Ar Kristus yra ten, kur parašyta apie Kristų?

Jau daugelį metų nevalgau kiaulienos. Prekybos centre nusipirkau „veršienos bratwurst“. Kažkas man pasakė: „Šiame veršienos bratwurst’e yra kiaulienos!“ Negalėjau patikėti. Bet tai buvo smulkiu šriftu juodai balta. „Der Kassensturz“ (Šveicarijos televizijos laida) išbandė veršienos dešrą ir parašė: Veršienos dešrelės labai populiarios kepsninėse. Tačiau ne kiekviena dešra, kuri atrodo kaip veršienos bratwurst, iš tikrųjų yra tokia. Jame dažnai yra daugiau kiaulienos nei veršienos. Taip pat yra skonio skirtumų. Ekspertų komisija išbandė perkamiausias „Kassensturz“ veršienos dešreles. Geriausias veršienos bratwurst sudarė tik 57% veršienos ir buvo įvertintas kaip ypač skanus. Šiandien mes nagrinėjame krikščionybės etiketę ir klausiame savęs: „Ar Kristus yra tame, ką Kristus sako išorėje?

Ar pažįsti žmogų, kuris yra geras krikščionis? Aš žinau tik vieną, iš kurio galiu pasakyti, kad jis yra geras krikščionis. Pats Jėzus Kristus! Likusieji yra krikščionys tiek, kiek leidžia Kristui juose gyventi. Koks tu krikščionis? 100% krikščionis? Arba dažniausiai esi pats ir todėl tik etiketės nešiotojas, su užrašu: „Aš – krikščionis“! Taigi labai tikėtina, kad esate etiketės apgavikas?

Yra išeitis iš šios dilemos! Jūs ir aš tampame šimtaprocentiniu krikščioniu per atgailą, atgailą, kitaip tariant, atgailą Jėzui! Tai yra mūsų tikslas.

Pirmame punkte mes pažvelgsime į „atgailą“

Jėzus pasakė, kad teisingas kelias į savo avelę (į savo karalystę) yra pro duris. Jėzus sako apie save: Aš esu šios durys! Kai kurie nori lipti per sieną, kad patektų į Dievo karalystę. Tai nepadės. Kelias į išganymą, kurį Dievas mums, žmonėms, suteikė Atgaila ir tikėjimas Viešpačiui Jėzui Kristui. Tai vienintelis būdas. Dievas negali priimti žmogaus, kuris bando lipti į savo karalystę kitaip. Jonas Krikštytojas skelbė autobusus. Tai buvo būtina sąlyga, kad Izraelio žmonės priimtų Jėzų kaip savo Atpirkėją. Tai galioja jums ir man šiandien!

„Kai Jonas buvo paimtas į nelaisvę, Jėzus atėjo į Galilėją ir paskelbė Dievo Evangeliją, sakydamas: „Atėjo laikas, ir Dievo karalystė yra arti. Atgailaukite ir tikėkite Evangelija“ (Morkaus 1,14-15)!

Dievo žodis čia labai aiškus. Atgaila ir tikėjimas yra neatsiejamai susiję. Jei nesigailėjau, tada visas mano pagrindas yra nestabilus.

Visi žinome kelių eismo įstatymus. Prieš kelerius metus automobiliu važiavau į Milaną. Aš skubėjau ir per miestą važiavau 28 km per valandą per greitai. Man pasisekė. Mano vairuotojo pažymėjimas nebuvo atšauktas. Policija man skyrė didelę baudą ir teisėjo įspėjimą. Važiuoti autobusais kelyje reiškia sumokėti sumą ir laikytis taisyklių.

Žmonės buvo po nuodėmės jungu nuo tada, kai nuodėmė atėjo į pasaulį per Adomą ir Ievą. Bausmė už nuodėmę yra amžina mirtis! Kiekvienas žmogus sumoka šią baudą savo gyvenimo pabaigoje. „Atgailauti“ reiškia padaryti posūkį gyvenime. Atgailaukite dėl savo egocentriško gyvenimo ir atsigręžkite į Dievą.

Važiuoti autobusais reiškia: „Aš pripažįstu savo nuodėmingumą ir tai išpažįstu! „Esu nusidėjėlis ir nusipelniau amžinos mirties! „Mano savanaudiškas gyvenimo būdas atveda mane į mirties būseną.

„Jūs taip pat buvote mirę savo nusikaltimais ir nuodėmėmis, kuriomis anksčiau gyvenote pagal šio pasaulio tvarką, valdomas ore viešpataujančio galiūno, net dvasios, kuri šiuo metu veikia neklusnumo vaikuose. Tarp jų mes visi kažkada gyvenome savo kūno geismais ir vykdėme kūno bei jausmų valią, ir iš prigimties buvome rūstybės vaikai, kaip ir kiti (Efeziečiams). 2,1-vienas).

Mano išvada:
Aš esu miręs dėl savo nusikaltimų ir nuodėmių, pats negaliu tapti dvasiškai tobulas. Aš, kaip negyvas žmogus, negyvenau manyje ir nieko negaliu padaryti pats. Mirties būsenoje esu visiškai priklausomas nuo Jėzaus Kristaus, mano Išganytojo, pagalbos. Tik Jėzus gali prikelti mirusius žmones.

Ar žinote šią istoriją? Išgirdęs, kad Lozorius serga, Jėzus palaukė dvi dienas ir pakilo pas Lozorių į Betaniją. Ko Jėzus laukė? Iki to laiko, kai Lozorius nieko nebegalėjo padaryti savo noru. Jis laukė patvirtinimo apie jo mirtį. Įsivaizduoju, koks jausmas buvo, kai Jėzus stovėjo prie savo kapo. Jėzus pasakė: „Paimk akmenį!“ Mirusiojo sesuo Marta atsakė: „Smirda, jau 4 dienas miręs“!

Tarpinis klausimas:
Ar jūsų gyvenime yra kažkas smirdančio, ko nenorite, kad Jėzus atskleistų „nuritinėdamas akmenį“? Grįžti į istoriją.

Jie nuritino akmenį, o Jėzus meldėsi ir garsiai sušuko: „Lozoriau, išeik!“ Mirusysis išėjo.
Laikas išsipildė, Jėzaus balsas ateina ir pas jus. Dievo karalystė priartėjo prie jūsų. Jėzus garsiai šaukia: „Išeik!“ Kyla klausimas, kaip išsivaduoti iš savanaudiško, egoistiško, dvokiančio mąstymo ir veikimo būdo? Ko tau reikia? Jums reikia, kad kas nors padėtų jums numesti akmenį. Jums reikia, kad kas nors padėtų nuimti drobules. Jums reikia žmogaus, kuris padėtų jums palaidoti senus dvokiančius mąstymo ir veikimo būdus.

Dabar mes einame į kitą tašką: „Senis“

Didžiausia kliūtis mano gyvenime buvo mano nuodėminga prigimtis. Šiame kontekste Biblija kalba apie „senus žmones“. Tokia buvo mano būklė be Dievo ir be Kristaus. Viskas, kas prieštarauja Dievo valiai, priklauso mano senoliui: mano ištvirkavimas, mano nešvarumas, gėdingos aistros, pikti norai, godumas, stabmeldystė, pyktis, pyktis, piktumas, šventvagystė, mano gėdingi žodžiai, mano Priblokštas ir mano sukčiavimas. Paulius parodo mano problemos sprendimą:

„Nes mes žinome, kad mūsų senis buvo nukryžiuotas kartu su juo, kad būtų sunaikintas nuodėmės kūnas, kad daugiau nebetarnautume nuodėmei. Juk tas, kuris mirė, buvo išvaduotas iš nuodėmės“ (Rom 6,6-vienas).

Kad galėčiau gyventi artimuose santykiuose su Jėzumi, senas žmogus turi mirti. Tai atsitiko man per krikštą. Jėzus ne tik prisiėmė mano nuodėmes, kai mirė ant kryžiaus. Jis taip pat leido mano „seniui“ mirti ant šio kryžiaus.

„O gal jūs nežinote, kad mes visi, pakrikštyti Kristuje Jėzuje, esame pakrikštyti Jo mirtyje? Taigi mes esame kartu su juo palaidoti per krikštą mirtyje, kad, kaip Kristus buvo prikeltas iš numirusių per Tėvo šlovę, taip ir mes gyventume naujame gyvenime“ (romiečiams). 6,3-vienas).

Martynas Liuteris šį senuką pavadino „senuoju Adomu“. Jis žinojo, kad šis senolis moka „plaukti“. Aš visada duodu „senam žmogui“ teisę gyventi. Sutepu juo kojas. Bet Jėzus nori juos nuplauti už mane vėl ir vėl! Dievo akyse aš buvau nuplautas Jėzaus krauju.

Mes svarstome kitą punktą „Įstatymas“

Santykį su įstatymu Paulius lygina su santuoka. Iš pradžių padariau klaidą tuokdamasi už Levitų įstatymo, o ne su Jėzumi. Laikydamasis šio įstatymo, savo jėgomis siekiau pergalės prieš nuodėmę. Įstatymas yra geras, moraliai teisingas partneris. Štai kodėl aš supainiojau įstatymą su Jėzumi. Mano sutuoktinis, įstatymas, niekada manęs nemušė ir neįskaudino. Jokiuose jo teiginiuose nematau kaltės. Įstatymas teisingas ir geras! Tačiau įstatymas yra labai reiklus „vyras“. Jis tikisi iš manęs tobulumo visose srityse. Jis prašo, kad namas būtų švarus. Knygos, drabužiai ir batai turi būti tinkamoje vietoje. Maistas turi būti paruoštas laiku ir tobulai. Tuo pačiu įstatymai nė piršto nepajudina, kad padėtų man dirbti. Jis man nepadeda nei virtuvėje, nei kitur. Noriu nutraukti šiuos santykius su įstatymu, nes tai nėra meilės santykiai. Bet tai neįmanoma.

„Nes moteris su vyru yra susaistyta įstatymu, kol vyras gyvas; bet jei jos vyras miršta, ji yra laisva nuo įstatymo, kuris ją sieja su vyru. Taigi, jei ji yra su kitu vyru, kol gyvena jos vyras, ji vadinama svetimautoja; bet jei jos vyras miršta, ji yra laisva nuo įstatymo, todėl ji nėra svetimautoja, jei paima kitą vyrą. Taip ir jūs, mano broliai, buvote nužudyti įstatymui per Kristaus kūną, kad priklausytumėte kitam, tam, kuris buvo prikeltas iš numirusių, kad neštume vaisių Dievui“ (romiečiams). 7,2-vienas).

Kai jis mirė ant kryžiaus, buvau patalpintas „į Kristų“, todėl miriau kartu su juo. Taigi įstatymas man netenka teisinių reikalavimų. Jėzus įvykdė įstatymą. Nuo pat pradžių buvau Dievo mintyse ir jis sujungė mane su Kristumi, kad galėtų manęs pasigailėti. Leiskite man pasakyti štai ką: kai Jėzus mirė ant kryžiaus, ar tu mirei su juo? Mes visi su juo mirėme, bet tai dar ne pabaiga. Šiandien Jėzus nori gyventi kiekviename iš mūsų.

„Nes pagal įstatymą numiriau įstatymui, kad gyvenčiau Dievui. Aš esu nukryžiuotas su Kristumi. Aš gyvenu, bet ne aš, o Kristus gyvena manyje. Nes tai, ką dabar gyvenu kūne, gyvenu tikėjimu į Dievo Sūnų, kuris pamilo mane ir atidavė save už mane“ (Galatams). 2,19-vienas).

Jėzus pasakė: „Žmogus neturi didesnės meilės, kaip kad jis atiduotų gyvybę už draugus (Jn 1).5,13)“. Žinau, kad šie žodžiai tinka Jėzui Kristui. Jis paaukojo savo gyvybę už tave ir mane! Atiduoti savo gyvybę už Jėzų yra didžiausia meilė, kurią galiu Jam išreikšti. Besąlygiškai atiduodamas savo gyvenimą Jėzui, aš dalyvauju Kristaus aukoje.

„Todėl Dievo gailestingumo prašau jus, broliai, paaukoti savo kūnus kaip gyvą, šventą ir Dievui priimtiną auką. Tai jūsų protingas garbinimas“ (Romiečiams 1 Kor2,1).

Veikti tikrus autobusus reiškia:

• Aš sąmoningai sakau „taip“ senolių mirčiai.
• Aš sakau „taip“ išsivadavimui iš įstatymo per Jėzaus mirtį.

Tikėti reiškia:

• Aš sakau „taip“ naujam gyvenimui Kristuje.

„Todėl, jei kas yra Kristuje, tas yra naujas tvarinys; kas sena praėjo, štai atėjo nauja“2. korintiečiai 5,17).

Esminis dalykas: „Naujas gyvenimas Jėzuje Kristuje“

Laiške galatams mes skaitome: „Gyvenu, bet ne aš, o manyje gyvena Kristus“. Koks tavo naujas gyvenimas Kristuje? Kokį standartą tau nustatė Jėzus? Ar jis leidžia jums išlaikyti savo namus (širdį) nešvarius ir nešvarius? Ne! Jėzus prašo daug daugiau, nei reikalauja įstatymas! Jėzus sako:

„Jūs girdėjote, kad buvo pasakyta: „Nesvetimauk“. „Bet aš jums sakau: kas geidulingai žiūri į moterį, jau svetimavo su ja savo širdyje“ (Mato evangelija). 5,27-vienas).

Kuo skiriasi Jėzus ir įstatymas. Įstatymas reikalavo daug, bet nedavė jums jokios pagalbos ar meilės. Jėzaus reikalavimas yra daug didesnis nei įstatymo reikalavimas. Bet jis ateina jums į pagalbą jūsų misijoje. Jis sako: „Darykime viską kartu. Kartu tvarkykite namus, kartu sudėkite drabužius ir batus į reikiamą vietą“. Jėzus negyvena sau, bet dalyvauja tavo gyvenime. Tai reiškia, kad nebeturėtumėte gyventi sau, o dalyvauti jo gyvenime. Jie dalyvauja Jėzaus darbe.

„Ir jis mirė už visus, kurie gyvi nuo šiol negyvenk patso tam, kuris už juos mirė ir prisikėlė“ (2. korintiečiai 5,15).

Būti krikščioniu reiškia gyventi iš labai artimų ryšių su Jėzumi. Jėzus nori dalyvauti visose tavo gyvenimo situacijose! Tikras tikėjimas, tikra viltis ir pati meilė kyla iš jo. Jos pagrindas yra tik Kristus. Taip, Jėzus tave myli! Klausiu tavęs: Kas tau yra Jėzus asmeniškai?

Jėzus nori užpildyti tavo širdį ir būti tavo centru! Galite visiškai atiduoti savo gyvenimą Jėzui ir gyventi jo priklausomybėje. Niekada neliksite nusivylę. Jėzus yra meilė. Jis atiduoda juos tau ir nori tavo geriausio.

„Bet augkite malonėje ir mūsų Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus pažinime“2. Petras 3,18).

Augau malonėje ir žiniose per supratimą „Kas aš esu Jėzuje Kristuje“! Tai keičia mano elgesį, požiūrį ir viską, ką darau. Tai tikra išmintis ir žinios. VISKAS yra malonė, nepelnyta dovana! Kalbama apie tai, kad vis labiau įsisąmoniname „KRISTUS MUVE“. Branda visada gyvena tobulai suderinus šį „BŪTI KRISTUS“.

Baigiame „Atgaila susieja su tikėjimu“

Skaitome „Atgailaukite ir tikėkite Evangelija. Tai mūsų naujo gyvenimo Kristuje ir Dievo karalystėje pradžia. Jūs ir aš esame gyvi Kristuje. Tai geros naujienos. Šis įsitikinimas yra ir padrąsinimas, ir iššūkis. Jis yra tikras džiaugsmas! Šis įsitikinimas gyvas.

• Pamatykite šio pasaulio beviltiškumą. Mirtis, nelaimės ir vargas. Jie tiki Dievo Žodžiu: „Dievas nugali blogį gėriu“.
• Patiriate savo bendražygių poreikius ir rūpesčius, suprantate, kad neturite jiems sprendimo. Ką galite jiems pasiūlyti, tai palydėti juos artimais ir artimais ryšiais su Jėzumi. Vien jis atneša sėkmę, džiaugsmą ir ramybę. Jis vienas gali padaryti atgailos stebuklą!
• Kiekvieną dieną atiduodate į Dievo rankas. Kad ir kas nutiktų, jo rankose esate saugūs. Jis kontroliuoja visas situacijas ir suteikia jums išminties priimti teisingus sprendimus.
• Jie menkinami, kaltinami ir kaltinami be jokios priežasties. Tačiau jūsų tikėjimas sako: „AŠ ESU JĖZUS KRISTUS“. Jis visa tai patyrė ir žino, kaip atrodo mano gyvenimas. Tu juo visiškai pasitiki.

Paulius tai pasakė tikėjimo hebrajų skyriuje:

„Tikėjimas yra tvirtas pasitikėjimas tuo, ko tikimasi, ir neabejojimas tuo, kas nematoma“ (Hebrajams). 11,1)!

Tai yra tikras iššūkis kasdieniame gyvenime su Jėzumi. Jūs suteikiate jam visišką pasitikėjimą.

Man svarbus šis faktas:

Jėzus Kristus 100% gyvena manyje. Tai apsaugo ir įvykdo mano gyvenimą.

Aš visiškai pasitikiu Jėzumi. Tikiuosi ir tu!

pateikė Pablo Naueris