Jėzus nebuvo vienas

Už kryžiaus ant apgraužto kalno už Jeruzalės esančio kryžiaus buvo nužudytas rūkalius. Jis nebuvo vienas. Tą pavasario dieną jis nebuvo vienintelis rūpesčių kelėjas Jeruzalėje.

„Esu nukryžiuotas su Kristumi“, – rašė apaštalas Paulius (Galatams 2,20), bet Paulius nebuvo vienintelis. „Jūs mirėte su Kristumi“, – sakė jis kitiems krikščionims (kolosiečiams 2,20). „Mes esame palaidoti kartu su juo“, – rašė jis romėnams (romiečiams 6,4). Kas čia vyksta? Visi šie žmonės tikrai nebuvo ant tos kalvos Jeruzalėje. Apie ką Paulius čia kalba? Visi krikščionys, žinodami tai ar ne, turi dalį Kristaus kryžiaus.

Ar buvai ten, kai nukryžiavai Jėzų? Jei esate krikščionis, atsakymas yra „taip“. Mes buvome su juo, nors tuo metu to nežinojome. Tai gali atrodyti nesąmonė. Ką tai iš tikrųjų reiškia? Šiuolaikine kalba sakytume, kad tapatinamės su Jėzumi. Mes priimame jį kaip mūsų atstovą. Mes priimame jo mirtį kaip atlyginimą už savo nuodėmes.

Bet tai dar ne viskas. Mes taip pat priimame – ir dalijamės – jo prisikėlimu! „Dievas mus prikėlė kartu su juo“ (Efeziečiams 2,6). Mes ten buvome prisikėlimo rytą. „Dievas atgaivino tave kartu su juo“ (kolosiečiams 2,13). „Jūs prisikėlėte su Kristumi“ (kolosiečiams 3,1).

Kristaus istorija yra mūsų istorija, jei ją priimame, jei sutinkame susitapatinti su savo nukryžiuotu Viešpačiu. Mūsų gyvenimas yra susijęs su jo gyvenimu, jo ne tik prisikėlimo šlovė, bet ir jo nukryžiavimo skausmas bei kančia. Ar galite su tuo susitaikyti? Ar galime būti su Kristumi jo mirtyje? Jei mes tai patvirtinsime, tada mes galime būti ir šlovėje su juo.

Jėzus padarė daug daugiau nei tiesiog mirė ir prisikėlė. Jis gyveno dorai ir mes taip pat dalijamės tuo gyvenimu. Žinoma, nesame tobuli – net ne tobuli laipsniu – bet esame pašaukti dalyvauti naujame, gausiame Kristaus gyvenime. Paulius viską apibendrina rašydamas: „Mes esame kartu su juo palaidoti per krikštą mirtyje, kad kaip Kristus buvo prikeltas iš numirusių per Tėvo šlovę, taip ir mes žengtume naujame gyvenime.“ Su juo palaidotas, prikeltas kartu jis, gyvas su juo.

Nauja tapatybė

Kaip šis naujas gyvenimas turėtų atrodyti dabar? „Taigi ir jūs laikote, kad esate mirę nuodėmei ir gyvi Dievui Kristuje Jėzuje. Taigi neleiskite nuodėmei viešpatauti jūsų mirtingame kūne ir neklausykite jo geismų. Neatmeskite savo narių nuodėmei kaip neteisumo ginklų, bet atsiduokite Dievui kaip mirusius ir dabar gyvus, o savo narius – kaip teisumo ginklus“ (11-13 eilutės).

Kai susitapatiname su Jėzumi Kristumi, mūsų gyvenimas priklauso Jam. „Esame įsitikinę, kad jei vienas mirė už visus, jie visi mirė. Ir jis mirė už visus, kad gyvieji nuo šiol gyventų ne sau, o tam, kuris už juos mirė ir prisikėlė“2. korintiečiai 5,14-vienas).

Kaip Jėzus nėra vienas, taip ir mes nesame vieniši. Jei susitapatinsime su Kristumi, būsime palaidoti su juo, prikelsime naujam gyvenimui su juo ir jis gyvena mumyse. Jis yra su mumis savo išbandymuose ir mūsų sėkmėse, nes mūsų gyvenimas priklauso jam. Jis užkrauna naštą ir gauna pripažinimą. Mes patiriame džiaugsmą, kai su juo dalijamės savo gyvenimu.

Paulius tai apibūdino tokiais žodžiais: „Esu nukryžiuotas su Kristumi. Aš gyvenu, bet ne aš, o Kristus gyvena manyje. Nes ką dabar gyvenu kūne, gyvenu tikėjimu į Dievo Sūnų, kuris pamilo mane ir atidavė save už mane“ (Galatams). 2,20).

„Imk kryžių, - paprašė Jėzus savo mokinių, - ir sek paskui mane. Susitapatink su manimi. Leisk, kad senasis gyvenimas būtų nukryžiuotas, o naujasis - tavo kūne. Tegul tai įvyksta per mane. Leisk man gyventi tavyje ir aš duosiu tau amžinąjį gyvenimą “.

Jei savo tapatybę sukursime Kristuje, būsime su juo Jo kančioje ir džiaugsme.

autorius Josephas Tkachas