Bartimėjus

Vaikams patinka istorijos, nes jos yra įspūdingos ir ryškios. Jie priverčia mus juoktis, verkti, moko pamokas ir tuo įtakoja mūsų elgesį. Evangelistai ne tik pavaizdavo, kas yra Jėzus, bet ir pasakojo mums istorijas apie tai, ką jis padarė ir su kuo susitiko, nes apie jį galima pasakyti tiek daug.

Pažvelkime į Bartimiejaus istoriją. „Ir jie atvyko į Jerichą. Kai jis išėjo iš Jericho, jis, jo mokiniai ir didelė minia, pakeliui sėdėjo aklas elgeta, Timėjo sūnus Bartimiejus“ (Morkus). 10,46).

Pirmiausia mums parodoma, kad Bartimiejus žinojo savo poreikį. Jis nebandė nuo to pasislėpti, o „pradėjo rėkti“ (47 eil.).
Mes visi turime poreikius, kuriuos gali išspręsti tik mūsų Gelbėtojas ir Gelbėtojas Jėzus. Bartimejaus poreikis buvo akivaizdus, ​​tačiau daugeliui iš mūsų mūsų poreikis yra paslėptas arba mes negalime ir nenorime to pripažinti. Mūsų gyvenime yra sričių, kuriose turėtume šauktis Gelbėtojo pagalbos. Bartimiejus ragina jus paklausti savęs: ar esate pasirengęs patenkinti savo poreikius ir paprašyti pagalbos, kaip jis padarė?

Bartimiejus buvo atviras savo poreikiams ir tai buvo atspirties taškas Jėzui padaryti ką nors puikaus dėl jo. Bartimiejus tiksliai žinojo, kas gali jam padėti, todėl pradėjo šaukti: „Jėzau, Dovydo sūnau, pasigailėk manęs! (47 eilutė), su Mesijo vardu. Galbūt jis žinojo, ką pasakė Izaijas: „Tuomet atsivers aklųjų akys ir kurčiųjų ausys“ (Izaijo 3 Kor.5,5).

Jis neklausė balsų, sakančių, kad neverta varginti Mokytojo. Tačiau jo nutildyti nepavyko, nes žinojo, kad verta dar labiau šaukti: „Dovydo sūnau, pasigailėk manęs! (Markus 10,48). Jėzus sustojo ir tarė: Pakviesk jį! Mes taip pat esame mylimi Dievo, jis sustoja, kai išgirsta mūsų šauksmą. Bartimiejus žinojo, kas svarbu, o kas nesvarbu. Įdomu tai, kad pasakojime jis paliko apsiaustą ir puolė prie Jėzaus (50 eilutė). Galbūt jo apsiaustas jam buvo labai vertingas, bet niekas netrukdė ateiti pas Jėzų. Kokie dalykai jūsų gyvenime nėra iš tikrųjų svarbūs, bet kuriuos per daug vertinate? Kokių dalykų turėtum paleisti, kad priartėtum prie Jėzaus?

„Jėzus jam tarė: „Eik, tavo tikėjimas tave išgydė. Ir tuoj pat pamatė ir nusekė jį kelyje“ (52 eilutė). Tikėjimas Jėzumi Kristumi leidžia matyti dvasiškai, išgydo nuo dvasinio aklumo ir suteikia galimybę sekti Jėzumi. Po to, kai Bartimiejus buvo pagydytas Jėzaus, jis sekė jį kelyje. Jis norėjo vaikščioti su Jėzumi ir būti jo istorijos dalimi, kad ir kur ji jį nuvestų.

Mes visi esame panašūs į Bartimiejų, esame akli, vargstantys ir reikalingi Jėzaus išgydymo. Atidėkime viską, kas nesvarbu, ir leiskime Jėzui išgydyti mus ir sekti jį jo kelionėje.

autorius Barry Robinsonas