzaus gyvenimo aspektą. Kadangi nesame pirmojo amžiaus Palestinos žydai (kaip Jėzus), mums nereikia avėti sandalų, chalatų ir avėti filakterijas, kad galėtume sekti Jėzumi. Taip pat suprantame (kaip rodo Petro raginimo kontekstas), kad Jėzus buvo, yra ir išlieka unikalus kaip Dievo Sūnus. Vėjas, bangos, demonai, ligos, duona ir žuvys atsižvelgė į jo žodžius, kai jis darė neįtikėtinus stebuklus, patvirtinančius jo, kaip pažadėtojo Mesijo, tapatybę. Net jei esame jo pasekėjai, automatiškai šių gebėjimų neturime.Taip, Petras kviečia mus visus sekti Jėzumi net ir kenčiant. Į 1. Petras2,18-25 Jis papasakojo grupei krikščionių vergų, kaip jie, kaip Jėzaus pasekėjai, turėtų reaguoti į neteisingą elgesį su jais. Jis cituoja tekstą iš Izaijo 53 skyriaus (taip pat žr 1. Petras 2,22;24; 25). Kad Jėzus buvo siųstas Dievo meilės atpirkti pasaulio, reiškia, kad Jėzus kentėjo neteisingai. Jis buvo nekaltas ir toks išliko reaguodamas į neteisingą elgesį. Jis neatšovė nei grasinimais, nei smurtu. Kaip sako Izaijas, „kurio burnoje nerasta apgaulės“.
Kančia nuo meilės kitiems
Jėzus labai kentėjo, bet jis nepatyrė tikėjimo trūkumo ar neteisingo tikėjimo. Priešingai: jis atėjo į žemę iš meilės - Dievo Sūnus tapo žmogumi. Iš tikėjimo Dievu ir meilės tiems, kurių išgelbėjimą jis atėjo į žemę, Jėzus išgyveno nepateisinamas kančias ir atsisakė pakenkti net tiems, kurie su juo netinkamai elgėsi - tokia tobula buvo jo meilė ir tikėjimas. Kai sekame Jėzumi kančioje, nes mylime kitus žmones, galime paguosti, kad tai yra pagrindinė mūsų sekimo dalis. Atkreipkite dėmesį į šias dvi eilutes:
- „Viešpats yra arti sudužusių širdies ir išgelbsti atgailaujančius dvasia“ (3 psalmė)4,19)
- "Ir visi, kurie nori gyventi dievotai Kristuje Jėzuje, turi būti persekiojami."2. Timotiejus 3,12)Kai matome kitus empatiškai kenčiančius, prisipildome labdaros jiems.
Kai mūsų meilė ir Dievo malonė atmetami, mes liūdime. Net jei tokia meilė yra brangi, nes skatina mūsų kančias, mes nuo jos nebėgame ir nenustojame mylėti kitų, kaip juos myli Dievas. Kančia norint mylėti reiškia būti ištikimu Kristaus liudytoju. Taigi mes sekame jo pavyzdžiu ir sekame jo pėdomis.
Su Jėzumi džiaugsme
Jei vaikščiosime kartu su Jėzumi, sutiksime su juo visus žmones su gailestinga meile, tai yra, norėdami pasidalinti jo kančia. Kita vertus - ir tai yra paradoksas - taip pat dažnai teisinga, kad mes dalijamės jo džiaugsmu - džiaugsmu, kad visa žmonija jame išpirkta, kad jai atleista ir jis priėmė ją keisdamas meilę ir gyvenimą . Štai kodėl tai reiškia, kad jei aktyviai jį sekame, dalijamės su juo džiaugsmu ir liūdesiu. Tai yra dvasios ir Biblijos vadovaujamo gyvenimo esmė. Neturėtume patekti į melagingą evangeliją, kuri žada tik džiaugsmą ir liūdesį. Dalyvauti abiejuose dalykuose yra mūsų misijos dalis ir būtina norint artimai bendrauti su gailestingu Viešpačiu ir Išganytoju.
autorius Josephas Tkachas
