Tegul šviečia Kristaus šviesa
Šveicarija yra graži šalis su ežerais, kalnais ir slėniais. Kai kuriomis dienomis kalnus dengia rūko šydas, prasiskverbiantis giliai į slėnius. Tokiomis dienomis šalis turi tam tikrą žavesį, tačiau jos grožio neįmanoma suvokti. Kitomis dienomis, kai kylančios saulės jėga pakėlė rūku padengtą šydą, į visą kraštovaizdį galima žiūrėti naujoje šviesoje ir iš kitos perspektyvos. Dabar visoje jų šlovėje galima pamatyti snieguotus kalnus, žalius slėnius, riaumojančius krioklius ir smaragdo spalvos ežerus.
Tai man primena tokią eilutę: „Bet jų protas buvo užkietėjęs. Nes iki šios dienos tas šydas lieka virš senosios sandoros, kai nuo jos skaitomas; ji nėra apreikšta, nes ji sprendžiama Kristuje. Bet jei jis atsigręžia į Viešpatį, uždanga nuimama“ (2. Kor 3,14 ir 16).
Gamalielis Pauliui kruopščiai paaiškino „mūsų tėvų įstatymą“. Paulius paaiškina, kaip jis save mato įstatymo atžvilgiu: „Aštuntą dieną buvau apipjaustytas, izraelitas, iš Benjamino giminės, hebrajas iš hebrajų, fariziejus pagal įstatymą, bažnyčios persekiotojas uolumu, bet be kaltės pagal įstatymo reikalaujamą teisumą.“ (Phil 3,5-6).
Galatams jis paaiškino: „Šią žinią negavau iš žmogaus ir nebuvau jos išmokytas žmogaus; pats Jėzus Kristus man ją apreiškė.“ (Gal 1,12).
Dabar, apšviestas prisikėlusio Dievo Sūnaus, kuris pakėlė šydą virš Pauliaus, Paulius naujoje šviesoje ir iš kitos perspektyvos pamatė Įstatymą ir visą biblinį kraštovaizdį. Jis dabar suprato, kad Abraomo dviejų sūnų, Hagaros ir Saros, prasidėjimas Pradžios knygoje turi aukštesnę, simbolinę prasmę, reiškiančią, kad senoji sandora baigėsi ir buvo sudaryta naujoji sandora. Jis kalba apie dvi Jeruzales. Hagara atstovauja pirmojo amžiaus Jeruzalei, miestui, pavergtam romėnų ir valdomam Įstatymo. Sara, kita vertus, atitinka aukštybes Jeruzalę; ji yra malonės motina. Jis Izaoko gimimą prilygina krikščionių gimimui. Izaokas buvo pažado vaikas, kaip ir kiekvienas tikintis yra antgamtiškai atgimstantis. (Gal 4,21-31)Jis matė, kad Abraomui duoti pažadai buvo paveldimi per tikėjimą Kristumi. „Per jį (Jėzų) Dievas išpildo visus savo pažadus. Todėl, jo paraginti, sakome „Amen“ Dievo šlovei. Dievas pastatė mus ir jus ant šio tvirto pamato: ant Kristaus.“ (2. Kor 1,20-21)Nepaisant ankstesnių pažiūrų į įstatymą, dabar jis suprato, kad Raštai (Įstatymas ir Pranašai) apreiškė Dievo teisumą be įstatymo: „Bet dabar Dievo teisumas yra apreikštas be įstatymo, paliudytas Įstatymo ir Pranašų. Aš kalbu apie Dievo teisumą, kuris per tikėjimą Jėzumi Kristumi ateina visiems, kurie tiki.“ (Römer 3,21-22)Dabar jis suprato, kad Evangelija yra geroji Dievo malonės naujiena.
Senasis Testamentas jokiu būdu nėra pasenęs, tačiau mes, krikščionys, kaip ir Paulius, turėtume jį suprasti ir interpretuoti prisikėlusio Dievo Sūnaus, Jėzaus Kristaus, šviesoje. Kaip rašė Paulius: „Bet visa, kas atidengta, apšviečiama šviesoje tokia, kokia yra iš tikrųjų. Be to, visa, kas apreikšta, yra šviesos dalis. Todėl sakoma: ‘Pabusk, kuris miegi, kelkis iš numirusių, ir tau apšvies Kristus!’“ (Eph 5,13-14).
Tai, kad patyrėte šį naują Jėzaus vaizdą, yra džiugi staigmena. Staiga jūs pažvelgsite į platesnę perspektyvą, nes Jėzus savo žodžiu ir dažnai per savo žmones apšvies paslėptą jūsų širdies kampą apšviestomis akimis. Tai gali būti asmeniniai keiksmai ar sunkumai, kurie apsunkina gyvenimą su kaimynais ir visiškai neteikia Dievo šlovės. Čia taip pat Jėzus gali nuimti nuo jūsų šydą. Jis nori, kad jūs pažvelgtumėte į tikrovę akimis ir pakeistumėte tai, kas užgožia jūsų požiūrį ir jūsų santykius su aplinkiniais ir juo.
Tegul Kristus spindi virš tavęs ir per jį pašalina šydą. Tavo gyvenimas ir pasaulis pro Jėzaus akinius atrodys visiškai kitaip, nei galėjai įsivaizduoti.
Edis Marshas
