Garso
Su pasitikėjimu prieš sostą
Laiške hebrajams 4,16 Jame sakoma: „Todėl pasitikėdami artinkimės prie malonės sosto, kad prireikus sulauktume gailestingumo ir rastume malonę.“ Prieš daug metų girdėjau pamokslą apie šią eilutę. Pamokslininkas nebuvo klestėjimo evangelijos propaguotojas, tačiau jis labai konkrečiai prašė Dievo to, ko norime su pasitikėjimu ir aukštai iškelta galva. Jei jie naudingi mums ir aplinkiniams, Dievas padarys, kad jie įvyktų.
Na, aš būtent tai ir padariau, o jūs žinote ką? Dievas nedavė man dalykų, kurių aš paprašiau. Tik įsivaizduok mano nusivylimą! Tai šiek tiek subraižė mano tikėjimą, nes atrodė, kad aš suteikiau Dievui didžiulį tikėjimo šuolį, prašydamas Dievo kažko pakelta galva. Tuo pat metu jaučiau, kad nepasitikėjimas viskuo trukdo gauti tai, ko prašiau Dievo. Ar mūsų įsitikinimų sistema pradeda žlugti, jei Dievas neduoda to, ko norime, kai tiksliai žinome, kad tai būtų geriausia mums ir visiems kitiems? Ar tikrai žinome, kas geriausia mums ir visiems kitiems? Galbūt taip ir galvojame, bet iš tikrųjų nežinome. Dievas viską mato ir viską žino. Tik jis žino, kas yra geriausia kiekvienam iš mūsų! Ar tikrai mūsų įtarimai trukdo Dievo veiksmams? Ką iš tikrųjų reiškia pasitikėti savimi prieš Dievo gailestingumą?
Šioje ištraukoje kalbama ne apie stojimą prieš Dievą su tokia valdžia, kokią žinome – autoritetą, kuris yra drąsus, ryžtingas ir drąsus. Atvirkščiai, eilutė piešia vaizdą apie tai, kokie turėtų būti mūsų intymūs santykiai su vyriausiuoju kunigu Jėzumi Kristumi. Mes galime tiesiogiai kreiptis į Kristų ir mums nereikia jokio kito žmogaus kaip tarpininko – jokio kunigo, ministro, guru, ekstrasenso ar angelo. Šis tiesioginis kontaktas yra kažkas labai ypatingo. Žmonėms tai nebuvo įmanoma prieš Kristaus mirtį. Senosios Sandoros laikotarpiu vyriausiasis kunigas buvo tarpininkas tarp Dievo ir žmogaus. Tik jis galėjo patekti į švenčiausią vietą (Hebrajams 9,7). Ši nepaprasta vieta tabernakulyje buvo ypatinga. Buvo manoma, kad ši vieta yra Dievo buvimas žemėje. Audinys arba uždanga skyrė ją nuo likusios šventyklos dalies, kurioje žmonėms buvo leista užtrukti.
Kai Kristus mirė už mūsų nuodėmes, šydas perplyšo į dvi dalis (Mato 2 Kor7,50). Dievas nebegyvena žmogaus sukurtoje šventykloje (Apd 1 Kor7,24). Kelias pas Dievą Tėvą yra nebe šventykla, o ji ir drąsa. Mes galime pasakyti Jėzui, ką jaučiame. Tai ne apie drąsius užklausimus ir prašymus, kuriuos norėtume, kad jie būtų įvykdyti. Tai reiškia būti sąžiningam ir be baimės. Tai reiškia, kad turime išlieti savo širdis tam, kuris mus supranta, ir pasitikėjimą, kad padarys viską, kas geriausia. Mes ateiname prieš Jį su pasitikėjimu ir aukštomis galvomis, kad rastume malonę ir gerumą, kuris mums padėtų sunkiais laikais. (hebrajų 4,16) Įsivaizduokite: mums nebereikia jaudintis, kad meldžiamės netinkamais žodžiais, netinkamu laiku ar netinkamu požiūriu. Turime vyriausiąjį kunigą, kuris žiūri tik į mūsų širdis. Dievas mūsų nebaudžia. Jis nori, kad suprastume, kaip stipriai jis mus myli! Ne mūsų tikėjimas ar jo trūkumas, o Dievo ištikimybė įprasmina mūsų maldas.
Pasiūlymai dėl įgyvendinimo
Kalbėkitės su Dievu visą dieną. Pasakyk jam nuoširdžiai, kaip tau sekasi. Kai esi laimingas, pasakykite: „Dieve, aš tokia laiminga. Ačiū už gerus dalykus mano gyvenime. Kai tau liūdna, pasakykite: „Dieve, man taip liūdna. Prašau paguosti mane." Jei nesate tikri ir nežinote, ką daryti, pasakykite: „Dieve, aš nežinau, ką daryti. Prašau, padėk man pamatyti tavo valią visame, kas laukia. Kai pyksti, pasakykite: „Viešpatie, aš toks piktas. Prašau, padėk man nepasakyti to, ko vėliau gailėsiuosi.“ Paprašykite Dievo jums padėti ir Juo pasitikėti. Melskitės, kad būtų įvykdyta Dievo valia, o ne jų. Jamese 4,3 Jame sakoma: „Tu neprašai ir nieko negausi, nes prašai turėdamas piktų ketinimų, kad iššvaistytum tai savo geiduliams.“ Jei nori gauti gėrio, turėk prašyti gėrio. Visą dieną peržiūrėkite Biblijos eilutes ar dainas.
pateikė Barbara Dahlgren
